Visos rungtynės
Ar L. Messi pelnytai laimėjo FIFA geriausio futbolininko apdovanojimą?
  • Taip, šiais metais jam nebuvo lygių
  • Ne, turėjo laimėti V. van Dijkas
  • Neturiu nuomonės

Visos apklausos

EURO-2004 dalyvės: Didžiausia atrankinių varžybų staigmena - Latvija


2004-05-01 13:15:00
Pristatant Latvijos rinktinę, tenka iš karto pasakyti, kad šios jaunos futbolo nacijos galimybės lažybų kontorose vertinamos ne itin aukštai, net po to, kai latviai atkrintamosiose varžybose sensacingai eliminavo 2002 metų Pasaulio čempionato bronzos medalių savininkę Turkiją. Tuo būdu jie iš pradžių į šoką, o po to į įniršį įvarė visą šalį. Visgi Pabaltijo respublikos rinktinės žaidėjai kol kas mažai žinomi, ir Euro-2004 – pirmasis tarptautinis turnyras, į kurį pateko Latvija.

Istorija

Nežiūrint rimtų nacionalinės komandos pasiekimų nebuvimo (iki šiol), Latvijos futbolo federacija egzistuoja net nuo 1921 metų. Tačiau 1945-iais Latvija tapo TSRS dalimi (iki 1991) ir latvių komandos žaidė tik skirtingose tarybinio čempionato lygose. Apie patekimą į tarptautinę areną nebuvo net kalbos. TSRS čempionate Latvijai atstovavo keletas klubų, bet pažymėtinas tik vienas – Rygos „Daugava“, nors ir šis rimtų laimėjimų nepasiekė. Žymiausias tų laikų Latvijos futbolininkas – Aleksandras Starkovas, per visus savo karjeros metus skirtingose TSRS čempionatuose įmušęs virš 100 įvarčių. Dabar Starkovas yra rinktinės treneris.

1991-ais metais Latvija įgijo nepriklausomybę ir nuosavą rinktinę. Bet šis pasikeitimas nestipriai atsispindėjo futbolo pasiekimuose. Latvija nepapuolė ne į vieną tarptautinį čempionatą, nežiūrint užsienio trenerio – Gary Johnsono - vadovavimo nacionalinei rinktinei. Po 2002 metų Pasaulio čempionato atrankinių varžybų lygiųjų su futbolo nykštuku - San Marinu, latviai iš tiesų išsigando, kad dabar amžiams pateks į futbolo „nykštukų“ kategoriją, ir anglas buvo atstatydintas. Šiame poste jį pakeitė legendinis latvių futbolininkas Aleksandras Starkovas. Į Pasaulio čempionatą papulti, žinoma, nepavyko. Vis tiek tai ką Starkovas pasiekė su komanda per du metus – yra stebėtina. Jis ne šiaip pagerino žaidimo kokybę, jis pakėlė komandą iki Europos čempionato finalininkų. Patekimą į pirmenybes galima vertinti, kaip atsitiktinumą, kaip sėkmingą aplinkybių susiklostymą, - bet laimėtojai neteisiami!

Iš tiesų, iš pirmo žvilgsnio, viskas įvyko pernelyg greit. Komanda, kuri 2002 metų Pasaulio čempionato atrankos turnyre surinko tik 4 taškus, staiga atsidūrė Portugalijoje... Apie tai galima kalbėti ir ginčytis, tačiau yra mažiausiai keletas svarių argumentų, kurie kalba Pabaltijo respublikos komandos naudai. Galite palyginti latvių atrankinės grupės ir atkrintamųjų varžybų priešininkų galią. Švedija, 1994-ųjų metų Pasaulio čempionato bronzos medalio savininkė. Lenkija – ambicinga rinktinė (aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje dukart laimėjusi bronzą Pasaulio čempionatuose), iš naujo prisikėlusi ir jau kai ko pasiekusi komanda; pagaliau, kadaise grėsminga Vengrija – šiandien stiprus Europos vidutiniokas. Nežiūrint to, šias komandas Latvija nugalėjo po vieną sykį, o San Marinas nugalėtas dukart. Be to, reikia pažymėti, kad karštiems latvių vaikinams, atrodo, nesvarbu prieš ką laimėti. Švedijos rinktinė nugalėta svečiuose. Lenkija taip pat! Šitai kalba apie tai, kad Latvija nepapuola į tų komandų būrį, kurios gerai žaidžia tik palaikomos savų sirgalių. Tai antrasis latvių pliusas Euro-2004. Rungtynės su Turkija tik patvirtina šią mintį. Nors, rungtynės su turkais – tai atskira istorija.

Latviams nelabai pasisekė su burtais. Turkija, tuo metu, viena geriausių Pasaulio rinktinių ir latviams po tiek įdėtų pastangų išpulti ant Turkijos buvo labai apmaudu. Daugelis palaidojo komandą dar prieš išeinant į aikštę. Ar galėjo kuklioji Latvija priešintis tokiems žymiems Europos futbolo veikėjams kaip Hasanas Sasas, Yildiray'us Basturkas (%p00331), Emre (%p01356), Hakanas Sukuras, Arifas, Nihatas (%p01029), Alpajus! Daugelis turkų žaidžia stipriuose Europos klubuose, ir kiekvienas jų garbe laiko galimybę žaisti už rinktinę. Bet Latvija nenuleido galvos...

Vilčių latviams teikė pirmųjų, namų rungtynių baigtis – 1:0. Ir vis tiek Turkijoje, esant beprotiškam turkų fanų palaikymui, Latvijai reikėjo labai pasistengti, kad pasiekti teigiamą sau rezultatą. Mūsų kaimynai išlaikė futbolo pragaro spaudimą, o rungtynės gavosi kaip reta permainingos. Pradžia buvo ne itin daug žadanti – jie pirmieji praleido du įvarčius, tačiau vėliau įsigudrino įmušti du atsakomuosius. Šiaip bet kuriai komandai, ar tai būtų Brazilija ar Italija, atsilaikyti Stambule – ne toks jau paprastas uždavinys, o įmušti ten du įvarčius – didžiulė sėkmė bet kam. Abiejų rungtynių didvyriu tapo Maris Verpakovskis, įmušęs du kartus. Jis, tikriausiai, buvo geriausias ir viso atrankinių varžybų laikotarpio metu, įmušdamas 7 įvarčius. Maris – Rygos „Skonto“ auklėtinis, neseniai pasirašęs kontraktą su „%c00137“. Kalbama, kad „Dinamo“ laimėjo kovą prieš „%c00041“, „%c00057“, „%c00062“, „%c00113“ ir „%c00114“ (labiausiai tikėtini atrodo pastarieji du variantai). Kadangi Marianas Paharsas (%p02278) nebuvo įgijęs optimalios formos, tai būtent Maris tapo komandos lyderiu.

Kas gi laukia Latvijos rinktinės Portugalijoje, su jos beprotiška sėkme ir geležiniu charakteriu?.. Čia latviams, žinoma, visiškai nepasisekė. Jie pateko į „mirties grupę“. Jiems teks žaisti su Olandijos, Vokietijos ir Čekijos rinktinėmis. Olandai ryškiai yra pasiilgę tarptautinių čempionatų, turi beprotišką aukštos kokybės puolėjų kiekį, tiek jaunų, tiek patyrusių. Bet ir čia yra savas „bet“. Juk Olandija – komanda žaidžianti priklausomai nuo nuotaikos. Ji gali laimėti prieš bet ką, bet gali ir nepatekti į finalinę 2002 metų Pasaulio čempionato dalį. Čekijos rinktinė latviams – taipogi ne dovanėlė. Kvalifikacijoje ji nelaimėjo tik vienerių rungtynių. Čekai turi puikų žaidėjų pasirinkimą, visose grandyse, o ypač saugų linijoje. Tomašas Rosicky (%p01250) ir Pavelas Nedvedas (%p01437) gali žaidimą nulemti ir dviese.

Paskutinysis, galbūt labiausiai tikėtinas Latvijos svajonės žudikas – vokiečiai. Nesvarbu, kokioje formoje jie yra dabar. Prieš 2002 metų Pasaulio čempionatą taip pat buvo daug kalbų apie tai, kad vokiečių laukia katastrofa. Žaisti su šia komanda – visuomet nemalonus užsiėmimas. Ir jis vidutiniokams praktiškai visada yra pražūtingas. Laimėti prieš vokiečius galima tik žaidžiant su įkvėpimu. Bet ir čia latviai gali rasti kuo save paguosti. Šiuo metu Vokietijoje nėra didelio itin stiprių puolėjų kiekio. Užtenka pasakyti, kad geriausias rinktinės puolėjas Miroslavas Klose (%p00066) žaidžia „%c00014“ klube, kuris tik visai neseniai užsitikrino išlikimą Vokietijos pirmojoje Bundesligoje, ir tai itin neužtikrintai. Vokietijos rinktinėje dabar yra tik viena tikroji žvaigždė - Michaelis Ballackas (%p00027) iš „%c00001“. Tačiau jis šį sezoną tikrai neblizga. Ką gi galima nusakyti, kaip latvių pliusą? Pirmiausia – žaidimo modelį.

Latviai turi savitą, jau atpažįstamą taktinę schemą, kurios tikriausiai jie ir laikysis. Šį stilių komandoje pritaikė Starkovas, pamatęs, kad komandoje yra neblogi puolėjai, turintys gerą greitį. O štai tokio pat lygio saugų, deja, nėra. Latvių saugams sunku žaisti pozicinėse ir ilgosiose atakose, kurios turi pasibaigti tiksliu tolimu smūgiu arba suktu perdavimu. Ir Starkovas „pastatė“ ant kontratakų, kuriose esminiai faktoriai yra puolėjų greitis ir jų sugebėjimas atsidengti. Tokiame žaidime labai svarbūs kraštai, kurie pas latvius turi būti judrūs. Bet šioje taktikoje svarbiausia, žinoma, gynyba. Starkovas į latvių gynybos liniją sugebėjo įvesti reikliausią vokišką discipliną. Gera gynyba, judrūs kraštai ir puikūs puolėjai - štai kur sėkmės formulė. Galimas dalykas, kad to čempionate gali neužtekti, bet gal būt būtent tokia gynybinė taktika padės nugalėti Olandiją, propaguojančią visiškai priešingą stilių. Su vokiečiais nepatekę į čempionato finalinę dalį lietuviai Niurnberge sužaidė 1:1. Kodėl to paties nepakartojus ir mūsų kaimynams? Kas dėl Čekijos – tai, tikriausiai, pats sudėtingiausias priešininkas. Bet ir čia galima rasti pliusų. Pagrindinės komandos žvaigždės atvyks ne geriausioje formoje. Geriausias Europos žaidėjas Pavelas Nedvedas „%c00038“ sudėtyje, atrodo, šį sezoną nieko nelaimės. Tomašas Rosickis sužaidė ne itin gerą sezoną „%c00100“ sudėtyje kartu su Janu Kolleriu (%p01257). Rosickis didelę sezono dalį net nežaidė ir gydėsi traumas. Milanas Barošas (%p02003), „%c00045“ puolėjas, taipogi pastarąjį sezoną nežibėjo. Taigi čekų puolimas - ne pati stipriausia vieta, bent jau žiūrint iš pirmo žvilgsnio. O jei jau latviai nepraleis, tai kontratakoje gali nustebinti bet ką, ypač jei priešininkas skuba kuo greičiau įmušti.

Prieš kvalifikacinio raundo pradžią visi taip pat abejojo, kad Latvija sugebės išeiti iš grupės, tačiau, kaip rodo patirtis, ant didelių emocijų bangos komanda iš mažos šalies gali padaryti tikrai daug!

Žvaigždė

Pagrindine Latvijos futbolo žvaigžde vis dar išlieka Marianas Pahars.

Nėra Latvijoje daugiau futbolininkų, kurie kelių metų bėgyje žaistų Anglijos lygoje ir įmuštų po 15 įvarčių per sezoną. Žodžiu, Marianas – puikus žaidėjas ir yra vienas pavojingiausių Anglijos čempionato puolėjų. „%c00047“ nusipirko Paharsą iš „Skonto“, kad šis padėtų klubui neišlėkti į žemesnį divizioną. Marianas susidorojo su šia užduotimi, įmušdamas 2 įvarčius paskutiniosiose čempionato rungtynėse, ir būtent šių įvarčių dėka klubui išsaugojo vietą Premier lygoje. Maža to, Marianas padėjo „šventiesiems“ ne tik išsigelbėti, bet kituose sezonuose sukurti visiškai kitokią komandą.

„Southampton“ tapo stipriu, net ambicingu čempionato vidutinioku, retkarčiais pretenduojančiu patekti į UEFA taurę. Marianas kitame sezone įmušė 13 įvarčių, tapdamas rezultatyviausiu savo komandos žaidėju, o dar po metų jis savo varžovus nuginklavo 16 kartų. Beveik visą 2002/2003 metų sezoną Marianas praleido dėl traumų ir į sudėtį grįžo tik šiais metais. Tik ką grįžęs jis įmušė ypatingo grožio įvartį į „Portsmouth“ klubo vartus. Europos čempionato atrankoje Pahars beveik nežaidė. O jei Latvija sugebėjo į finalą patekti ir be jo, tai su juo komanda dar labiau sustiprės ir jos puolimas bus dar pavojingesnis. Latviai Portugalijoje labai daug tikisi iš savo puolėjų dueto: Verpakovskis – Pahars. Tiesa, pastarasis dar toli nuo savo optimalios kondicijos, bet tenka viltis, kad jis iki vasaros spės įgyti tinkamą formą.

„Southampton“ klube Paharsą gerbėjai ant rankų nešioja dar nuo tų laikų, kai jis praktiškai vienas išgelbėjo klubą. Bet myli jį ne vien už tai. Marianas yra labai greitas ir turi gerą smūgį. Klubo interneto svetainėje parašyta, kad Pahars - tai „latvių atsakas Maiklui Owenui (%p02009)“. Ir iš tiesų jo žaidimo stilius ir išvaizda šiek tiek primena Liverpulio įžymybę. Tik štai Marianas neturės galimybių gauti fantastiškus perdavimus iš Davido Beckhamo (%p00219), jo komandos vartų nesaugos Davidas Jamesas (%p02294), o atakos partneriu nebus naujasis Anglijos numylėtinis Wayne'as Rooney (%p02129). Paharsui dabar 28 metai. Šis amžius paprastai yra karjeros pikas. Jis dar turi mėnesį, kad grįžti į gerą formą. Taigi mes turime rimtą pagrindą tikėtis, kad latvis privers futbolo specialistus kalbėti apie save. Be charizmos ir užtikrintumo Pahars turėtų į komandą įnešti futbolo gudrybių. Akivaizdu, kad pagrindinės įvarčių mašinos vieta komandoje tvirtai užimta. Dabar Paharso uždavinys turėtų būti atakų nuspėjamumo sumažinimas. Žaidimo prieš Anglijos "Premier" lygos grandus patirtis turėtų padėti Paharsui parinkti raktus skirtingiems priešininkų gynybos išsidėstymams. Galimas daiktas, kad jo vaidmuo bus ir padėti galutinai atsiskleisti jaunam ir itin talentingam Mariui Verpakovskiui. Panašų vaidmenį savo laiku suvaidino Denisas Bergkampas (%p01426), padėdamas sužydėti %p01549. Gal būt ir Marianas padės visiškai atskleisti jauną talentą ir įžiebti naują pasaulinę žvaigždę.

Silpnoji grandis

Žinoma, galima ilgai girti Latvijos rinktinės gynybos griežtumą ir puolėjų meistriškumą, o taip pat viso kolektyvo atsidavimą, bet visgi negalima neigti, kad ši komanda yra dar labai jauna.

Reikalas ne tame, kad jos futbolininkai dar labai jauni, o tiesiog rimtų turnyrų patirties neturi beveik visi žaidėjai. Maža to, daugelis futbolininkų niekada dar nežaidę rimtame tarptautiniame lygyje. Sandraugos taurė ar Čempionų lygos atrankinės varžybos – tai ne rodiklis. Išskyrus kelis legionierius, daugelis futbolininkų aikštėse mažai ko matė. Niekas nežino, ar sugebės tokia nepatyrusi komanda išlaikyti Pasaulio futbolo žvaigždžių konkurenciją, ir dar stebint šimtams kamerų ir milijonams sirgalių. Tokioje situacijoje esminiu aspektu taps patirtis, ir žaidimo gijas turi pasiimti labiau patyrę ir žinomi futbolininkai. Tokiems gali būti priskirti Marianas Pahars, Igors Stepanovs, Andrejus Rubinas ir Vitalijus Astafjevas. Jie turės nuraminti komandą ir priversti ją parodyti tą patį lygį, kurio dėka buvo laimėta prieš Turkijos rinktinę.

Maris Verpakovskis įmušė beveik visus Latvijos rinktinės įvarčius "Euro-2004" atrankinėse varžybose, kas, žinoma, duoda pagrindo manyti, kad komandoje yra puikus puolėjas, galintis užbaigti atakas. Visgi rinktinei su ne pačiais stipriausiais Europos puolėjais tai truputį neraminantis faktorius. Gaunasi, kad Verpakovskis yra vienintelis komandos puolėjas, galintis užbaigti atakas, maža to jis tapo tuo, be ko ataka nebegali funkcionuoti. O jei jaunojo talento nervai atsakingiausiu momentu nebeišlaikys, arba jis gaus traumą? Kas tada „uždarys“ perdavimus, aukštus skersavimus, kas aktyviai spaus ir kels paniką priešininko gynybos linijoje? Taigi, begalinis tikėjimas Mariumi byloja apie ne patį aukščiausią jo partnerių lygį, kurie negalės reikiamu momentu tinkamai pakeisti savo puolėjo Nr.1. Šiaip Latvija įvarčius muša pakankamai paprastu būdu. Gynėjas ar vartininkas išmuša kamuolį toli į priekį, tikėdamiesi, kad Maris laimės kovą dėl kamuolio ir įmuš įvartį. Pavyzdys – antrasis Mario įvartis Turkijoje. Mažai tikėtina, kad tokius įvarčius latvių priešininkai Portugalijoje leis „štampuoti“ į savo vartus. Čekijos, Vokietijos ir Olandijos gynėjai visgi labiau patyrę ir griežtesni, nei tie, kuriuos išmaudydavo latvių puolėjas.

Pagrindinės latvių futbolo žvaigždės atsiradimas pagrindinėje sudėtyje įves rimtų pakeitimų, ir nėra žinoma, ar tai teigiamai atsilieps komandos žaidimui. Nebūnant šiam puolėjui, atsirado kitas, tapęs komandos lyderiu. Tokiu būdu sudėtyje esant dviems futbolininkams, galintiems vadintis lyderiais, gali atsirasti komandinių veiksmų bei nusiteikimo disbalansas. Bet visa tai buvo aišku ir iki atrankinių varžybų etapo. Ir visi „minusai“ buvo įveikti, tad kodėl juos nenustūmus į antrąjį planą ir Portugalijoje?

Viltis

Geriausias latvių futbolininkas, užtikrinęs Latvijos rinktinės patekimą į Europos čempionato finalą, Maris Verpakovskis tapo „Europietiškiausiu“ šių metų žmogumi Latvijoje. Visuotinėje apklausoje, kurią rengė judėjimas už Europą, jis gavo daugiausia balsų. Šios akcijos tikslas – nustatyti žmogų, labiausiai prisidėjusį prie Latvijos integracijos į Europą. Futbolininkas aplenkė daugiau nei 60 pretendentų į šį titulą, kurių tarpe buvo ir prezidentė Vaira Vike-Freiberga, tuometinis premjeras Einaras Repše, užsienio reikalų ministrė Sandra Kalniete, žymūs Latvijos literatai, dainininkai, dailininkai, mokslo ir kultūros veikėjai. Praėjusių metų laureate tapo „Eurovizijos-2002“ laimėtoja Marija Naumova.

Ne taip seniai Maris Verpakovskis buvo pripažintas geriausiu Latvijos futbolininku, Jis taip pat yra neginčijamas dabar vykstančio geriausio Latvijos sportininko konkurso lyderis.

Dvidešimt keturių metų puolėjas Maris Verpakovskis apie save, kaip apie futbolininką davė žinoti jau seniai. Dar žaisdamas Liepojos „Metallurg“ komandoje, Verpakovskis traukė „Spartak“ skautų dėmesį ir net buvo nuvažiavęs į peržiūrą, tačiau įspūdžio Olegui Romancevui tada nepaliko. Todėl karjerą tęsė gimtinėje – Rygos „Skonto“ klube.

Laikui bėgant Maris tapo rinktinės lyderiu. Viena iš pagrindinių šio puolėjo savybių yra tai, kad jis ne tik muša įvarčius, bet ir daro tai lemiamais rungtynių momentais. Daugelis jo įvarčių tampa esminiais, atnešančiais taškus, kaip tai įvyko rungtynėse su Švedija ir Turkija. Tokia savybe pasigirti gali ne kiekvienas puolėjas. Rinktinėje Verpakovskio reikalai klostosi tiesiog puikiai, atrankinėse Euro-2004 varžybose jis įmušė 7 įvarčius, 2 iš jų į Turkijos vartus. To pasekoje talentingasis puolėjas perėjo į solidų Europos klubą. Kovą už latvį laimėjo Kijevo „Dinamo“ prezidentas Surkis.

Greitis, greitis ir dar kartą greitis – štai pagrindinis Verpakovskio pasididžiavimas. „Dinamo“ ėmė jį dėl to, kad klubui reikalingas būtent tokio plano žaidėjas. Žaidėjas, galintis kontratakoje pabėgti nuo priešininko. Dar vienas Mario koziris – gebėjimas visur būti pirmu. Daugelį savo įvarčių jis muša būtent taip: arba iššoka vienas prieš vieną, arba baudos aikštelėje aplenkia savo sargą. Dėka šių savo savybių ir superaktyvumo (nepailstantis žaidėjas – pastoviai juda, pastoviai atsidengia...), o taip pat gero smūgio dešine koja, kiekvienose rungtynėse Verpakovskis turi vieną, o dažnai ir daugiau momentų įmušti.

Latvija ir Ukraina, galima sakyti, jau po Mario kojomis. Bet dabar jaunasis puolėjas turi galimybę pavergti kur kas platesnes teritorijas. Europos čempionatas – šansas parodyti save visam Pasauliui, iškopti į kitą lygį. Galimas daiktas, vasarą bus būtent tas atvejis, kai asmeniniai žaidėjo motyvai padės pasiekti bendrą tikslą. Jei Maris Kijevo „Dinamo“ laiko pradiniu punktu pakeliui į pajėgesnę Europos komandą, jam teks „įkalti“ grupės priešininkams nemažai įvarčių. Ir tai jam yra pasiekiama.
Straipsnio įvertinimas: 0 0
Vienintelė knyga apie futbolą ir nesąžiningas rungtynes