© Eurofootball.lt
%p01115 priėmė galutinį sprendimą nustoti žaisti - nežiūrint to, kad jis vis dar gauna pasiūlymų, ir pakankamai nemažai: "Į užsienį vykti aš nenoriu, nes savo gyvenamąja vieta pasirinkau Madridą, ir nenoriu savo šeimą temptis kur nors į užsienį. O pasiūlymus iš Ispanijos esu priverstas atmesti, nes šioje šalyje negaliu atstovauti jokiam klubui, išskyrus Madrido "%c00003". Tai yra mano širdies komanda". Kaip yra žinoma, argentinietis suvaidino reikšmingą vaidmenį "karališkojo" klubo Septimos ir Oktavos - septintojo ir aštuntojo Čempionų lygos laimėjimuose.
"Atsižvelgdamas į savo šeimos norą, aš nusprendžiau šiame sezone pailsėti, - tęsia Redondo. - O kitame grįžti į futbolą kuriame nors kitame vaidmenyje. Kuriame - reikia pagalvoti, radus sau tinkamą nišą".
Lesas Ferdinandas (%p02150) taip pat nusprendė atsisveikinti po šio sezono. Sausį "%c00050" pardavė jį į "Reading" - pirmojo Anglijos diviziono klubą, ir dabar žaidėjas bando šiam klubui prasimušti į elitą. 38 metų žaidėjo kontraktas sudarytas būtent iki šios vasaros.
"Jei "Reading" prasimuš į Premier lygą, tai bus puiki karjeros pabaiga", - sako Lesas, kuris per savo 18 didžiojo futbolo metų atstovaujant "Q.P.R", "Tottenham" ir "Newcastle" viso pelnė 210 įvarčių, įskaitant ir pelnytus Anglijos rinktinėje.
Steve'as McManamanas (%p02309) nusprendė nusimuilinti į pensiją, nors yra tik 33 metų amžiaus. Po šio sezono baigiasi jo kontraktas su "%c00054", ir "Macca", įveiktas achilo problemų, atrodo nutarė padėti tašką: "Štai pasibaigs sezonas, susėsim mes šeimyninėje aplinkoje, ir nuspręsim, ar reikia tai tęsti. Traumuotas žaisti toliau aš nenoriu. Jei sveikatos būklė nebus puiki - išeisiu. Tempti iki paskutiniojo lašo, kol tavęs iš futbolo neišgrūs spyriais į užpakalį - tai ne man".
Djalminha (%p00894) futbolą palieka būdamas 34 metų. Paskutiniąsias savo rungtynes jis sužaidė praėjusių metų antrojoje pusėje už Meksikos "America" klubą, kuris nutraukė sutartį su juo praėjus trims mėnėsiams jam įsigaliojus. Priežastis - pasibjaurėtina veterano fizinė forma, leidusi aikštėje praleisti tik 170 minučių.
Profesionalioji Djalminho karjera tęsėsi 16 metų, ir ji apima 524 rungtynes ir 166 įvarčius. Gimęs Rio de Žaneire, savo futbolininko kelią pradėjo gimtojo miesto komandoje - "Flamengo", kuriam tuomet vadovavo žymusis Tele Santana.
Po trumpo sustojimo "Guarani" klube, Djalminha atsidūrė kitame dideliame klube su didžiu treneriu - Vanderlejaus Luxemburgo vadovaujamame "Palmeiras". Tenai, žaisdamas kartu su Cafu, Junioru, Flavio Conceicao, Rivaldo, Mulleriu ir Luizao jis tapo tikra žvaigžde ir sužaidė puikią atkarpą, užsitarnaudamas pakvietimą į rinktinę. Už "selecao" debiutavo 1996 metais prieš Lietuvos rinktinę, o 1997-ais nuvyko į Copa America turnyrą Bolivijoje, ir padėjo jį laimėti.
Tuomet pat Djalminha įsigijo "%c00089". Šešerių metų periodas La Korunijoje tapo eiliniu jo puikiu etapu, atnešdamas trofėjus iš keturių laimėtų turnyrų, pradedant nuo paties svarbiausiojo - 2000 metų Ispanijos čempionato. Tame pergalingame brazilas įmušė 10 įvarčių per 31 rungtynes.
Bet čia neapsieita be incidento. 2002-ųjų balandį Djalminha įvykdė visiems ispanų fanatams įsiminusį išpuolį prieš savo paties klubo trenerį - Javierą Iruretą, stuktelėjęs jam galva. Incidentas turėjo liūdnų pasėkmių: kaip prisipažino Luisas Felipe Scolari, būtent šis epizodas išsprendė jo svyravymus dėl legionieriaus iš "Deporo" įtraukimo į "auksinę" Brazilijos 2002 metų sudėtį. Rinktinės treneris, gavęs žinią apie Djalminhos poelgį, išbraukė jį iš kandidatų sąrašo, vietoj jo įtraukęs jaunėlį Kaka. Taip baigėsi žaidėjo stažas nacionalinėje komandoje ties ne itin įspūdinga 14 rungtynių žyme ir penkiais įmuštais įvarčiais.
Dar kurį laiką karštakošis brazilas buvo pakenčiamas "Depore", kol ir tenai jo paslaugų buvo atsisakyta.
"Malonumas, gaunamas iš žaidimo profesionaliame lygyje, man jau praėjo, - prisipažįsta Djalminha. - Tik labai geras pasiūlymas priverstų mane pasilikti dar vieniems ar daugiau metų".
"Palmeiras" siūlė jam grįžti į jų gretas. Bet tai jau toli gražu ne ta komanda, kuri buvo prie Luxemburgo. "Su tokia sudėtimi, kurią jie turi, "Palmeiras" negalės kovoti dėl titulo. Jiems reikia dviejų - trijų aukščiausios klasės žaidėjų" - savo atsisakymą buvusiam klubui motyvavo Djalminha.
Miguelis Angelis Nadalis (%p01275) deda tašką ties savo 18 metų karjera. Trijų pasaulio čempionatų dalyvis sako: "Aš visuomet stengiausi būti sąžiningas su savimi pačiu ir su tais, kas manimi tiki. Man nepatiko, kaip aš atrodžiau per priešsezonio pasirengimo stovyklą. Po to nemalonus tos stovyklos rezultatų pojūtis buvo grįžęs dar keletą kartų. Ir aš nusprendžiau nevirsti klounu ir nejuokinti savo trenerio ir prezidento".
Nadalis, žinomo tenisininko Rafaelio Nadalio dėdė, savo kelią pradėjo "%c00021" klube. 1991-ais Cruyffas pasikvietė jį į "%c00006", kurioje žaidėjas praleido aštuonis šlovingus sezonus, penki kurių buvo vainikuoti pergale čempionate. Taip pat pasiektos dvi pergalės Europos taurėse - Čempionų lygoje ir Taurių laimėtojų taurėje. Ne visai tuščiu tapo ir galutinė Nadalio karjeros atkarpa, kurią žaidėjas nusprendė praleisti gimtajame klube. 2003-iais "Mallorca" laimėjo Ispanijos taurę, kuri Nadalio karjeroje tapo trečiąja. Jo stažas Ispanijos lygoje yra 462 rungtynės ir 33 įvarčiai. Rinktinėje - 62 rungtynės.
Petras Kouba, 36 metų čekų vartininkas ir 1996 metų Europos vicečempionas pereina į trenerių štabą. Jis priėmė sprendimą baigti karjerą dėl pastovių fizinių problemų: po eilinės traumos, kuri pareikalavo operacijos, pratęsinėti kančias jis laikė beprasmių dalyku. Bet iš Prahos "Spartos", kurioje jis iškovojo penkis nacionalinio čempionato titulus, jis neišeina - lieka dirbti su vartininkais.
Čekijos pirmenybėse Kouba sužaidė 269 rungtynes ir įmušė vieną įvartį (1995-ais realizavo 11 metrų badunį). Kartą buvo pripažintas geriausiu šalies žaidėju (1993). Be "Spartos" jis rungtyniavo trijuose kituose gimtosios šalies klubuose - "Bohemians", "Jablonce" ir "Viktoria", o užsienyje - ispanų "Deportivo" ir vokiečių "Kaiserslautern".
Claudio Caniggia apie savo pasitraukimą iš futbolo pareiškė vasario viduryje per vieną Argentinos radijo stočių. "Pastaruosius septynis mėnesius aš nežaidžiau, o palaikiau formą. Aš vis dar esu puikiame stovyje, ir jaučiuosi ne senesnis, nei trisdešimtmetis. Bet neketinu tempti su šiuo sprendimu", - pasakė ilgaplaukis 38 metų puolėjas, pridėjęs, kad dabar jam teks pasirinkti, kur apsistos kartu su savo šeimyna. Pora Argentinos čempionato komandų - "San Lorenzo" ir "Newells Old Boys" - siūlė jam jų sudėtyje žaisti neseniai prasidėjusią Clausurą, bet sutikimo nepasiekė.
Lygiai prieš dvidešimt metų, 1985-ais, Caniggia pradėjo žaisti aukščiausiame lygyje vilkėdamas "River Plate" marškinėlius su skersa raudona juosta. Italijoje su "Verona", "Atalanta" ir "Roma" jis sužaidė 138 "Serie A" rungtynes (34 įvarčiai). Vėliau likimas jį nubloškė į "Benfica". Iš tenai jis grįžo į gimtinę, pasidavęs kito grando - "Boca Juniors" įkalbinėjimams. Tenai jam pasisekė sužaisti kartu su geriausiu, anot jo įsitikinimo, visų laikų žaidėju - Diego Maradona.
Į Škotiją ("Dundee United" ir "Rangers") o veliau į Katarą ("Al-Arabi") Caniggia vyko ne tiek dėl pinigų, bet kiek dėl egzotikos ir naujų pojučių.
Nežiūrint dalyvavimo trijuose Pasaulio čempionatuose, geriausiu Argentinos rinktinės variantu per penkiolika atstovavimo jai metų Claudio laiko tą, kuris laimėjo Copa America Čilėje 1991-ais metais. Tuomet komandai vadovavo Alfio Basile. 1994-ais metais Basile apsidrausdamas išėmė Caniggia iš sudėties, kuomet Maradona buvo pagautas vartojąs dopingą (Caniggia irgi nevengdavo stimuliatorių. Italijoje jis buvo pagautas du kartus). 1990-ais su savo komanda jis tapo vicečempionu, o 2002-ais Caniggia dalyvavimas buvo tik nominalus: jis aikštėje nepraleido nė minutės, nors sugebėjo gauti raudoną kortelę (už teisėjo įžeidimą sėdint ant suoliuko). Iš trenerių, su kuriais jam teko dirbti, jis labai išskiria Marcelo Bielsą.
Gabrielis Batistuta (%p02735) sekdamas Caniggia pėdomis taip pat nutarė pakabinti bucus ant vinies. 2003-ųjų vasarą Kataro "Al-Arabi" klubas atriekė jam 7,6 milijonų eurų už dviejų metų kontraktą. Pirmąjį sezoną jis atidirbo iš peties, "įkalęs" 25 įvarčius per 18 susitikimų ir įtikinamai laimėjęs snaiperių įskaitoje. O štai antrajame jam sekėsi nekaip. Pastovios traumos leido jam aikštėje pasirodyti tik tris kartus, o pelnyti įvarčio taip ir nepavyko.
Šeimininkai - šeichai ilgai kentėjo, ir kovo 11 dieną nutraukė kontraktą. O praėjus dviem dienoms po to iš už Argentinos rinktinę pelnytų įvarčių rekordininko (56 įvarčiai per 78 rungtynes) lūpų nuskambėjo pareiškimas apie atsisveikinimą su futbolu. Batistutos - žaidėjo atsisveikinimą. Argentinietis turi tvirtą apsisprendimą likti futbole. Jis ketina išmokti trenerio amato ir padirbėti šiame amplua. Neatmeta jis ir administracinių pareigų galimybės "Fiorentinoje" ar "Romoje" - viename iš "Serie A" klubų, kuriuose jis žibėjo.
