FIFA apdovanojimai: gal jau metas baigti šią parodiją?

Pirmadienį į Londoną atvyko visas būrys garsiausių futbolo vardų. Nors ir ceremonijoje nedalyvavo Lionelis Messi su Cristiano Ronaldo, pasižvalgyti buvo į ką.

L. Messi į ceremoniją nevyko dėl savaime suprantamos priežasties - jis pirmą kartą šių apdovanojimų istorijoje nepateko į geriausiųjų trejetuką. Argentiniečio pavardė atsidūrė geriausiųjų vienuoliktuke, tačiau vien faktas, kad L. Messi geriausio žaidėjo rinkimuose užėmė penktąją poziciją, pasako, jog į šiuos rinkimus neturėtume žiūrėti rimtai.

C. Ronaldo pateko į geriausiųjų trejetuką ir kėlė didžiausią konkurenciją Luka Modričiui, tačiau portugalas, kaip ir L. Messi, buvo vieninteliai du nominantai, neatvykę į šiuos apdovanojimus.

Ceremonijos metu Fabio Capello išsakytos pastabos buvo taiklios - L. Messi ir C. Ronaldo elgiasi blogai, atsisakydami kvietimo į šį renginį. Legendinio trenerio argumentas buvo gana stiprus - abu futbolininkai neabejotinai būtų atvykę, jeigu būtų žinoję, kad pagrindinis prizas atiteks vienam iš jų.

Geriausio planetos futbolininko rinkimuose yra viena ir pati didžiausia blogybė - mes iki pat šiol nežinome, kokiais kriterijais žaidėjų pasirodymus vertina rinktinių treneriai bei kapitonai. Matant šiuometinius rezultatus, nesunku susidaryti įspūdį, kad didžiausios įtakos turėjo Rusijoje įvykęs pasaulio futbolo čempionatas.

Ar maksimaliai septynių rungtynių turnyras gali parodyti, kuris futbolininkas 2018 metais buvo geriausias pasaulyje - absoliučiai ne. Ar pasirodymas tiek klubiniame, tiek ir rinktinių futbole yra tas kriterijus, į kurį turėtų atsižvelgti balsavimo ekspertai - tikrai taip.

Negalime sakyti, kad Luka Modričius nenusipelnė šio apdovanojimo, tačiau puikiai suprantame, kad nugalėtoju jis tapo dėl būtent minėtų septynių rungtynių. Žinome, kad kroatas neturi įspūdingos statistikos, tačiau suprantame, kad jis savo komandoms yra naudingas ne tik rezultatyviais perdavimais ir įvarčiais, o savo atsidavimu, darbštumu ir intelektualiu mąstymu aikštėje.

Puikiai suprantame, kad jeigu šiuose rinkimuose būtų remiamasi intelektualiu suvokimu, o ne emocijomis, L. Messi nė vienais metais neturėtų jokių rimto konkurento. L. Messi praėjusį sezoną užfiksavo geriausią statistiką tarp visų Europoje rungtyniavusių žaidėjų, atvedė savo rinktinę į pasaulio čempionatą, laimėjo du svarbius titulus Ispanijoje su "Barca", tačiau kažkokiu būdu vis tiek sugebėjo nepatekti į geriausiųjų trejetuką. Tai yra ir juokinga, ir tuo pačiu graudu.

Geriausio futbolininko rinkimai šiuose apdovanojimuose nebuvo blogiausia dalis, anaiptol - iki pat šiol džiugu, kad pagaliau atėjo metas, kai įvertinimo sulaukia ne tik įvarčius štampuojantys futbolininkai. Gerokai blogiau už geriausio planetos futbolininko prizą yra FIFA balsavimų sistema.

Tai yra kone pirmas kartas, kada taip buvo kvestionuojamas "Puškas" apdovanojimo nugalėtojas. Diskusijos kilo neatsitiktinai - gražiausiu metu įvarčiu buvo pripažintas Mohamedo Salah smūgis į Liverpulio "Everton" vartus. Juokingiausia yra tai, kad šis įvartis net nebuvo gražiausias, kurį praėjusį sezoną įmušė pats M. Salah.

Šiuose rinkimuose suveikė vienas esminis faktorius - futbolo sirgalių balsavimas. 95,69 milijonams egiptiečių M. Salah yra ne tik geriausias planetos futbolininkas, bet ir tautos didvyris, todėl būtent dėl šios didžiulės egiptiečių populiacijos M. Salah stojo atsiimti gražiausio metų įvarčio prizą.

Ar kažkuo galime kaltinti M. Salah ir jį mylinčius fanus? Ne. Ar reikėtų paleisti akmenis į FIFA daržą? Taip.

Įsivaizduokite, kad įmušate įvartį per save didžiausiame klubinio futbolo turnyro finale, ar taip pat tokiu būdu, tačiau daug elastiškiau ir kokybiškiau pelnote įvartį į Turino "Juventus" vartus, tačiau sužinote, kad M. Salah įvartis, kurį L. Messi muša bent jau kas antrą savaitę, laimi "Puškas" apdovanojimą. Turbūt nesunku nuspėti, ką žaidėjai mano apie šių rinkimų svarbą.

Ką jau kalbėti apie kitas FIFA išdaigas - geriausiu planetos vartininku išrenkamas su Belgijos rinktine pasaulio čempionate spindėjęs Thibaut Courtois, o į geriausiųjų vienuoliktuką patenka Davidas De Gea. Toje pačioje situacijoje atsidūrė L. Messi ir M. Salah: vienas iš jų atsidūrė tik geriausių žaidėjų trejetuke, kitas - geriausiųjų vienuoliktuke. Sunku net surasti žodžių, kaip būtų galima paaiškinti šitą futbolo reiškinį.

Kai jau atrodė, kad FIFA pagaliau iš savo geriausių žaidėjų vienuoliktuko išstūmė ten eilę metų kažkokiu būdu vis dar buvusį Thiago Silva, tai Dani Alveso sindromas FIFA būstinėje vis dar veikia. Tai buvo aštuntas kartas ir septintas iš eilės, kai Dani Alvesas patenka į 11-uką.

Tai yra 35-erių metų dešiniojo krašto gynėjas, kuris 2018 metais sužaidė 16 rungtynių vilkėdamas PSG komandos marškinėlius, dėl traumos praleido pasaulio futbolo pirmenybes ir šį sezoną apskritai dar nepasirodė aikštėje. Twitter bendruomenė pradėjo rimtai svarstyti apie tai, ar Dani Alvesas nėra tapęs vienu iš FIFA ambasadorių.

Galima paminėti daug pavardžių, kurios buvo labiau vertos būti Dani Alveso vietoje. Stipresnius metus individualiai turėjo bent šeši jo pozicijos žaidėjai - Dani Carvajalis, Joshua Kimmichas, Kyle'as Walkeris, Trentas Alexanderas-Arnoldas, Kieranas Trippieris bei Benjaminas Pavardas. Net neverta kalbėti apie tai, kad vietoj jo galėjo paprasčiausiai atsidurti vidurio gynėjas - pavyzdžiui, su Prancūzijos rinktine pasaulio čempionu tapęs Samuelis Umtiti.

Visos panašios nominacijos ir jose esantys vardai su metais šių apdovanojimų ceremoniją verčia į futbolo parodiją. Realu, kad "Ballon d'Or" trofėjaus L. Modričius šiais metais nenuskins, tačiau jeigu "Auksinis kamuolys" atiteks kažkam kitam nei L. Messi, galėsime kalbėti ir apie šių rinkimų rimtumą. Daugeliui turėtų būti aišku - nė vienas žaidėjas nėra net arti Messi individualaus meistriškumo. Jeigu būtų vertinami tik individualūs žaidėjo pasirodymai, o tuo ir turėtų būti remtasi šiuose rinkimuose, nė vienam žaidėjui, išskyrus patį argentinietį, nebūtų suteikta galimybė nė prisiliesti prie apdovanojimo.

Aivaras Katutis, eurofootball.lt