Pasibaigus Čempionų lygos grupių etapui, į atkrintamųjų varžybų dvikovas 16 stipriausių šio sezono Europos komandų stos tik kitų metų vasarį, o tai reiškia, kad ateinančius du mėnesius nematysime Čempionų lygos akistatų.
Pasinaudodami šia pertrauka, siūlome prisiminti 25 geriausius visų laikų Čempionų lygos mačus, kuriuos sureitingavo fourfourtwo svetainė. Šiandien pateikiame paskutinę penkių dalių straipsnio dalį.
6-10 vietos, 11-15 vietos, 16-20 vietos, 21-25 vietos.
5 vieta – „Deportivo“ 4 : 0 „Milan“
2003/2004 metų ketvirtfinalio antrasis mačas
Į šias rungtynes „Deportivo“ keliavo su menkomis viltimis patekti į pusfinalį: iki tol nė vienai komandai Čempionų lygoje nebuvo pavykę panaikinti po pirmojo mačo įgyto trijų įvarčių deficito, o pirmąsias rungtynes ispanai prieš tuometinius čempionus „Milan“ futbolininkus pralaimėjo 1:4.
Visgi, šios komandos treneris Javieras Irureta tikėjo šiuo svajonių išsigelbėjimu, o prieš mačą jis galima sėkme įtikino ir savo ekipos narius. Jau penktąją minutę Walteris Pandiani pelnė pirmąjį įvartį, o jau prieš pertrauką Juano Carloso Valerono ir Alberto Luque įvarčiai leido „Deportivo“ pirmauti serijoje pagal išvykos įvarčių taisyklę. Antrajame kėlinyje komandos pradėtą darbą užbaigė Franas, o jo ekipa šventė vieną iš mažiausiai tikėtinų pergalių per visą Čempionų lygos istoriją.
„Rungtynės susiklostė visišku svajonių scenarijumi. Tai buvo beveik neįmanoma misija, tačiau mūsų neįtikėtinas pirmasis kėlinys leido mums pelnyti taip reikiamus įvarčius“, - po mačo sunkiai žodžius rinko J. Irureta.
4 vieta – „Milan“ 4 : 0 „Barcelona“
1993/1994 metų finalas
„Jūs esate geresnė komanda. Jūs laimėsite“, - prieš rungtynes tokią trumpą žinutę savo auklėtiniams perteikė „Barcos“ treneris Johanas Cruyffas. Tokia mintis užsifiksavo ir jo žaidėjų galvose, o prieš metus šiame turnyre triumfavęs ir keturias „La Liga“ taures iš eilės laimėjęs klubas per daug tikėjo savo jėgomis.
„Mes pernelyg savimi pasitikėjome. Mes manėme, kad tai bus lengvos rungtynės, kurias mes laimėsime net ir žaisdami 60-70% pajėgumu“, - kalbėdamas su fourfourtwo prisipažino gynėjas Alberto Ferreras.
Centro gynėjas Miguelis Angelis Nadalis taip pat atskleidė, jog jie buvo garantuoti pergale, ypač turėdami puolime tokius žaidėjus kaip Hristo Stoichkovą ir Romario. Tačiau, su tokiomis idėjomis nesutiko „Milan“ treneris Fabio Capollo, kuriam dovaną įteikė ir patys varžovai nusprendę neregistruoti Michaelio Laudrupo. Italų komanda su Marcelio Desailly priešakyje visiškai suardė „Barcelona“ žaidimą aikštės viduryje, tačiau daugiausiai laurų už šią pergalę turėtų prisiimti žaidimo organizatorius Dejanas Savičevičius.
„Be jokios abejonės, Dejanas buvo tas futbolininkas su kuriuo aš ginčydavausi dažniausiai. Visgi, jis dirbo labai sunkiai, o kai jis būdavo aikštėje visi kiti turėjo dirbti dvigubai sunkiau, nes jis buvo neįtikėtinas talentas“, - prisimindamas savo karjerą apie fantastišką finalą sužaidusį žaidėją kalbėjo Fabio Capello.
„Milan“ triuškinama pergale ne tik iškovojo Čempionų lygos nugalėtojų titulą, tačiau ir nužudė J. Cruyffo „svajonių komandą“, kuri po to nebesugebėjo sugrįžti į iki tol demonstruotas aukštumas.
3 vieta – „Manchester United“ 2 : 1 „Bayern“
1998/1999 metų finalas
Visi matę šį mačą pabandykite užsimerkti ir prisiminti tai, kas vyko per pirmąsias 90 rungtynių minučių? Turintys geresnę atmintį turėtų prisiminti Mario Baslerio baudos smūgį, kuriuo „Bayern“ įsiveržė į priekį. Visgi, tikriausiai ir jiems iš atminties iškrito ir tai, kad „raudonieji velniai“ sukūrė labai mažai progų pasižymėti, o į „Bayern“ du smūgius į vartų konstrukciją jie atsakė tik silpnais Ryano Giggso ir Jaspero BLomqvisto bandymais.
Tačiau to, kas įvyko per pridėtą rungtynių laiką pamiršti beveik neįmanoma nė vienam šį mačą stebėjusiam žiūrovui. Po Davido Beckhamo pakelto kampinio R. Giggso nesėkmingą bandymą pataisęs Teddy Sheringhamas, atrodė, kad jau pasiuntė komandas į pratęsimą. Tačiau tuomet buvo pakeltas dar vienas kampinis, kurio metu kamuolį į vartus pasiuntė Ole Gunnar Solskjaeras, taip išplėšdamas neįtikėtiną pergalę savo komandai.
Šios kelios pridėto laiko minutės iki šiol yra laikomos blogiausiomis „Bayern“ ekipos gyvavime bei pačiomis įspūdingiausiomis per visą „Manchester United“ klubo istoriją.
2 vieta – „Barcelona“ 6 : 1 „Paris Saint-Germain“
2016/2017 metų aštuntfinalio antras mačas
„Tai yra išprotėjusių žmonių sportas. Aš norėčiau verkti, tačiau iš manęs niekaip neišrieda ašaros“, - po susitikimo pareiškė „Barcos“ treneris Luisas Enrique.
Išprotėjusiomis galima pavadinti ir šias rungtynes. Sudaužyti Prancūzijoje 4:0, „Barcelona“ futbolininkai namuose ėjo kautis dėl garbės ir tik giliai viduje vylėsi, jog yra šansų sugrįžti į kovą šioje serijoje. Nepaisant to, po Luiso Suarezo įvarčio, Layvino Kurzawos smūgio į savo vartus bei Lionelio Messi vienuolikos metrų baudinio, katalonai pirmavo 3:0 ir iki lygaus serijos rezultato jiems betrūko vieno įvarčio.
Tuomet viltis „Camp Nou“ stadione buvo beveik nužudyta, kai Edinsonas Cavani 62-ąją minutę pelnė įvartį savo klubui, o tai reiškė, kad norėdami patekti į kitą etapą „Barcos“ žaidėjai turės mušti dar tris įvarčius. Nebetikintys savo galimybėmis atrodė ir patys šeimininkai, kuriems iki pat 88-osios minutės nepavyko nė kiek sumažinti atsilikimo nuo varžovų.
Tačiau tuomet prasidėjo tai, ko PSG gerbėjai negalėjo susapnuoti net ir baisiausiame sapne. Neymaro įvartis baudos smūgiu įžiebė mažą viltį, o Luiso Suarezo vaidyba susižavėjęs teisėjas Denizas Aytekinas skyrė vienuolikos metrų baudinį, kurį realizavus iki stebuklo „Barcelona“ komandai trūko vienintelio tikslaus smūgio.
Tiksint penktajai pridėto laiko minutei, šeštąjį savo komandos įvartį pelnė Sergi Roberto, kuris pasiuntė visus katalonų gerbėjus į euforiją. Po rungtynių dauguma žaidėjų sunkiai rinko savo žodžius, o pasisakyti nevengė tik Gerardas Pique.
„Šiąnakt bus daug savo meile besidalijančių žmonių“, - po rungtynių su plačia šypsena teigė gynėjas.
1 vieta – „Milan“ 3 : 3 „Liverpool“ (2:3 po baudinių serijos)
2004/2005 metų finalas
Geriausiu visų laikų Čempionų lygos maču fourfourtwo išrinko – „stebuklą Stambule“. Net ir praėjus daugiau nei dešimt metų, šios rungtynės išlieka sunkiausiai įtikėtinomis ir vertomis kino scenarijaus.
Nors „Liverpool“ ir nebuvo silpna komanda, lyginant šių klubų sudėtis buvo galima įžvelgti italų pranašumą. Kairiojo gynėjo pozicijoje „Milan“ turėjo Paolo Maldini, kai toje pačioje pozicijoje „Liverpool“ gretose žaidė Djimi Traore. Italijos klube taip pat buvo galima pamatyti tokių garsių ir puikiai žinomų žaidėjų kaip Andrea Pirlo, Alessandro Nesta, Gennaro Gattuso, Clarence‘as Seedoras, Andrejus Ševčenka, Kaka ar Cafu. Tuo tarpu „Liverpool“ gretose buvo ir tokių žaidėjų kaip Steve‘as Finnanas, Milanas Barošas ar Harry Kewellas, kurių dauguma futbolo gerbėjų niekada nelaikė žvaigždėmis ir apskritai jau spėjo juos pamiršti. Negana to, tą sezoną „Premier“ lygoje jie nuo „Chelsea“ atsiliko net 37 taškais.
Lygių skirtumas atsispindėjo ir pirmajame kėlinyje: P. Maldini pelnė įvartį jau pirmoje atakoje, vėliau du įvarčius pridėjo Hernanas Crespo, o Kaka per pirmąsias 45 minutes išdarinėjo ką tik norėjo. Per pertrauką dauguma kalbėjo apie „raudonųjų“ gėdą ir „Liverpool“ galėjo tik džiaugtis, kad tais laikais dar nebuvo išleista Twitter programėlė, kurioje šiais laikais tokie pasirodymai netrunka būti pasmerkti plačios futbolo gerbėjų auditorijos. Net ir ištikimiausi gerbėjai per mačo pertrauką Stambulo stadione „You’ll Never Walk Alone“ traukė ne kaip vilties ženklą, o labiau palaikymą pirmajame kėlinyje sudaužytiems jų numylėtiniams.
Tačiau po pertraukos prasidėjo beprotybė: po keitimo pasirodęs Dietmaras Hamannas uždusino Kaka, o į priekį perstumtas Stevenas Gerrardas padėjo savo gimtajam klubui vos per šešias minutes pelnyti tris įvarčius ir išlyginti rezultatą. Veiksmo netrūko ir iki vienuolikos metrų baudinių serijos: Jerzy Dudekas stebuklingai atrėmė A. Ševčenkos smūgį, S. Gerrardas pademonstravo aukščiausio lygio prasiveržimą, o Jamie Carrragheris didvyriškai laikėsi net ir kovodamas su jį užpuolusiu mėšlungiu.
Įspūdingiausio mačo kulminacijoje žibėjo J. Dudeko žvaigždė, kuris savo šou vienuolikos metrų baudinių serijoje leido „Liverpool“ klubui džiaugtis penktuoju savo Europiniu titulu, o Čempionų lygos istorijoje šis mačas įsirašė į metraščius, kaip geriausios visų laikų turnyro rungtynės.
