Naujienų portalo Alfa.lt kalbintas A lygos prezidentas ir ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas Deividas Šemberas teigia, kad dabartinis lygos modelis yra tinkamiausias esamomis mūsų rinkos sąlygomis, tačiau neatmeta galimybės, kad po 3–4 metų čempionato dalyvių skaičius galėtų išaugti.
Kaip vertinate šį besibaigiantį sezoną ir naująją sistemą? – Alfa.lt paklausė A lygos prezidento.
Jeigu intriga išlieka iki pat pabaigos, manyčiau, toks formatas yra pasiteisinęs. Tokia yra ir klubų vadovų nuomonė. Jie sako, kad tokia sistema leidžia iki galo kovoti visoms aštuonioms komandoms.
A lygoje šį sezoną žaidė dvi komandos iš Kauno. Ar nebūtų geriau, jeigu šiam miestui atstovautų vienas pajėgus klubas, o ne dvi antroje lentelės pusėje besirikiuojančios ekipos?
Iš dalies sutikčiau su Jūsų nuomone. Tačiau Kauno miestas potencialo turi ir ateityje gali turėti dvi stiprias komandas. Taip, šiai dienai būtų geriau vienas pajėgus klubas negu du silpnesni, tačiau „Stumbras“ nestokoja ambicijų. Manau, kad kitą sezoną tai tikrai bus tikrai pajėgesnė komanda. Žvelgiant į ateitį, tokie miestai kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda galėtų turėti ne vieną ekipą.
Kaip vertinate „Kauno Žalgirio“ situaciją? Klubas neseniai buvo priglaustas po krepšinio klubo vėliava, tačiau iškrito iš aukščiausios lygos. Kokia šios komandos ateitis?
Tai yra klausimas klubo vadovybei. Tai yra bendras krepšinio ir futbolo komandų projektas, ateities gaires jie turėtų nupiešti patys. Labai norėčiau, kad futbolo klubas išliktų, bet kas su juo bus, man labai sunku pasakyti. Nežinau, kaip bus toliau. Taip, komanda iškrito ir kitą sezoną žais Pirmoje lygoje. Jeigu nestokos ambicijų, po metų vėl galės sugrįžti į A lygą.
Giliausias tradicijas Kaune turi FBK „Kaunas“. Kokia šio klubo situacija?
Kiek žinau, ten situacija nėra paprasta. Labai daug lemia finansai, ir nemanau, kad artimiausius 2–3 sezonus jie turi galimybių pateikti į A lygą. Komanda turi susitvarkyti ir tada sau kelti aukštus tikslus. Dabar matome, kad klubas labai sunkiai kruta ir Pirmoje lygoje. Tikriausiai ambicijos sugrįžti į aukščiausią lygą yra atidėtos ateičiai.
Kaip vertinate čempionate debiutavusią „Lietavą“?
Komanda į čempionatą įsiveržė labai atkakliai ir veržliai. Atliktas didžiulis trenerių įdirbis, kurį vėliau sėkmingai perėmė Robertas Poškus. Klubas atrodė pakankamai solidžiai ir tikrai nesijautė, kad tai yra naujokas. Tai yra labai retas atvejis, kai į aukščiausią lygą patekusi komanda praktiškai nesiskiria nuo „n“ metų čia žaidžiančių klubų. Tai labai pozityvus dalykas. Manau, kad, atėjus naujiems klubo dalininkams, tos ambicijos, žinant klubo vadovus, tik dar labiau išaugs. Manau, „Lietava“ ateityje tikrai gali pretenduoti į prizines pozicijas.
Kurie Pirmos lygos klubai jau kitą sezoną gali praverti A lygos duris?
Iš tikrųjų tas neaiškumas Lietuvos futbole mane labiausiai ir neramina. Visos komandos turi infrastruktūrinių, finansinių problemų, todėl sunku kalbėti apie gražų rytojų. Ypač toms komandoms, kurios kyla į aukščiausią lygą. Kaip joms dėliosis biudžetas, kaip pavyks susikalbėti su miestų savivaldybėmis? Šie klausimai šiai dienai nėra aiškūs. Aišku, Vakarų šalyse taip būti negali. Norėtųsi, kad visos komandos taptų klubais, kurie turi pamatus, ir tokių problemų pas juos nėra. Deja, bet dabar didžioji dalis pas mus yra ne klubai, o komandos. Mūsų vizija tokia – palaipsniui kurti klubų struktūras, vaikų piramides ir neleisti, kad tie klubai galėtų taip lengvai sugriūti. Į Gargždų „Bangą“ atėjo investuotojas iš Rusijos ir viską sugriovė, bet komanda, bendruomenė ir tradicijos išliko. „Banga“ puikiai žaidžia Pirmoje lygoje ir ateityje klubas tikrai pretenduos į A lygą.
Licencijavime nepasikeitė niekas. Tiesiog atsirado kitų kriterijų, tačiau jie nėra sugriežtinti tiek, kad klubams būtų sunkiau pereiti į aukštesnį divizioną. Licencijavimas priklauso Lietuvos futbolo federacijai (LFF), Vykdomasis komitetas priima galutinį sprendimą, kam leisti žaisti. Aštuonių komandų čempionatas tikrai išliks, tuo net neabejoju. Sistemos pasirinkimas yra grynai lygos kompetencijoje. Toks formatas yra numatytas trejų metų planui. Galbūt po 3–4 metų, kai komandos taps klubais, galėsime turėti 10 ar 12 dalyvių, bet kol kas tai palikime ateičiai.
Pirmoje lygoje šį sezoną solidžiai atrodo ir „Panevėžys“ (55 taškai, 5 vieta) . Miestas turi gilias futbolo tradicijas…
Yra reglamentas, kurio turime laikytis. Anksčiau būdavo taip, kad į A lygą patenka 3–6 vietas Pirmoje lygoje užėmusios komandos. Dabar tikrai nenorėčiau, kad taip būtų. Tam ir yra sumažintas komandų skaičius, nes 10–12 komandų į čempionatą įneša chaoso ir nestabilumo blogąja prasme. Tuomet taip ir gaunasi, kad nežinai, kas kitais metais žais, – tas, kas nori, tas, kas gali, ir t. t. (šypsosi). Norisi stabilumo, norisi aiškumo ir norisi sportinio principo. Tai yra vienas iš pagrindinių tikslų, kurio sieksime.
Ne paslaptis, kad bent anksčiau kai kuriuose A lygos klubuose atlyginimai gerokai vėluodavo. Kokia situacija yra dabar?
Klubo savininkai prisiima atsakomybę už savo žaidėjus. Lyga kol kas negali įkurti kažkokio finansinio fondo, kuris galbūt galėtų užtikrinti šiuos dalykus. Yra nustatyti aiškūs licencijavimo kriterijai, komandos yra audituojamos kas ketvirtį. Viskas daroma tam, kad lygos klubai būtų finansiškai stabilūs. Vis dėlto lyga ar federacija negali privatiems klubams dengti skolų. Taip, tai yra bėda, bet šį sezoną, kiek žinau, tai nėra masinė problema. Atlyginimų užlaikymai buvo viename kitame klube ir didesnių bėdų šitoje vietoje A lygoje aš neįžvelgiau. Tai yra labai pozityvus dalykas, kuris nuteikia optimistiškai.
Ar sprendimas apmokestinti A lygos vaizdo turinį internete pasiteisino?
Šį sprendimą vertiname blogai. Jis nepasiteisino. Pabandėme, padarėme ir pamatėme, kad tai neveikia. Kitąmet planuojame grįžti prie nemokamo turinio.
B.Šmigelskas, alfa.lt
