Carlo Ancelotti buvo priverstas palikti trenerio postą Miuncheno „Bayern“ klube, kai praėjusį trečiadienį 0:3 nusileido Paryžiaus „Saint-Germain“ žvaigždėms. Vienas pralaimėjimas tikrai nekainuoja darbo treneriui, bent jau taip yra įprasta. Tai kas dar nepasisekė italui Vokietijoje?
Kiekvienas žino, kad „Bayern“ ekipa „Oktoberfest“ metu niekada nepralaimi. Metinė Miuncheno alaus šventė pasibaigs kitą savaitė, o „Bayern“ ekipa šios šventės metu nepatyrė pralaimėjimo „Bundesliga“ pirmenybėse.
Tačiau septynių taškų per trejas rungtynes neužteko C. Ancelotti išsaugoti savo darbą Bavarijoje. Italas tapo pirmuoju „Bayern“ treneriu, kuris buvo atleistas alaus šventės metu.
Antri Vokietijos čempionate, minus penki taškai po septynių turų, atrodo, būtų neblogas startas bet kokiam klubui. Tiesa, „Bayern“ nėra bet koks klubas. 2010/11 metų sezone Dortmundo „Borussia“ pirmavo trimis taškais po šešių turų, o tada Jurgeno Kloppo auklėtiniai „Bundesliga“ trofėjų kėlė virš savo galvų. Akivaizdu, kad „Bayern“ ekipos vadovai nenori matyti to pasikartojant.
Vis tiek, prastokas sezono startas ir gėdingas pralaimėjimas Čempionų lygoje visko nepaaiškina. „Bayern“ neturi įpročio švaistytis tokiais sprendimais ir išskraidinti savo trenerius po tokio trumpo laikotarpio. Tai reiškia, kad C. Ancelotti nesėkmės priežastis buvo pakasta kažkur kitur.
„Tyli lyderystė: širdžių, minčių ir rungtynių laimėjimas“. Štai toks yra C. Ancelotti biografinės knygos pavadinimas. Knygos esmė yra paprasta – kaip išspausti viską, kas geriausia iš tų, kurie yra po tavimi. Įdomu tai, kad vienintelis Pepas Guardiola turėjo geresnį rungtynių/taškų santykį „Bayern“ klube. Tačiau „AC Milan“, Londono „Chelsea“ ir Madrido „Real“ ekipų buvęs treneris taip ir nesugebėjo įtikinti fanų, ekipos vadovų ir tikriausiai net ir žaidėjų, kad jis gali pratęsti šį įspūdingą „Bayern“ rekordinį žygį.
Taktinės problemos
Nors strategas pridėjo ir „Bundesliga“ titulą, tačiau kasmetis reikalavimas „Bayern“ treneriams, kurie nori ilgiau dirbti savo darbą negu metus – geri rezultatai Europoje, o ten C. Ancelotti taktikos ir pritrūko. Treneris, kuris laimėjo Čempionų lygą tris kartus turėjo pridėti ir šeštą trofėjų į „Bayern“ lentyną.
Praėjusį sezoną „Bayern“ pasiekė geriausiųjų aštuntuką ir tada neatsilaikė prieš būsimus čempinus Madrido „Real“ futbolininkus. Rezultatas ne pats blogiausias, o prieš tai dar ir „Arsenal“ buvo nugalėta bendru rezultatu 10:2. Tiesa, daug ką apie tuometinę „Arsenal“ pasako, kad šį sezoną jie žaidžia Europos lygoje. Na, taip pat nereikia pamiršti ir pralaimėjimo „Rostov“ ekipai 2:3 anksčiau.
Po to, kai „Bayern“ pralaimėjo Rusijoje praėjusių metų lapkritį ir po patirto pralaimėjimo „Mainz“ ekipai gruodžio pabaigoje, C. Ancelotti atsisakė 4-3-3 taktikos ir pradėjo naudoti 4-2-3-1, kas itin puikiai veikė Pepo Guardiolos vadovaujamoje ekipoje. „Bayern“ ekipa tada pradėjo priminti senąjį grėsmingąjį bavarų klubą. Tačiau to priežastis buvo atsisakyti savo taktikos ir panaudoti tai, kas buvo paruošta.
Vėliau „Bayern“ reabilitavosi „Opel“ stadione, laimėjo 3:1, o prie pergalės prisidėjo ir Thomasas Mulleris. Vokietis daug geriau jautėsi ir atrodė žaisdamas po Robertu Lewandowskiu, nors prieš tai italas statė jį į krašto poziciją, kur jis sulaukdavo labai mažai šansų pademonstruoti savo talentą. Tačiau C. Ancelotti taip ir neišmoko naudoti T. Mullerio. Jis buvo stumdomas po aikštę, o neretai rasdavo savo vietą ir ant atsarginių žaidėjų suolelio. Viskas atrodė dar blogiau, kai rezultatai nebuvo C. Ancelotti naudai, bet T. Mulleris vis tiek sėdėjo ant suolelio ir stebėjo savo komandos žaidimą.
Dingęs pasitikėjimas?
T. Mulleris nebuvo vienas toks. Kol Matsas Hummelsas buvo pirmas pasirinkimas, jam gynyboje teko žaisti ir su Jerome‘u Boatengu, ir su Niklasu Sule, ir su Javi Martinezu. Ne todėl, kad jie daug klydo, tiesiog C. Ancelotti niekada neatrodė užtikrintas dėl savo vienuoliktuko.
Neįprastai strategui, kuris pasižymi savo vadovavimo sugebėjimais, italas per daug pasitikėjo savo komanda. „Jis pasitiki mumis ir leidžia mums patiems priimti sprendimus aikštėje“, - kalbėjo Manuelis Neueris dar C. Ancelotti darbo pradžioje. Tikriausiai nereikėjo visko leisti daryti žaidėjams, ypač kai jie tai pradėjo daryti blogai. Nesuvokiami dalykai, kai prieš „Hoffenheim“ juos nepasiruošusius užklupo net ir berniukas padavinėjantis kamuolį ar tai kad Svenas Ulreichas sugalvojo bandyti atremti Maximiliano Arnoldo baudos smūgį viena ranka, atskleidžia daug ką.
C. Ancelotti galėjo lengvai ir tikriausiai teisingai ginčytis, kad M. Neueris tokios klaidos nebūtų padaręs, o Philippo Lahmo ir Xabi Alonso karjeros pabaigos atvėrė dideles spragas, kurias reikia laiko užpildyti. Galima pridėti ir italo asistento Paulo Clemento praradimą praėjusį sezoną, o ir sėkmė bei likimas nebuvo tokie dosnūs bavarų buvusiam strategui.
Tačiau C. Ancelotti buvo pareiga išspręsti tas problemas ir surasti naujus lyderius rūbinėse po to, kai P. Lahmas ir X. Alonso ištarė „Auf Wiedersehens“. Gal C. Ancelotti ir nesulaukė pakankamai paramos iš aukščiau. Tačiau C. Ancelotti turėjo laiko kovoti savo kovas, o dabar atėjo laikas susidėti visus kalavijus ir ieškoti naujo iššūkio, kur bus atiduoti visi specialisto talentai.
