Marius Činikas – 31-erių gynėjas, per savo spalvingą futbolininko karjerą yra matęs tiek šilto, tiek šalto. Paskutinį sezoną vilkėdamas Marijampolės „Sūduvos” marškinėlius, žaidėjas tapo A lygos čempionato nugalėtoju. M. Činikas Jonavoje jau intensyviai ruošiasi ateinančiam sezonui, tačiau rado laiko atsakyti į keletą klausimų. Susipažinkime su Mariumi artimiau!
Mariau, trumpai papasakok apie save ir savo karjeros pradžią:
Gimiau Kėdainiuose. Nuo aštuonerių metų pradėjau lankyti futbolo treniruotes. Turiu pripažinti, jog retkarčiais žaisdavau ir krepšinį, tačiau žaidimas ant vejos visada išliko mano sportu nr. 1!
Jau paauglystėje pradėjau savo profesionalo karjerą – tuo metu Kėdainių miesto futbolo komandą kamavo finansiniai sunkumai, tad nemažai jaunų žaidėjų sulaukė kvietimo išbandyti jėgas aukščiausiame lygyje. Tada pasisekė ir man, o paskui viskas buvo pasiekta didelio noro ir darbo dėka.
Apie futbolą kalbėsime dar ne kartą, o koks esi žmogus už aikštės ribų?
Turiu pripažinti, jog esu ramus. Nerodau daug emocijų ar nervingumo. Žinoma, būna ir tokių atvejų, kai kas nors išveda iš kantrybės (šypsosi).
Marius Činikas ant vejos, koks jis?
Futbolo aikštėje mano ramybė dingsta. Ir treniruotėse, ir rungtynėse visada žaidžiu iki paskutinio švilpuko, kad mano komanda pasiektų pergalę. Išsikeliu sau įvairius tikslus ir atkakliai jų siekiu. Nemoku susitaikyti su pralaimėjimu.
Kodėl tave žavi futbolininko gyvenimo kelias?
Pirma į galvą šovusi mintis – niekada nesibaigiantis išbandymas. Kiekvienos rungtynės yra nauja istorija, naujas iššūkis. Tave bet kuriuo momentu gali nustebinti ir tai neleidžia paskęsti rutinoje.
Kitas pliusas – galimybė pamatyti daug šalių, susipažinti su įvairiais žmonėmis bei kultūromis. Futbolo dėka susiradau daugybę puikių draugų Lietuvoje ir svetur.
Ar galėtum išskirti kurį nors savo karjeros etapą?
Išskirčiau metus, kai rungtyniavau FBK „Kaunas” ekipoje. Tai buvo labai įspūdingo lygio komanda, kuri treniravosi geriausiomis sąlygomis ir žaidė prieš stipriausius oponentus. Tada gavome šansą žaisti UEFA Čempionų lygos atrankos varžybose, ir manau, jį išnaudojome. 2008-ųjų vasarą susitikome su legendiniu Škotijos klubu iš Glazgo – „Rangers” ekipa. Pirmąsias serijos rungtynes žaidėme išvykoje. Stadione, kuriame ūžavo apie 45 tūkstančius žmonių, pavyko pasiekti tai, kas daugelio nuomone buvo neįmanoma - sužaidėme lygiosiomis, o namie iškovojome pergalę rezultatu 2:1. Užplūdo su niekuo nepalyginami, pakylėti jausmai. Tai buvo istorinė pergalė.
Sugrįžkime į dabartį. Kodėl pasirinkai Jonavą?
Klubo vadovai manimi susidomėjo dar vasarą. Užmezgėme ryšį, kuris nenutrūko. Tuo metu Marijampolės klubas nusprendė, jog su manimi kontrakto nenutrauks. Teigė, jog aš jiems reikalingas, nors žaisti gaudavau mažai. Pasibaigus sezonui, vėl pradėjome bendrauti su FK „Jonava” ir nebegalvojau apie kitus pasiūlymus – norėjau žaisti tik čia.
Koks pirmas įspūdis būnant Jonavoje?
Dar sunku pasakyti – daug naujų žaidėjų, nauji treneriai. Tačiau futbolas lieka futbolu. Reikia sunkiai dirbti, o rezultatai ateis savaime, jei nenusisuks fortūna.
Ko palinkėtum Jonavos futbolo bendruomenei?
Jonavoje mane labiausiai sužavėjo progresas. Dar nesenai Jonavoje nebuvo aukšto lygio futbolo komandos, tačiau vos per kelis metus viskas taip išaugo, jog FK „Jonava” ekipa tapo rimta pretendente siekiant aukščiausių vietų. Galiu tik palinkėti, jog futbolas čia augtų taip ir toliau. Tikiuosi, jog ir pats galėsiu prie to prisidėti.
FK „Jonava” sausio 22-tąją žais antrąsias šio sezono draugiškas rungtynes. Komanda Marijampolėje susitiks su praėjusio sezono čempionato nugalėtojais, vietos “Sūduvos” ekipa.
