Iki 20 04 metų Europos čempionato likus mažiau nei penkiasdešimčiai dienų, pradedame straipsnių ciklą, skirtą finalinio raundo dalyvėms. Ir, mūsų nuomone, teisingiausia būtų pradėti nuo turnyro šeimininkų - portugalų.

Portugalijos rinktinė teisėtai laikoma viena iš Euro-2004 favoritų. Bent jau iš gimtųjų sienų pozicijos.

%p00201, %p01116 ir %p00125 karta yra arti savo futbolo karjerų saulėlydžio, ir Europos pirmenybės, vykstančios pas juos namuose daugėliui jų taps paskutinėmis. Ir net Luis Felipe Scolari, 2002 metų Pasaulio čempionato nugalėtojas į Portugaliją buvo pakviestas ne tik išspręsti Euro-2004 laimėjimo uždavinio, bet ir tam, kad brazilas sukurtų komandą iš naujosios kartos - %p02414, %p01877 ir kitų.

Istorija

Portugalijos futbolo istorija rodo, kad iš tiesų stiprios šios šalies komandos susiformavo tik du kartus: septintojo dešimtmečio viduryje ir paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pabaigoje. Paskutinioji "stiprioji" rinktinės karta vis dar žaidžia. Ir dabartinė rinktinės sudėtis yra stipri savo kolektyvu, nors 2002 metų Pasaulio čempionate ir įvyko nepaaiškinamas nuopolis, kai rinktinėje taip ir neatsirado tikrų lyderių. O štai 60-ųjų rinktinė daugelyje aspektų priklausė nuo genijaus Eusebio. Nebloga komanda Portugalijoje susirinko 80-ųjų viduryje, tačiau po sėkmingo pasirodymo 1984 metų Europos čempionate sekė nesėkmė 1986-iais Meksikoje, ir tie futbolininkai greitai nugrimzdo į nežinią. Dabar gi prieš Figo ir jo kompaniją yra iškilęs uždavinys nepakartoti savo prieš tai žaidusių tėvynainių lemties.

Jeigu 1942 metais Pasaulio šviesą nebūtų išvydęs Eusebio, Portugalija iki pat 80-ųjų praėjusio amžiaus metų būtų skaitoma futbolo aspektu mažai išsivysčiusia šalimi. Finaliniai Pasaulio ir Europos čempionatų turnyrai dažniausiai apsieidavo be luzitaniečių, ir Portugaliją pavadinti stipria rinktine niekam neapsiversdavo liežuvis. Tokiu būdu, Europos čempionatuose portugalai nesugebėdavo įveikti atrankos nuo 1968 iki 1984 metų, bet paskui Prancūzijoje pasiekė pusfinalį. Ir net Eusebio nepadėjo savo komandai sėkmingai pasirodyti kontinentinėse varžybose septintojo dešimtmečio viduryje. Ir pirmoje praėjusio amžiaus pusėje portugalai galėjo tik pasvajoti apie Pasaulio čempionatus. Daugumoje atvejų neįveikiama kliūtimi jų kelyje tapdavo kaimynai ispanai. Simboliška, bet net ir pirmąsias rungtynes 1921 metais Portugalijos rinktinė sužaidė būtent su Ispanija, ir, žinoma, pralaimėjo.

Portugalijos futbolo istorijoje buvo ir atviri nesusipratimai, pavyzdžiui, 1:9 rungtynėse su Austrija 1954-iais metais ir 2:4 su Liuksemburgu 1962-iais. O štai 1966-ieji tapo įsimintiniausiais kiekvienam portugalų futbolo fanui. Nacionalinė komanda tapo trečiąja Pasaulyje, paguodos finale įveikusi TSRS rinktinę. Tačiau, jei ne Eusebio, portugalai galėjo dar kartą užsitraukti nešlovę.

1966 metų liepos 23 diena galėjo tapti pačia juodžiausia Portugalijos futbolui, apie kurią vėlesnės kartos nenorėtų prisiminti. Pasaulio čempionato ketvirtfinalis. Liverpulis. Iki 25-sios minutės Šiaurės Korėjos komanda, kuri nei iki šio turnyro, nei po jo futbolo žaisti nemokėjo, sensacingai pirmauja prieš portugalus rezultatu 3:0. Reikia pažymėti, kad portugalai puikiai pasirodė grupiniame turnyre, įkalę po tris įvarčius į vengrų, bulgarų ir brazilų vartus. Kai portugalai sužinojo, kad korėjiečiai sensacingai aplenkė Italiją ir tapo jų ketvirtfinalio priešininkais, jie ėmė užsakinėti bilietus į pusfinalio rungtynes. Tačiau jei ne didysis Eusebio, kuris tapo rezultatyviausiuoju ir geriausiuoju turnyro žaidėju, jie būtų smarkiai prašovę. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos nelaimei "Juodoji pantera" tą vakarą buvo nesustabdoma: jis įmušė keturis įvarčius iš eilės (du iš jų - po 11 m. baudinių), ir portugalai tęsė kovą dėl medalių.

Pusfinalyje, tiesą sakant, Eusebio komanda šansų neturėjo. Anglijos rinktinėje, kuri ir taip buvo kolektyviškai stipri, be to žaidė namie, 1966 metų liepos 26-ąją "Wembley" stadione atsirado savo lyderis - legendinis Bobbis Charltonas, įmušęs du įvarčius. Eilinį 11 m. baudinį Eusebio realizavo tik rungtynių pabaigoje, taip pagerindamas tik savo asmeninę statistiką.

Kovoje už trečiąją vietą į Levo Jašino vartus Eusebio savo devintąjį čempionato įvartį pasiuntė jau 12-ąją minutę. Eduardas Malofejevas pirmojo kėlinio pabaigoje rezultatą išlygino, tačiau trečiąją vietą pačioje rungtynių pabaigoje portugalams atnešė Torres.

Kitos sėkmės portugalai laukė 18 metų. Šioji juos aplankė 1984 metais Prancūzijoje. Portugalijos rinktinė pateko į Europos čempionato pusfinalį, kur susitiko su šeimininkais. Dramatiškose rungtynėse, vykusiose Marselyje, po gynėjo Domergo įvarčio prancūzai pirmavo, kol nepraleido dviejų įvarčių iš eilės. Bet tas pats Domergas rungtynių pabaigoje rezultatą išlygino, o genialusis Michelis Platini per papildomą laiką atnešė prancūzams pergalę. Rungtynės dėl trečiosios vietos tuomet nebebuvo rengiamos, ir portugalai kartu su danais laimėjo bronzinius medalius. Jie jiems vėl atiteko tik po šešiolikos metų.

1986-uosius futbolo mėgėjai Portugalijoje taip pat stengiasi pamiršti. Paskutinioji vieta grupėje, kurioje žaidė Anglija, Lenkija ir Marokas. Vėlgi Portugalijos rinktinė ilgam laikui dingo į nežinią. Kol 90-ųjų pradžioje portugalų jaunimas pradėjo laiminėti įvairius Europos čempionatus, ir klubai laipsniškai ėmė susigrąžinti buvusią galią. Tada visi kalbėjo apie naują Portugalijos žvaigždžių kartą, kuri, jei ne šiandien, tai rytoj laimės ką nors didelio. Teoriškai Europos čempionato bronzą 2000-iais galima laikyti šiandienos Portugalijos rinktines sėkme. Tačiau tai toli gražu ne lubos.

Į tarptautinę areną portugalai grįžo 1996-iais, kuomet sudalyvavo finaliniame Europos čempionato turnyre Anglijoje. Tada Figo, Rui Costa, Paolo Sousa, Joao Pinto ir kiti nebuvo pakankamai patyrę, kad spręsti rimtus uždavinius. Išėję iš grupės, labiausiai dėka to, kad paskutiniosios rungtynės su kroatais priešininkui nieko nebereiškė, ir jis išleido antrąją sudėtį, vėliau Portugalijos rinktinė suklupo ketvirtfinalyje su čekais. Po metų portugalai nepateko į finalinę Pasaulio čempionato dalį Prancūzijoje, tačiau po to užsigrūdino, ir į Euro-2000 išvyko ginkluoti iki dantų.

Nors iš pradžių atrodė, kad portugalų vėlgi laukia nesėkmė: jau 18-tą startinių rungtynių su anglais minutę raudonai-žalieji pralaiminėjo rezultatu 0:2. Bet po to prasidėjo spurtas, kuris tęsėsi iki lemtingojo baudinio, paskirto papildomame pusfinalio rungtynių laike į %p02530 vartus. Figo ir Joao Pinto dar pirmąjame kėlinye išlygino rezultatą, o po to Nuno Gomesas įmušė pergalingą įvartį. Su rumunais buvo sunkiau: tik paskutiniąją minutę %p02516 smūgiu galva atnešė pergalę. Paskutinėse rungtynėse Sergio Conceicao padarė "hat-tricką" rungtynėse su Vokietija, ir portugalai išėjo į ketvirtfinalį būdami pagrindiniais favoritais.

Kitoje stadijoje portugalai tęsė superatakuojantį žaidimą, kurį, šiaip, palaikė ir Turkijos rinktinė. Šiose rungtynėse didvyriu tapo dviejų įvarčių autorius Nuno Gomesas. Pusfinalyje portugalų laukė stiprus nusivylimas, o kai kurių futbolininkų, tame tarpe to paties Gomeso, - ilgalaikės diskvalifikacijos už bandymą linčiuoti austrų teisėją Benke, kuris surizikavo paskirti, po linijos teisėjo suflerio, 11 metrų baudinį besibaigiant papildomam laikui. Abel Xavier ranka nutraukė %p01621 šūvį greta vartų, ir %p00200 atėmė portugalų, rodžiusių, tikriausiai, gražiausią futbolą iš visų dalyvių, viltis laimėti aukso medalius.

Šiandienos Portugalijos rinktinė ryškiai skiriasi nuo 2000-jų metų komandos. Nors lyderiai liko tie patys, jie visgi paseno keturiais metais, o kai kurie pabaigė pasirodymus už nacionalinę komandą. Figo, Rui Costa, Fernado Couto, %p00314, Costinha Europos čempionatas namuose - paskutinis šansas netapti trečiąja Portugalijos futbolo "prarastąja karta". Nors savo klubuose tie patys Figo ir Rui Costa ir yra žvaigždės. Euro-2004 turi atsakyti į klausimą, kuom vis gi įsimins Figo: nuopoliu Korėjoje, kuomet portugalai neiškopė iš grupės, ar namų triumfu.

Žvaigždė

Luis Felipe Madeira Figo gimė 1972 metų lapkričio 4 dieną Portugalijos sostinės Lisabonos darbininkų rajone. Iš pradžių jis žaidė už kiemo komandą "Os Pastilhas". Vėliau, būdamas 11 metų, jis buvo priimtas į legendinio "Sporting" vaikų komandą. Jau tada specialistai jį išskyrė.

Portugalų saugo karjera eina kaip per sviestą. 1989 metais jis buvo Portugalijos komandos narys, kuri užėmė 3-ąją vietą Pasaulio U16 čempionate. Po dviejų metų jis laimėjo Pasaulio U20 čempionatą, vykusį Portugalijoje. Vėliau jis tapo nacionalinės rinktinės lyderiu.

Figo buvo 17 metų, kuomet jis debiutavo Portugalijos čempionate. Pirmąją tarptautinių varžybų patirtį jis gavo būdamas devyniolikos. O 1995-iais jis perėjo į "%c00006". Iki to jis laimėjo Portugalijos taurę ir baigė Portugalijos čempionatą antroje vietoje.

Barselonoje, kur jį treniravo Johanas Cruyffas, Bobbis Robsonas ir Luisas van Gaalas, penkiskart geriausias Portugalijos futbolininkas tapo superžvaigžde. Jis buvo esmine figūra komandoje, kuri 1997-iais laimėjo Taurių taurę ir Europos Supertaurę, 1998-iais ir 1999-iais - Ispanijos čempionatą bei 1997-ais ir 1998-iais - Ispanijos taurę.

Bet geriausios Figo rungtynės sužaistos 2000 metų Europos čempionate Belgijoje ir Olandijoje. Gaila, jo komanda sugebėjo pasiekti tik pusfinalį, kuriame nusileido busimajam čempionui. Po Euro-2000 Figo perėjo į Madrido "%c00003" už rekordinę sumą, ir iš karto laimėjo Ispanijos čempionatą.

Artėjantis Europos čempionatas bus paskutinis Figo kaip rinktinės žaidėjui. Apie tolimesnius savo planus portugalas kol kas neskelbia, tiksliau, juos pastoviai keičia. Paskutinioji informacija: jis planuoja grįžti į Lisabonos "Sporting", kuriame pradėjo savo profesionalo karjerą. Tuo pat metu Figo pabrėžia, kad neketina palikti "Real" artimiausiu metu - jo kontraktas galioja iki 2006 metų birželio mėnesio. Futbolininkas šitai paaiškino taip: jis jau gana seniai žaidžia Ispanijoje, ir šioje šalyje laimėjo beveik viską, kas buvo įmanoma, todėl neatmeta, kad norės pakeisti aplinką, ir grįžimo į Portugaliją variantą jis svarstys pirmiausiai. Taipogi "Real" saugas pažymėjo, kad finansinės sąlygos čia prioritetu nebus.

Silpnoji grandis

Prie visos pagarbos čempionato šeimininkams, Portugalijos rinktinės varžovai neturėtų pamiršti vieno fakto. Kokios žvaigždėtos bebūtų šios komandos puolimo ir saugų linijos, kokias viltis beteiktų gynėjai, visada lieka jaudulys už paskutiniąją grandį. Turint omenyje, kad 34 metų Vitor Baia, šiaip taip saugojęs vartus pastaruosius 10 metų, savo geriausias dienas jau palikęs praeityje, Luis Felipe Scolari gali susidurti su rimta problema pozicijoje Nr.1.

Kas bebūtų kalbama apie Vitor Baia, reikia pažymėti, kad žymiausias portugalų vartininkas - yra išpūsta ir pakankamai pervertinta figūra. Jis, žinoma, turi puiką reakciją, bet juk ne vien tuo gyvas vartininkas. Kiek nuo Vitor Baia kentėjo rinktinė ir jo klubai - "%c00109" ir "Barcelona", kiek dar teks kentėti. Maža to, kad jis ne visuomet yra stabilus, maža to, kad jis vartuose dažnai tyli, kaip kurčnebylys, jo išbėgimai iš vartų - tai peilis į paširdžius, tai jis dar turi silpną sveikatą. Paprastai Baia gydosi ilgiau nei žaidžia. Kaip ten bebūtų, buvęs nacionalinės komandos rekordininkas pagal sužaistas rungtynes, - savo gimtinėje yra kultinė figūra.

Nors pastaruoju metu Baia net nekviečiamas į rinktinę, į Europos čempionatą, greičiausiai, jis pateks. Nors Luis Felipe Scolari gali pasirinkti Ricardo Soares arba Kim, kurie turi mažiau patirties, bet jie žaidžia stabiliau.

Šiaip vartininkai - tai Portugalijos bėda. Portugalai - žemaūgė nacija. Jų vartininkai sunkiai viršija 180 cm ribą (Vitor Baia - 184 cm, Kim - dar žemesnis, Soares truputį aukštesnis). Be to emocingieji pietiečiai nelabai žavisi nedėkinguoju darbu saugant vartų stačiakampį. Portugalija vartininkus importuoja, ir dabar "Primero" lygoje vis sunkiau rasti solidų vartų sargą su "vietine registracija". Vis daugiau užsieniečių. Kitoje šalyje Vitor Baia gal net negautų pavydėtino pastovumo kvietimų į rinktinę, bet ne Portugalijoje.

Nėra žinoma, ką pasirinks Luis Felipe Scolari pagrindiniu vartininku Europos čempionate. Ricardo neblogas, tačiau toli gražu ne žvaigždė. Kim savo laiku buvo minimas dopingo skandale, dėl kurio nepateko į 2002 metų Pasaulio čempionatą, nors buvo Euro-2000 komandoje, ir net sužaidė vienose rungtynėse.

Čempionato šeimininkams bus itin skausminga pralaimėti naminį Euro-2004, į kurį dedama tiek vilčių, dėl vartininkų klaidų. Tačiau, jei tai nutiks, matomai, pats likimas nubaudė Portugalijos rinktinę. Rinktinę be vartininkų.

Viltis

%p01877 galima charakterizuoti paradoksaliai. Iš vienos pusės jo negalima pavadinti portugalų Euro-2004 viltimi, nes vaikinas jau yra vienas esminių "%c00040" žaidėjų, todėl sirgaliai turi pilną teisę iš jo reikalauti sėkmingo žaidimo, o ne to tikėtis.

Iš kitos pusės, Ronaldo yra pagrindinė portugalų viltis į ateitį. Figo ir Rui Costa žaidžia jei ne paskutinį, tai priešpaskutinį rungtynių ciklą, ir po Pasaulio čempionato Vokietijoje tikriausiai baigs karjeras. Ronaldo gi 2006-iais metais bus tik 21 metai. Figo šiame amžiuje nesėkmingai bandė prasimušti į Pasaulio čempionatą JAV.

Lyginti šiuos du futbolininkus yra sunku dėl to, kad Ronaldo dabar nėra toks universalus, kaip jo vyresnysis rinktinės kolega. Figo gali žaisti bet kuriame flange bei centre, Ronaldo gi savo kairįjį flangą palieka retokai. Tačiau tai ne bėda - Luis Felipe Scolari gali šiuos futbolininkus į aikštę leisti vienu metu.

Ronaldo gimė prieš 19 metų Madeira saloje Funsal mieste, ir jau būdamas 17 metų debiutavo Lisabonos "Sporting" sudėtyje. Iki to, jaunojo saugo patirties skrynioje buvo pasirodymai už Portugalijos jaunimo rinktines, kurioms jis atstovavo nuo 15 metų. Pirmajame ir vieninteliame sezone už "Sporting" jaunasis talentas sužaidė 25 rungtynes, įmušė 3 įvarčius. Jo fenomenalus žaidimas patraukė "Manchester United" klubo dėmesį, ir anglų grandas įsigijo Ronaldo už 12,25 milijonų svarų.

Manoma, kad Scolari neskirs Ronaldo pakankamai laiko Europos čempionate. Tačiau Cristiano yra iš tų futbolininkų, kurie gali išnaudoti bet kurį, net patį mažiausią šansą save parodyti. Juk "Man Utd" jis dažniau pasirodo nuo suoliuko, bet pastoviai primena "Old Traffordui" apie save. Efektingi įvarčiai, ne mažiau efektingi prasiveržimai, tikslūs perdavimai. Pagrindinė Ronaldo savybė - jis retai sugadina rungtynes, ir iš kiekvieno jaunojo portugalo pasirodymo sirgaliai laukia kažko ypatingo. Ir dažniausiai tai gauna.

Portugalijoje iš Ronaldo laukia tokio pat žaidimo, kaip už klubą. Savo pasirodymais tėvynėje jis pastaruoju metu nelepina, tad anglų sirgaliams jo žaidimas yra žinomas geriau. Paklauskite bet kurio Mančesterio piliečio, ir jis atsakys: "Ronaldo - super". Ir omenyje jie turės būtent savo saugą, o ne brazilų "fenomeną". Devyniolikmetis saugas turi šansą, kad ir Lisabonoje, ir Porto, ir kituose Portugalijos miestuose Ronaldo taptų tokia pat žvaigžde. Namie jis turi šansą. Iš jo tikimasi.
Straipsnio įvertinimas: 0 0
    Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
    Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...
    Komentarų šiame straipsnyje kol kas nėra...

Kitos naujienos