Pasibaigus Čempionų lygos grupių etapui, į atkrintamųjų varžybų dvikovas 16 stipriausių šio sezono Europos komandų stos tik kitų metų vasarį, o tai reiškia, kad ateinančius du mėnesius nematysime Čempionų lygos akistatų.
Pasinaudodami šia pertrauka, siūlome prisiminti 25 geriausius visų laikų Čempionų lygos mačus, kuriuos sureitingavo fourfourtwo svetainė. Šiandien pateikiame pirmąją penkių dalių straipsnio dalį.
25 vieta – „Dinamo Zagreb“ 1 : 7 „Lyon“
2011/2012 metų sezono grupių etapo mačas
Ar galėtumėte įvardinti greičiausio Čempionų lygos „hat-tricko“ autorių? Jeigu ne, jūs tikriausiai neprisimenate vieno šalto gruodžio vakaro „Maksimir“ stadione, kuriame Bafetimbi Gomisas sudraskė į skutelius Zagrebo „Dinamo“ gynybą padėdamas savo ekipai iškovoti taip reikalingą pergalę 7:1.
Prieš šį mačą „Lyon“ galimybės patekti į kitą etapą buvo vertinamos kukliai: jiems ne tik reikėjo sulaukti „Ajax“ pralaimėjimo namuose prieš „Real“ bei savo pergalės, tačiau ir panaikinti septynių įvarčių varžovų pranašumą įmuštų/praleistų įvarčių grafoje.
Susitikimo pradžia nieko gero prancūzams nežadėjo: nors varžovai dar pirmajame kėlinyje liko dešimtyje, pirmieji įvartį 40 minutę pelnė būtent šeimininkai, kurių gretose pasižymėjo tuo metu dar 17-metis Mateo Kovačičius, kuris dabar rungtyniauja Madrido „Real“ klube. Visgi, tuomet prabilo jau minėtas B. Gomisas, kuris pirmojo kėlinio pabaigoje rezultatą išlygino, o nuo antrojo kėlinio starto įvarčiai į kroatų vartus krito vienas po kito. Palankiai situacija klostėsi ir „Ajax“ rungtynėse, kuriose jie varžovams nusileido 0:3, tad septynių „Lyon“ įvarčių pakako norint neįtikėtinu scenarijumi patekti į kitą turnyro etapą.
Visgi, po šio mačo netrūko kalbų apie tai, jog šis susitikimas galėjo būti nešvarus. Tokias kalbas dar labiau įaudrino kamerų užfiksuotas epizodas po penktojo įvarčio, kai vienas iš „Dinamo“ žaidėjų pamerkė akį B. Gomisui. Po šio mačo veiksmų ėmėsi ir pati „Dinamo“ komanda, kuri atleido trenerį, to priežastimi įvardindama „patirtą gėdą“.
24 vieta – „Leeds United“ 4 : 1 „Stuttgart“
1992/1993 metų sezono pirmo etapo atsakomasis mačas
Atsinaujinusios Čempionų lygos starte buvo užfiksuotas kontraversiškas sprendimas – „Leeds United“ ir „Stuttgart“ klubai privalėjo žaisti papildomas rungtynes jų serijai pasibaigus lygiu rezultatu 4:4.
Svarstote, kodėl „Stuttgart“ nepateko į kitą etapą dėka išvykos įvarčių taisyklės? Dėl to kalti buvo patys Vokietijos čempionai. Namuose iškovoję pergalę 3:0, jie vėliau išvykoje pelnė gyvybiškai svarbų įvartį, kuris turėjo padėti jų klubui patekti į kitą turnyro etapą. Visgi, 83-ąją minutę svečių treneris pažeidė tuometines UEFA taisykles į aikštę įleisdamas daugiau nei tris leistinus legionierius ir UEFA po mačo nusprendė, kad rungtynių rezultatas turi būti anuliuotas, o „Leeds“ buvo suteikta pergalė 3:0, o serijos rezultatas tapo visiškai lygus.
Papildomos rungtynės vyko „Camp Nou“ stadione, kuriame pergalę 2:1 šventė ir į kitą etapą pateko būtent Anglijos komanda.
23 vieta – „Inter“ 2 : 5 „Schalke“
2010/2011 metų ketvirtfinalio pirmasis mačas
Jau pirma šio susitikimo minutė atnešė vieną įsimintiniausių Čempionų lygos įvarčių. Manuelis Neueris palikęs vartus efektingu šuoliu smūgiu galva išmušė kamuolį toliau nuo vartų, tačiau visos jo pastangos nublanko prieš vienu lietimu tobulai į kamuolį pataikiusį Dejaną Stankovičių, kuris pelnė fantastiško grožio įvartį.
Likusios 89 rungtynių minutės buvo ne ką prastesnės, o „Inter“ išlaikyti įgytos persvaros nepavyko: tragiškai atrodę šios komandos gynėjai leido žibėti 33-ejų metų veteranui Rauliui, kuris su savo komandos draugais net penkis kartus siuntė kamuolį į Julio Cesaro ginamus vartus.
Po šios pergalės „Schalke“ liko tik formalumai neišbarstyti persvaros namuose, kurį jie sėkmingai įvykdė iškovodami dar vieną pergalę 2:1.
22 vieta – „Borussia“ 3 : 1 „Juventus“
1996/1997 metų finalas
Rungtynių dieną „Borussia“ žaidėjas Karlas-Heinzas Riedle 3:30 valandą nakties vaikščiojo greta savo viešbučio visas išpiltas šalto prakaito. Paklaustas, kodėl tokiu metu prieš svarbiausią sezono dvikovą jis nemiega, puolėjas atsakė: „Ką tik susapnavau, kad pelnysiu du įvarčius“. Tuo metu vokietis vargu ar galėjo įsivaizduoti, koks pranašiškas bus šis sapnas.
Būtent K. Riedle pelnė pirmuosius du savo komandos įvarčius, tačiau net ir po jų rungtynių baigtis nebuvo aiški, kai intrigą grąžino po keitimo aikštėje pasirodęs Alessandro Del Piero. Tuo metu italų spaudimas vis didėjo, o Ottmaras Hitzfeldas nuo suolo kėlė Larsą Rickeną.
„Eik į aikštę ir pelnyk titulą atnešiantį įvartį“ – tokius nurodymus treneris pateikė savo auklėtiniui, kuris juos išpildė idealiai. Praėjus vos 16 sekundžių nuo jo pasirodymo aikštėje, pirmuoju savo prisilietimu prie kamuolio L. Rickenas preciziškai tiksliu smūgiu iš toli pelnė trečiąjį komandos įvartį, po kurio „Juventus“ nebesugebėjo rasti jėgų panaikinti varžovų persvaros.
21 vieta – „Hamburg“ 4 : 4 „Juventus“
2000/2001 metų grupių etapo dvikova
Ko reikia grupių etapo rungtynėms, kad jos taptų Čempionų lygos klasika? Ankstyvo įvarčio? Fantastiško sugrįžimo į rungtynes? Vartininko įvarčio? Ginčytino išlyginamojo įvarčio paskutinėmis rungtynių minutėmis? Visa tai galėjo išvysti šias „Hamburg“ ir „Juventus“ rungtynes stebėję žiūrovai.
Jau šeštą rungtynių minutę Carlo Ancelotti auklėtiniai įveržė į priekį, kai įvartį galva pelnė Igoris Tudoras, kurio emocingas įvarčio šventimas nuo pat mačo pradžios perteikė šioms rungtynėms išskirtinį nusiteikimą.
Po dešimties minučių Tony Yeboah išlygino rezultatą, tačiau tada darbo ėmėsi Filippo Inzaghi, kurio du įvarčiai leido „Juventus“ įgyti saugesnį pranašumą. Tiesa, likus kiek daugiau nei 20 minučių, net ir atsilikdami dviem įvarčiais vokiečiai nesirengė pasiduodi: iš pradžių dviem įvarčiais jie rezultatą sušvelnino, o vėliau buvo skirtas vienuolikos metrų baudinys, kurį realizavo jų vartininkas Hansas-Jorgas Buttas. Negana to, jie nesustojo ir 82-ąją minutę Niko Kovačo pelnytis įvartis galėjo atnešti jo klubui pergalę.
Visgi, susitikimo pabaigoje tas pats F. Inzaghi krito baudos aikštelėje, o teisėjas nedvejodamas skyrė vienuolikos metrų baudinį. Nors šeimininkai protestavo prieš tokį sprendimą teigdami, jog italas vaidino, pats baudinį uždirbęs žaidėjas šaltakraujiškai pelnė savo „hat-tricką“ bei išplėšė Turino komandai tašką.
