Mes visi žinome apie sėkmingiausius „Chelsea“ ir „Manchester United“ žaidėjus, kurie smarkiai prisidėjo prie to, jog šios komandos iškovotų titulus. Tačiau nepaisant visų puikių žaidėjų, kaip ir kiekviena kita ekipa, „Chelsea“ ir „Manchester United“ turi ilgą sąrašą futbolininkų, kurie dėl vienokios ar kitokios priežasties nuvylė klubą ir jo gerbėjus.
Šiandien 18:00 val. šios ekipos antrą kartą susidurs tarpusavyje 2015-2016 metų sezone, kuris netenkina nei vienos, nei kitos komandos gerbėjų. Ta proga Eurofootball.lt ir Bleacher Report jums pateikia jungtinę vienuolikos blogiausių „Chelsea“ bei „Manchester United“ žaidėjų komandą, į ją įtraukiant futbolininkus, kurie šiose ekipose rungtyniavo per pastaruosius šešioliką metų (nuo 1999-2000 metų sezono).
Vartininkas:
Massimo Taibi
Nebūtų perdedama, net jei sakytume, jog visoje „Premier“ lygoje nebuvo blogesnių vartininkų. Juo labiau „Manchester United“ klube.
Massimo Taibi trumpas laikotarpis „United“ vartuose buvo žiaurus ir negailestingas. Jis pasirodė vos keturiose rungtynėse „raudonųjų velnių“ gretose, bet net ir per jas sugebėjo pademonstruoti pakankamai komiškų klaidų, kad jomis užpildytų ne vieną video klipą.
Labiausiai įsimenantis Taibi episodas buvo pademonstruotas 3:3 pasibaigusiose rungtynėse prieš „Southampton“, kai jis leido silpnam Matto Le Tissiero smūgiui išslysti iš jo rankų ir pro klyną įriedėti į vartus.
Taibi taip pat buvo vartuose, kai „United“ buvo sutrypti 5:0 „Chelsea“ ekipos „Stamford Bridge“ stadione 1999 metų spalį, vos keletą savaičių po lygiųjų su „Southampton“. Po šių rungtynių Seras Alexas Fergusonas nusprendė, jog jam jau pakako to, ką pademonstravo žaidėjas ir daugiau į vartus jo nebestatė.
Italas klubą paliko to pačio sezono pabaigoje, o tai reiškia, jog jis atitiko šio vienuoliktuko keliamus reikalavimus.
Gynėjai:
Winstonas Bogarde
Vos tik paminėjus šį vardą, tuometiniams „Chelsea“ vadovams pradeda skaudėti galva. Winstonas Bogarde buvo ir yra puikus pavyzdys, kad prastas žaidėjų įsigijimo planavimas gali pakenkti klubui.
2000 metų rugpjūtį atvykęs iš „Barcelona“ ekipos be tuometinio „Chelsea“ trenerio Gianluca Vialli žinios, žaidėjas savo karjerą Londone pradėjo lygiai taip pat, kaip jis ją ten ir tęsė. Vialli jo nenorėjo, o kai Claudio Ranieri pakeitė Vialli trenerio poste, gynėjo komandoje nenorėjo ir jis.
Vienintelė problema buvo tai, jog Bogarde su klubu pasirašė didžiulį kontraktą, o „Chelsea“ nesugebėjo jo parduoti. Pats žaidėjas taip pat nerodė noro palikti ekipą, tad jis liko komandoje iki 2004 metų, iš viso sužaisdamas vos devynis susitikimus „Premier“ lygoje.
Khalidas Boulahrouzas
Dar vienas olandas, kuris tikrai nebuvo pats geriausias „Chelsea“ pirkinys, jų komandos istorijoje.
Kai Jose Mourinho pareiškė, jog jis įsigijo naująjį 9 numerį 2006 metais, ne daug kas įsivaizdavo, jog tai bus gynėjas. Tai, kad Boulahrouzas apsivilko marškinėlius, kurie „Stamford Bridge“ stadione buvo išgarsinti Peterio Osgoodo, iš karto tapo didžiuliu pokštu.
Visgi, Boulahrouzo žaidimas „Chelsea“ klube didelių linksmybių ekipos gerbėjams neatnešė. Jis sužaidė vos 13 „Premier“ lygos rungtynių, per kurias susirinko penkias geltonas ir vieną raudoną kortelę.
Talis Ben-Haimas
Gynėjas iš Izraelio šį sezoną rungtyniavo prieš „Chelsea“ žaisdamas už „Maccabi“ ekipą Čempionų lygoje. Jis sugebėjo padėti savo buvusiems darbdaviams ir užsidirbo raudoną kortelę.
Nepaisant to, žaisdamas „Chelsea“ klube jis komandai padėdavo ne taip ir dažnai. Jei kam nors jis ir buvo dosnus, tai varžovams, kurie tuo dažnai pasinaudodavo.
Fernando Torreso lengvas prabėgimas pro Ben-Heimą įmušant savo pirmąjį įvartį „Liverpool“ gretose 2007 metais, geriausiai parodo, kas dažniausiai vykdavo „Stamford Bridge“ stadione žaidžiant šiam gynėjui. Jis dažnai pramiegodavo varžovų puolėjus, o komandai, kuri siekė susigrąžinti savo elitinį statusą, jis buvo akivaizdžiai per silpnas.
Faktas, jog jį labiau prisimena ne dėl jo žaidimo, o dėl to, kad jis treniruočių stovykloje sutraumavo Petrą Čechą, pasako viską, ką jūs turite žinoti apie Ben-Haimo karjerą „Chelsea“ klube.
Saugai:
Klebersonas
Dėl tokių žaidėjų kaip Klebersonas, į brazilus Anglijos futbole yra žiūrima skeptiškai. Tik pastarųjų pirkinių, tokių kaip Willianas, sėkmingas žaidimas padeda atsikratyti neigiamo įspūdžio, susidariusio žaidėjams iš šios Pietų Amerikos valstybės.
Klebersonas į „United“ atvyko 2003 metais, už 6,5 milijono svarų sumą. Tai, kad jis buvo Pasaulio pirmenybių laimėtojas ir svarbi 2002 metų čempioniškos komandos dalis, reiškė, jog iš jo buvo tikimasi gero žaidimo ir pagalbos siekiant titulų.
Visgi žaidėjui sunkiai sekėsi kovoti dėl vietos startinėje komandos sudėtyje, o dažnai patiriamos traumos jam taip pat nepadėjo. Jis paliko „Old Trafford“ stadioną po dviejų nesėkmingų sezonų.
Slaviša Jokanovičius
Jokanovičius šį sezoną taip pat susikovė prieš savo buvusius darbdavius - jis dirba „Maccabi“ treneriu, kurioje rungtyniauja Ben-Haimas.
Tai nėra vienintelis panašumas, kuriuos turi šie du buvę „mėlynųjų“ žaidėjai. Kaip ir Ben-Haimas, Jokanovičius buvo didžiulis nusivylimas „Stamford Bridge“ stadione.
Kai jis prisijungė prie „Chelsea“ klubo, komandos fanai buvo išlepinti tokių žaidėjų kaip Gianfranco Zola ir Guso Poyeto rodomo magiško žaidimo saugų pozicijose. Tuo metu į komandą atvykęs Jokanovičius, kuris buvo daug lėtesnis ir ne toks techniškas, iškarto buvo pasmerktas žlugti. Jo dažniausiai naudojami perdavimai į kraštus nuolatos stabdydavo „Chelsea“ atakas, o pats saugas tapo geriausiu sunkaus finansinio laikotarpio simboliu, dėl kurio Londono ekipa negalėjo įsigyti aukščiausios klasės žaidėjų.
Ericas Djemba-Djemba
Kai jis atvyko į komandą, buvo juokaujama, kad jis buvo toks geras, jog jam tėvai net du kartus turėjo duoti vardą. Jo karjerai „United“ klube artėjant prie pabaigos, šiame pasakyme žodį „geras“ visi pakeitė žodžiu „blogas“.
Atvykęs į klubą, kuris dominavo „Premier“ lygoje, Djemba-Djemba turėjo varžytis su tokiais žaidėjas kaip Roy`us Keenas. Ką Seras Alexas Fergusonas pastebėjo šio futbolininko žaidime išlieka didžiulė paslaptis, nes jis išsiskyrė tik dėl neigiamų dalykų.
Pažaidus su tokias žaidėjais kaip Paulas Scholesas ar Davidas Beckhamas, visiems buvo akivaizdu, jog jis nėra tokio lygio žaidėjas. Išbuvęs klube 18 mėnesių, jis buvo parduotas į „Qatar SC“ klubą.
Gabrielis Ambrosetti
Saugui atvykus į komandą, Gianluca Vialli jį pavadino Italijos Ryanu Giggsu – tai taip pat prisidėjo prie to, jog jis pateko į šį vienuoliktuką.
Po šių pasisakymų visi tikėjosi tokių energingų pasirodymų, kuriais Giggsas tapo legenda „United“ klube. „Chelsea“ fanai tikėjosi, jog Ambrosetti visas rungtynes nenumaldomai bėgs ir savo energija išdrąskys varžovų gynėjus.
Jis nepadarė nieko panašaus. Tiesą sakant, jis aplamai neatliko nieko naudingo „Chelsea“ gretose. Jis buvo didžiulis nusivylimas ir nesugebėjo nė kiek pateisinti didelių lūkesčių, kurie buvo sieti su jo atvykimu į komandą.
Juanas Sebastianas Veronas
Palikime „Chelsea“ ir „Manchester United“ fanams išsiaiškinti, kuriame iš šių klubų Veronas žaidė prasčiau.
Argentinietis per savo karjerą buvo abiejų komandų sudėtyse. 2001 metais jis prisijungė prie „United“ iš „Lazio“ ir turėjo puikaus žaidėjo reputaciją. Jis buvo vienas iš pagrindinių Italijos klubo sėkmingo žaidimo priežasčių, o dažnai jo vardas buvo minimas kalbant apie geriausius Europoje žaidžiančius saugus.
„United“ išleisti 28,1 milijono svarų atrodė gerai investuoti pinigai, atsižvelgus į jo reputaciją. Deja, Veronas tapo išskirtinai blogu pirkiniu. Jis nebuvo nei kiek panašus į tą žaidėją, kuris terorizavo varžovus „Serie A“ pirmenybėse ir tapo dideliu nesėkmių simboliu.
Prireikė Romano Abramovičiaus, kad jis iš dalies sugrąžintų „raudonųjų velnių“ investicijas – tuo metu perėmęs „Chelsea“ savininko postą, jis išleido 15 milijonų svarų, kad įsigytų Veroną. Be to, kad tapo pirmuoju žaidėju pasižymėjusiu „mėlynųjų“ gretose Abramovičiaus eroje, jis niekuo nepasižymėjo bei taip ir nesugebėjo atgaivinti savo karjeros.
Iš viso „Chelsea“ gretose jis sužaidė vos septynis susitikimus. Lengva paskaičiuoti, kad kiekvienos jo rungtynės Londono komandai kainavo po daugiau nei du milijonus svarų.
Puolėjai:
Diego Forlanas
Madrido „Atletico“ gerbėjai galėtų stebėtis, kad į blogiausių žaidėjų vienuoliktuką pateko Forlanas, kuris tapo klubo legenda po keturių puikių metų Ispanijojos sostinės klube.
Forlanas gerai atrodė ir „Villareal“ klube, į kurį atvyko iš „United“ 2004 metais. Visgi, žaisdamas „Old Trafford“ stadione puolėjas nesugebėjo padaryti teigiamos įtakos Sero Alexo Fergusono vadovaujamos komandos žaidimui.
Prisijungęs prie komandos 2002 metų sausį, jis neturėjo laiko prisitaikyti prie Angliško žaidimo. Puolėjas buvo iškart mestas į „Premier“ lygos dvikovų sūkūrį, bet aikštėje jis taip ir nesugebėjo pademonstruoti to, ką jis sugeba.
Iki tos akimirkos jis buvo visą savo karjerą praleidęs Pietų Amerikoje, o savo vardą žaidėjas susikūrė „Independiente“ klube. Žaisdamas ten jis buvo gan rezultatyvus, o įvarčius vidutiniškai mušdavo kas antrose rungtynėse.
Visgi, į Angliją atvykęs 22-ejų metų, jis nesugebėjo iškart prisitaikyti, o „Manchester United“ klubas taip ir neišvydo to žaidimo, kuriuo jis vėliau džiugino sirgalius Ispanijoje. Savo geriausais savybes jis pademonstravo jau tik tada, kai išvyko iš „raudonųjų velnių“ ekipos.
Radamelis Falcao
Falcao yra paskutinis šiame nesėkmingų pirkinių sąraše. Kaip ir Veronas, Falcao taip pat buvo abiejų komandų narys.
Praėjusį sezoną praleidęs „Manchester United“ klube, per 26 susitikimus „Premier“ lygoje jis pasižymėjo keturis kartus, o šį sezoną „Chelsea“ gretose jis per devynis mačus pelnė vieną įvartį.
Geriausiai Falcao situaciją šiose ekipose atspindi tas faktas, kad „United“ kolumbiečio atsisakė po vieno sezono nuomos pagrindais, o „Chelsea“ puolėjo atsikratyti bandė jau po pusmečio, bet visi mėginimai surasti kitą klubą ar sugrąžinti jį į „Monaco“ ekipą baigėsi nesėkmingai.
Nors Falcao iki liepos dar bus „mėlynųjų“ ekipos narys, vargu ar žaidėjas dar sugebės išsikovoti vietą komandos sudėtyje ir net neabejojama, jog vasarą, pasibaigus nuomos sutarčiai, jis paliks „Chelsea“ gretas.
