© Eurofootball.lt
Primename, kad nuomones, pasiūlymus ar šiaip įvairenybes, kuriomis norėtumėte viešai pasidalinti su kitais puslapio lankytojais, prašome siųsti adresu [email protected].
Daugiau kaip prieš 100 metų madingas hobis "football" iš Britų salyno atkeliavo į Pirėnų pusiasalį. Kartu su naujojo žaidimo taisyklėmis britai atnešė ir komandų stilių, uniformas. Tačiau netrukus Ispanijos futbolo kultūra ėmė vystytis savarankiškai, atsirado savos tradicijos. Juk ne vienas sirgalius gali prisipažinti, kad kažkada vaikystėje ėmė palaikyti vieną ar kitą komandą tik todėl, kad patiko jos... marškinėliai. Juk marškinėliai, jų spalva - tai nesikeičiantis komandos veidas, jos charakterio atspindys.
San Sebastiano "Real Sociedad" - "txuri urdin"
Nusimanantis futbole iš karto supras apie ką kalbama išgirdęs "rojiblancos", "merengues" ar "azulgrana". Tačiau pasakius pačią pirmąją Ispanijos klubo istorinę pravardę "Txuri - urdin" - niekas neatspėtų, kad taip buvo pavadinti "Real Sociedad" futbolininkai, nes tai baskų kalbos žodžiai, reiškiantys "baltai mėlyni".
"Barcelona" - "blaugrana"
Tačiau visi žino žodžių sąskambį "azulgrana", "blaugrana". Taip, tai garsieji "mėlyni - granatiniai" (šiukštu, ne raudoni) "FC Barcelona". "Barcos" spalvos atsirado dar 1900 metais, kai klubo įkūrėjas ir pirmasis prezidentas šveicaras Hansas Gamperis naujosios komandos marškinėliams nukopijavo gimtojo Šveicarijos Ticino kantono spalvas. Tokių spalvų marškinėliais žaidė ir pirmoji H. Gamperio komanda Šveicarijos "Exelcior". Tačiau yra ir kita "Barcos" spalvų versija: 1900 metais, ruošiantis pirmosioms rungtynėms su "Hispania", klubo vadovai rinkosi marškinėlių spalvą, o po ranka restoranėlyje buvo tik tuomet madingas pieštukas, kurio viename gale buvo mėlyna, o kitame, aišku - granatinė spalva. Taip dėl kitokių spalvų stygiaus restoranėlyje ir gimė "blaugrana". Dar viena neoficiali, bet labai Katalonijoje populiari versija sako, kad klubo spalvos nukopijuotos iš Prancūzijos revoliucijos laikais giljotinomis galvas kapojusių jakobinų ir jų vado Robespjero kokardų spalvų.
Madrido "Real" - "merengues"
"Real Madrid" įkūrėjas anglas Artūras Džonsonas buvo ir pirmuoju komandos treneriu. Šis anglų džentelmenas garbino tvarkingumą, punktualumą ir stilių, kuris skirtų jo komandą iš kitų. Todėl "Real" žaidėjai XX a. prdžioje žaisdavo su angliško stiliau kepuraitėmis "kepi" ant galvų. O balta spalva nieko bendra su karališkąja šeima neturi - A. Džonsonas tiesiog panaudojo savo mėgiamos Anglijos "Corinthians" komandos spalvas. "Real" žaidėjai draugiškas rungtynes žaisdavo su baltais marškinėliais, papuoštais skersai krūtinės einančia purpurine juosta, o Primeros rungtynėse išeidavo su visiškai balta uniforma. Todėl 1913 metais Real ir prilipo pavadinimas "merengues" - grietininiai, grietinėlė.
Barselonos "Espanyol" ir La Korunijos "Deportivo" - "blancquiazules"
"Espanyol" - viena iš nedaugelio Ispanijos komandų, kuri visiškai pakeitė oficialią marškinėlių spalvą. 1900 metais "Sociedad Espanyol de Football" žaidė šviesiai geltonais marškinėliais, o kelnaitės žaidėjai mūvėdavo kokių norėdavo (tiksliau, kokių pavykdavo įsigyti) spalvų. Taip ir buvo iki tol, kol vienas iš klubo vadovų, tekstilės firmos savininkas, turėjo atsiimti užsakymą - karališkąjąm banketui neįtiko keliasdešimt metrų per storos staltiesių medžiagos. Iš tos medžiagos beliko pasiūti žaidėjams baltus marškinėlius iš mėlynas kelnaites. Taip ir atsirado baltai mėlyna komanda "blanquiazules".
Tiesa sakant balta ir mėlyna - Ispanijos Galisijos provincijos spalvos. Šios provincijos garsiausias klubas "Deportivo" kurdamas uniformą nutarė baltą liniją nuo marškinėlių pratęsti iki kelnaičių, o mėlynas marškinėlių rankoves taip pat apsiūti baltai. Tačiau "SuperDeporo" žaidėjai taip pat vadinami "blanquiazules".
"Villareal" iš "azulmarillos" virto "El Submarino Amarillo"
Tik prieš 7 metus Ispanijos futbolo Olimpe atsiradęs "Villareal" visus pakraupino ryškiai geltonos spalvos marškinėliais ir kelnaitėmis. XXI amžiuje ši rėksminga spalva tapo madinga ("Barca" parduoda geltonų marškinėlių daugiau, nei tradicinių blaugrana), o tada "Villarreal" buvo apkaltinti neskoningumu, akį rėžiančiomis spalvomis. O juk viskas prasidėjo dėl kuriozo, kai 1947 m. klubo prezidentas vyko į Valenciją nupirkti baltų marškinėlių ir juodų kelnaičių, kuriomis žaisdavo jo klubas. Deja, pokariniame mieste tądien tokios spalvos marškinėlių nebuvo, o čempionatas turėjo prasidėti jau kitą dieną. Tad prezidentas ir nupirko tokius marškinėlius, kokie tądien buvo parduotuvėje - pirkėjai ratu apeidavo ryškiai geltonus. Dar gerai, kad pavyko gauti nors mėlynas kelnaites. Taip "Villareal" tapo "azulmarillos" - geltonai - mėlynaisiais. Iškopę į Primerą "Villareal" žaidėjai atsisakė ir mėlynų kelnaičių, tapdami "Yellow submarine" (gal teko girdėti šią "The Beatles" dainą?). Bet apie pravardes - kitą kartą.
Sevilijos"Real Betis" ir Santandero "Racing" - "verdiblancos"
Sevilijos "Betis" gali pasididžiuoti bene žalia spalva. Daug kas mano, kad "Betis" futbolininkai taip pabrėžia, kad Andalūzijoje gyveno daug musulmonų arabų palikuonių - maurų. Jiems žalia Korano ir Pranašo spalva - pagrindinė. Tačiau su musulmonais Sevilijos "Betis" spalvos neturi nieko bendra. 1912 metais klubo prezidentas Manuelis Asensijo grįždamas iš Glazgo parvežė uniformų komplektą su juodais ir žaliais dryžiais papuoštais marškinėliais. Taip jau atsitiko, kad pirmas penkias rungtynes "Betis" pralaimėjo. Tada juodas juostas pakeitė baltos... ir prasidėjo pergalių serija. Prietaringi Sevilijos "Betis" žaidėjai ir klubo vadovai nutarė niekada nenaudoti juodos spalvos ir tapo "verdiblancos" - žaliai baltais.
Žalią ir baltą spalvas kartais naudoja ir "Racing Santander" klubo žaidėjai, tačiau ne kaip pagrindinę spalvą. Racingo klubas tiesiog nutarė eiti tradiciniu keliu ir panaudojo gimtosios Kantabrijos provincijos heraldines spalvas. Taip elgiasi ir "Valencia" klubas, iš provincijos herbo pasiskolinęs geltoną ir tamsiai oranžinę spalvas.
Madrido "Atletico" - ne "rojiblancos", o tiesiog "colchoneros"
Madrido "Atletico" dažniau vadinami ne raudonai baltais ("rojiblancos"), o "Los Colchoneros" - čiužiniai (matracai, jeigu norite aiškiau, bet ne visiškai literatūriškai). Priežastis labai paprasta - klubas XX a. buvo labai neturtingas, ir marškinėliams siūti pirkdavo tvirtą, bet pigią medžiagą - tą, kuri naudojama čiužiniams siūti. Klubo biudžete jau seniai milijonai, iš čiužinių medžiagos marškinėlių siūti jau nebereikia, bet tradicija išliko...
Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, arba net ir pravardę reikia užsitarnauti
Ispanijoje nėra tradicijos, kaip Anglijoje, trumpinti komandų pavadinimus. "Villa" tikrai ne "Villarreal", o anglų "Aston Villa". Gremėzdiški "Racing Santander", "Atletico Madrid" ar "Athletic Bilbao" pavadinimai taip pat niekada netrumpinami. Tačiau beveik visi klubai turi pravardes. Ir net po kelias. Paniekinančiomis jas vadina varžovai, garbingomis - saviškiai sirgaliai.
Už Barcą serga... užpakaliai
Vienintelė išimtis kai trumpinamas komandos pavadinimas - "Barca". Niekas negali pasakyti kodėl, gal tiesiog todėl, kad katalonai amžinai viską daro priešingai, nei likusi Ispanija. Tačiau šios komandos aistruoliai "Los Cules" didžiuojasi vadinami... "šiknomis" ("cul" kataloniškai - užpakalis). Ši pravardė atsirado 1915 - 1920 metais, kai puikiai žaidusios komandos pažiūrėti susirinkdavo minios barseloniečių, ir ne visi tilpdavo į senąjį stadioną. Patys drąsiausi ir fanatiškiausi aistruoliai, kad pamatytų rungtynes, užlipdavo į patį stadiono viršų ir sėdėdavo tiesiog ant parapeto. Iš gatvės praeiviams matydavosi visą stadiono pastogę juosianti... nukarusių užpakalių eilė. Beje, pavadinę katalonietį šikniumi "culles", Barselonoje į veidą negausite, Barcos sirgaliai šią pravardę laiko garbinga ir visai nepaniekinčia. Lietuvoje pastaruoju metu Barcos sirgaliai vis dažniau pavadinami barsukais - malonu, kad gimsta nauja tautiška tradicija, susijusi su kultiniu Katalonijos klubu...
Karališkieji piemenys... ar avytės?
Kodėl "Real" vadinami "karališkaisiais" nereikia nė aiškinti - užtenka pažiūrėti į klubo herbą, papuoštą karūna. Kiek rečiau "Real" komanda vadinama "Los Vaqueros" - piemenimis. Ši pravardė atsirado, kai legendinis Alfredo di Stefano sužinojo, kad Real ruošiasi pirkti Pele. "Dviejų piemenų vienoje bandoje būti negali", - išdidžiai pareiškė "Real" žvaigždė. Beje, dabartinio "Real" istorija ir Perezo atsistatydinimas parodė, kad iš tikrųjų per daug žvaigždžių vienoje komandoje yra negerai... Tačiau "Vaqueros" galima išgirsti tik pačiame Madride. Kitur, o ypač Katalonijoje, Real vadinami "Ovecas" - avytėmis. Matyt, dėl jų romumo ir abejingumo žaidžiant...
Seilėta lapė, ar pupas valgančios utėlės?
Pati egzotiškiausia pravardė, turbūt, priklauso "Alaves". Jie vadinami "Los Babazorros". Klubo talismanas - žvėrelis, primenantis lapę - "zorros". O "baba" ispaniškai - vaikiškos seilės. Tačiau patys baskai pravardę aiškina kitaip. Pasirodo, "baba" baskų kalba reiškia ne seiles, o... pupas, o "zorro" baskiškai - utėlė. Taip "Alaves" primena, iš kokio skurdaus miesto, kurio utėlėti miestelėnai maitindavosi tik pupomis, kilusi komanda.
Šikšnosparniai
"Valencia" dėl miesto ir klubo herbą puošiančio šikšnosparnio nuo legendinio komikso pasirodymo laikų vadinami "betmenais". Tačiau ispaniškai klubo pravardė skamba gražiau: "Los Ches". Su legendiniu Kubos revoliucionierium Che Guevara šis pavadinimas neturi nieko bendra - tiesiog Valensijoje taip sveikinamasi ir vietoj "hola", sakoma "ches". Panašiai, kaip rusai lietuvius praminė "labusais" dėl nuolat jiems girdimo "labas"...
Kol geltoni - kanarėlės, kai mėlyni - papūgos
"Espanyol" kažkada vadino - kanarėlėmis, "Los Canarios", nes komanda žaidė geltonais marškinėliais. Kai atsirado mėlynai balti juostuoti marškinėliai komandai prilipo... "papūgų" pravardė "Los Periquitos". "Espanyol" pirmieji Katalonijoje pradėjo į rungtynes pardavinėti bilietus, o kad sirgaliai nenusisuktų nuo komandos ir juos pirktų, tekdavo vilioti loterijomis. Jas vesdavo žmogus, ant kurio peties tupėdavo papūga, traukdavusi "laimingą bilietą"...
Raudoniukai
"Osasuna" žaidėjai vadinami mažybiškai "Los Rojillos". Pažiūrėjus į jų uniformą, nieko stebėtina, kad vadinami "raudonaisiais", tačiau Navaros žemėse daugeliui žodžių pridedamas mažybinis "illo" arba "iko". Todel ir "Roji" tapo "Rojilla". Ir net didelis Navaroje sakoma ne "grando", o mažybiškai "grandico" - mažutis didžkis.
Agurkėliai
Kodėl Betis žaidėjai vadinami "Los Pepinos" - agurkais, visiems aišku ir taip. Užtenka pažiūrėti į agurkiškai žalios spalvos komandos marškinėlius...
Kuo "Atletico" skiriasi nuo "Athletic"
Madrido "Atletico" kartais pavadinami "Los Indians" - indėnais. Ši pravardė kilo dėl to, kad "atletai" dažnai pirkdavo žaidėjus Lotynų amerikoje ir bene pirmieji "pramoniniu būdu" pradėjo "indėnams" teikti Ispanijos pilietybes.
O kodėl kiti "atletai" iš Bilbao vadinasi ne ispaniškai, o angliškai? O gi todėl, kad išdidūs baskai net ir savo klubo pavadinime nutarė pabrėžti kad su Ispanija neturi nieko bendro, o didžiuojasi, kad klubą įkūrė anglai.
Povandeniniai laivai, ir dar geltoni
„Villarreal“ bene vienintelė iš Primeros komandų didžiuojasi angliška pravarde "Yellow Submarine". Pažvelgus į isteriškai geltonos spalvos marškinėlius žodis "yellow" tampa aiškus. Bet kodėl angliškai, ir kodėl povandeninias laivas? Pakanka prisiminti garsiausios XX a. Liverpulio grupės "The Beatles" 7-ąjame dešimtmetyje skambėjusią dainą "Yellow submarine"...
