A. Kisielius: prieš priimdamas "Žalgirio" pasiūlymą net pasitariau su "Pirmosios Armados" nariais

Šis vaizdo klipas yra tik vienas iš kelių šimtų, kuriuos Arūnas Kisielius yra sukūręs per savo darbo laiką „Ekrano“ bei „Žalgirio“ ekipose. Nors po praėjusio sezono jis paliko Lietuvos čempionų gretas ir šiuo metu nedirba jokiame Lietuvos futbolo klube, iš sporto pasaulio jis nepasitraukė ir neseniai tris savaites dirbo Pietų Amerikoje, kur vyko Dakaro ralis. Apie darbą „Žalgirio“ ekipoje, ištikimybę ir ilgus darbo metus „Ekrano“ klube bei vaizdo klipų kūrimo specifiką jis sutiko pakalbėti su lankomiausiu šalies futbolo naujienų portalu  – „Eurofootball.lt“.

- Po praėjusio A lygos sezono nustojote dirbti „Žalgirio“ ekipoje. Kaip vertinate laikotarpį Vilniuje ir dėl kokių priežasčių palikote Lietuvos čempionus?

- Žinant, kad buvau, esu ir liksiu „Ekrano“ fanu, daugeliui tikriausiai buvo staigmena, kad apskritai atsidūriau „Žalgiryje“. Visgi nusprendžiau pasinaudoti klubo vadovų kvietimu. Kad būtų ramiau prieš save ir kitus, net su „Pirmosios Armados“ nariais tai aptariau, nes ištikimybė mylimo klubo spalvoms man yra šventas dalykas.

O laiką Vilniuje vertinu gerai. Į savo darbą žiūrėjau profesionaliai, stengiausi, kad niekas nesuabejotų manimi. Žinote, reikia būti bent šiek tiek išprotėjusiam, norint dirbti Lietuvos futbole. Kuo tokių žmonių bus daugiau, tuo mūsų futbolui bus tik geriau, bet įdedant daug darbo ir pastangų, norisi sulaukti ir grįžtamojo ryšio. Mano įsitikinimu, Lietuvos futbolui labiausiai reikia ne gražių įvarčių ar naujo modernaus stadiono, o dramos, emocijų, intrigos. Noriu agresijos ir aršios konkurencijos ne tik aikštėje, bet ir už jos ribų. Pernai A lygoje šių dalykų aš neįžvelgiau. Nuolatiniai sutartų rungtynių ir kitokie skandalai taip pat neįkvėpė motyvacijos, todėl nusprendžiau trauktis ir išbandyti save kitur.

- Minėjote, kad šiuo metu esate laikinai pasitraukęs iš futbolo. Galbūt galėtumėte papasakoti, kur pasisuko jūsų karjera ir atskleisti, kuo šiuo metu užsiimate?

- Visai neseniai grįžau iš Pietų Amerikos, kur tris savaites fiksavau Benedikto Vanago komandos gyvenimą sunkiausiomis pasaulio lenktynėmis vadinamame Dakaro ralyje. Įdomu, jog šiame automobilių maratone šiemet vienu metu dirbo net trys buvę „Ekrano“ darbuotojai! Iš tikro per nepilną mėnesį čia įgijau labai daug įdomios patirties, o kadangi esu atviras visiems, tad ir veiklos turiu nemažai. Darbuojuosi daugiausiai sporto pasaulyje, taip pat skiriu laiko ir asmeniniams projektams, kai kurie jų sulaukė pasisekimo ir trumpametražių filmų festivaliuose. 

- Panevėžio „Ekrano“ ekipoje jūs praleidote beveik dešimtmetį. Kokie prisiminimai iš laikotarpio šiame klube?

- Tai yra mano gimtojo miesto klubas, jį palaikiau nuo pat vaikystės ir visada svajojau tapti „Ekrano“ dalimi. Svajonė išsipildė, tad prisiminimai - tik patys geriausi. Savo kolekcijoje turiu penkis aukso medalius, o atmintyje - gausybę nuostabių akimirkų, pergalių, nuotykių, įdomių kelionių su komanda. Čia buvo visko pradžia, klube dirbo daug nuostabių žmonių, aš pats tobulėjau ir gavau neįkainojamų pamokų. Labai tą vertinu ir niekada to nepamiršiu, o kadangi gerbiu klubo istoriją ir pasiekimus, kiek galėjau surinkau ir dabar saugau didžiulį „Ekrano“ nuotraukų ir video archyvą.

- Jau beveik metai, kai „Ekranas“ dingo iš Lietuvos futbolo žemėlapio. Ar jūs asmeniškai dar tikite, jog vieną dieną „Ekranas“ sugrįš į Lietuvos pirmenybes?

- Lietuvos futbolui tai neabejotinai buvo milžiniškas praradimas, nes sumažėjo ir taip nedidelis ratas klubų, kurie dar turi istoriją, tradicijas, aktyvių fanų. A lyga pildosi beveidėmis komandomis, atsiranda trumpalaikių projektų su neaiškiomis perspektyvomis ir nemanau, kad toks reiškinys yra geras. Su „Ekranu“ likau iki pat paskutiniųjų gyvavimo dienų, tikėjau, kad įvyks stebuklas, kad pavyks pakilti. Be abejonės, labai norėčiau, kad „Ekranas“ atgimtų, tačiau žiūrint į viską be emocijų, to tikėtis būtų naivu. Vien norų nepakanka, o šių dienų Panevėžyje tokių dalykų artimiausiu metu kažin ar įmanoma sulaukti.

- Jūs esate sukūręs daugybę vaizdo klipų „Ekrano“ ir „Žalgirio“ ekipoms. Galbūt galėtumėte papasakoti kaip vyksta vaizdo klipo kūryba ir kiek laiko trunka vieno vaizdo klipo kūrimo procesas?

- Trukmė būna įvairi. Turiu nusistovėjusį savo stilių, kurio vienas svarbiausių akcentų - muzikos ir vaizdų derinimas, todėl praktiškai visada pradedu nuo garso takelio, tada į konkrečias vietas sudėlioju interviu fragmentus ir galiausiai - žaidimas su pačiais vaizdais. Kuo daugiau įgauni patirties, tuo ir darbas klostosi sparčiau, tad dabar pats procesas užtrukdavo maždaug 2-4 valandas.

- Kurie iš jūsų sukurtų vaizdo klipų jums pačiam patinka labiausiai?

- Yra labai daug erdvės tobulėjimui, o man neabejotinai dar daug ko reikia išmokti, todėl visuomet labai kritiškai žiūriu į savo kūrinius. Nerūšiuoju jų pagal kažkokią skalę, nes visus labai kruopščiai kūriau. „Žalgiryje“ per 7 mėnesius jų sukaupiau beveik šimtą, „Ekrane“ - apie 250 ir visus juos puikiai pamenu. Visgi, manau, kad geriausi klipai dar laukia ateityje.

- Futbolo gerbėjams, kurie jau pasiilgo jūsų kuriamų video, galbūt galėtumėte atskleisti, kada jie ir vėl galės grožėtis jūsų apie futbolą kuriamais vaizdo įrašais?

- Sunkoka pasakyti, gal jau šiemet, bet ne viskas priklauso vien nuo manęs. Net nežinau ar esu labai reikalingas mūsų futbole, bet džiaugiuosi, jei kažkam mano kūriniai paliko įspūdį ir yra laukiami. Pagyrimai ar pastabos visuomet skatina nesustoti.

Tautvydas Sakalauskas