"Auksinio berniuko" laureatų pakilimai ir nuosmukiai: Isco (straipsnis)

Futbolo pasaulyje nuolatos kalbama apie talentingiausius ir perspektyviausius futbolininkus, kurie netrukus turėtų tapti ryškiausiomis šio sporto žvaigždėmis. Nuo 2003 metų talentingiausiam pasaulio žaidėjui yra įteikiamas „Auksinio berniuko“ apdovanojimas, į kurį pretenduoja visi 20-ties metų amžiaus arba jaunesni futbolininkai.

Tačiau ar visi šį apdovanojimą gavę žaidėjai tapdavo ryškiausiomis pasaulio futbolo žvaigždėmis? Paskelbus 2017 metų „Auksinio berniuko“ nugalėtoją, Eurofootball.lt nusprendė pasidomėti, kaip susiklostė visų šį apdovanojimą laimėjusių žaidėjų karjeros ir kur tuo metu rungtyniavo garsiausi žaidėjai, kuriems šio titulo laimėti nepavyko.

Prieš tai buvę straipsniai:

2003 metai – Rafaelis van der Vaartas; 2004 metai – Wayne`as Rooney; 2005 metai – Lionelis Messi; 2006 metai – Cescas Fabregasas; 2007 metai – Sergio Aguero; 2008 metai Andersonas2009 metai – Alexandre`as Pato, 2010 metai – M. Balotelli, 2011 metai – M. Gotze.

Kita šio straipsnio dalis – kitą savaitę.


2012 metai: Isco

Tuometinė ekipa: „Malaga“

Dabartinė ekipa: „Real“

 

Isco gimė Malagoje, o vaikystėje žaidė vietinėje jaunimo ekipoje „Atletico Benamiel“. Talentingas žaidėjas netruko būti pastebėtas stipresnių Ispanijos klubų akademijų ir būdamas 14 metų išvyko į „Valencia“ komandą.

Būdamas 17 metų futbolininkas su savo bendraamžių rinktine dalyvavo Pasaulio U-17 čempionate, kuriame Isco sublizgėjo pelnęs tris įvarčius. Tuo metu klubinėje karjeroje jis atstovavo „Valencia B“ klubui, o savąjį šansą pagrindinėje ekipoje jis gavo jau sulaukęs pilnametystės. 2010 metų lapkričio 10 dieną jis sužaidė puikų mačą Ispanijos taurėje prieš „UD Logrones“, kuriame pelnė du įvarčius, o po dešimties dienų jis po keitimo pasirodė aikštėje ir „La Liga“ rungtynėse su „Getafe“.

Tais metais gavęs dar penkias progas pagrindinėje „Valencia“ ekipoje, ispanas daugiausiai laiko praleido antrojoje ekipoje, kurioje pelnė 15 įvarčių. Vasarą žaidėjas gavo progą sugrįžti į gimtąjį miestą, kuriuo jis ir pasinaudojo, kai „Malaga“ sumokėjo jaunojo talento kontrakte numatytą šešių milijonų eurų išpirkos sumą.

Savo namų ekipoje Isco netruko išsikovoti didžiulį trenerio Manuelio Pellegrini pasitikėjimą, o pirmasis sezonas tiek jam, tiek komandai klostėsi tiesiog fantastiškas. Sezono eigoje tapęs nepakeičiamu žaidėju „Malaga“ klube, Isco metus užbaigė sužaidęs 35 mačus, per kuriuos jis pasižymėjo penkias įvarčiais bei atliko tiek pat rezultatyvių perdavimų. Negana to, jo atstovaujama ekipa sužaidė geriausią sezoną per visą klubo istoriją bei pirmą kartą istorijoje pateko į Čempionų lygą.

Ispano indėlis į savo ekipos žaidimą buvo apdovanotas ir individualiais prizais – iš pradžių jis buvo išrinktas labiausiai „La Liga“ pirmenybėse patobulėjusiu žaidėju, o vėliau įveikęs didžiulę konkurenciją jis buvo išrinktas ir 2012 metų „Auksiniu berniuku“.

Rugsėjį Isco su trenksmu debiutavo Čempionų lygoje – pirmajame mače į „Zenit“ vartus jis pasiuntė du įvarčius ir buvo išrinktas geriausiu rungtynių žaidėju. Gruodį futbolininkas įvarčiu prisidėjo prie pirmosios „Malaga“ pergalės istorijoje prieš Madrido „Real“, o į puikią formą demonstravusį žaidėją dėmesį dar labiau atkreipė visų stipriausių Europos lygų skautai.

Fantastiškas Isco žaidimas rungtynėse su „Zenit“:

Vis daugėjant gandų apie galimą futbolininko persikėlimą į stipresnę ekipą, „Malaga“ ėmesi veiksmų ir su futbolininku pasirašė naują sutartį, kurioje buvo numatyta 35 milijonų eurų išpirkos galimybė. Tuo tarpu aikštėje Isco žaidė tiesiog nuostabiai – įvarčiu bei rezultatyviu perdavimu atsakomosiose rungtynėse padėjo Ispanijos klubui bendru rezultatu 2:1 įveikti „Porto“ ir nukeliauti iki pat Čempionų lygos ketvirtfinalio, kuriame saugui ir jo komandos draugams teko kovoti su „Borussia“ ekipa.

Pirmosios rungtynės Malagoje baigėsi lygiosiomis 0:0 ir į Dortmundą Ispanijos ekipa vyko tikėdamasi mušti įvartį ir pakovoti dėl vietos kitame turnyro etape. Savo tikslą jiems pavyko pasiekti jau 25-ąją minutę, kai po Isco perdavimo Joaquinas išvedė svečius į priekį ir leido jiems įgyti pranašumą bendroje serijoje. Nors Robertas Lewandowskis 40-ąją minutę rezultatą išlygino, jei mačas būtų pasibaigęs tokiu rezultatu, į kitą etapą dėl išvykos įvarčio taisyklės būtų keliavusi būtent „Malaga“ komanda.

Ispanijos ekipai antrojo kėlinio pradžioje pavyko atsilaikyti nuo varžovų atakų, o 82-ąją minutę Čempionų lygos pusfinalio svajonę dar labiau priartino Eliseu, kuris pelnė antrąjį svečių įvartį, o tai reiškė, kad varžovams norint išsigelbėti per likusį laiką jau reikėjo pasižymėti du kartus. „Malaga“ ir toliau sėkmingai stabdė varžovų atakas ir prasidėjus pridėtam laikui, Ispanijos klubo gerbėjai jau buvo įsitikinę, kad jų palaikoma ekipa dar kartą perrašys komandos istoriją.

Išsipildyti ispanų svajonėms leisti nenorėjo „Borussia“ žaidėjai – pirmą pridėto laiko minutę Marco Reusas sugrąžino viltį vokiečiams, o į nokautą „Malaga“ pasiuntė Felipe Santana, kuris persverė rezultatą „Borussia“ naudai ir paliko Ispanijos ekipą be Čempionų lygos pusfinalio.

Neįtikėtinų rungtynių tarp „Borussia“ – „Malaga“ svarbiausi epizodai:

Puikus žaidimas svarbiausiose rungtynėse, per 45 rungtynes pelnyti 12 įvarčių ir atlikti 5 rezultatyvūs perdavimai – visa tai pritraukė stipriausių Europos komandų dėmesį. Vasarą Isco patvirtino, kad turi pasiūlymus iš Madrido „Real“ bei buvusio „Malaga“ trenerio Manuelio Pellegrini treniruojamos „Manchester City“ ekipos. Praėjus vos savaitei, per kurią Isco su Ispanijos jaunimo iki 21-erių metų rinktine triumfavo Europos jaunimo pirmenybėse, Florentino Perezas pranešė, jog šis futbolininkas tapo pirmuoju naujojo trenerio Carlo Ancelotti pirkiniu Madride, o už jį buvo sumokėta 30 milijonų eurų.

Futbolininko debiutas „karališkajame“ klube buvo tiesiog fantastiškas: susitikime su „Real Betis“ jis iš pradžių atliko rezultatyvų perdavimą, o 85-ąją minutę pelnė pergalingą įvartį į varžovų vartus. Įspūdingai jis atrodė ir antrajame „La Liga“ mače namuose, kai pasiuntė du įvarčius į „Athletic“ vartus, o puikią seriją „Santiago Bernabeu“ stadione jis pratęsė pasižymėdamas ir trečiose rungtynėse namuose į „Getafe“ vartus.

Visgi sezonui įsibėgėjant darėsi akivaizdu, jog C. Ancelotti naudojama 4-3-3 taktika nėra pati tinkamiausia šiam ispanui, o per svarbiausius mačus futbolininkas dažniausiai būdavo paliekamas ant atsarginių žaidėjų suolelio. Nepaisant to, kad jis ne visada patekdavo į startinę ekipos sudėtį, saugas iš viso sužaidė 53 mačus, per kuriuos pelnė 11 įvarčių bei atliko 9 rezultatyvius perdavimus. Su Madrido klubu Isco pratęsė „Malaga“ ekipoje pradėtą žygį Europoje ir šį kartą sezoną užbaigė iškeldamas Čempionų lygos nugalėtojų trofėjų.

Kitą sezoną „Real“ pradėjo per pirmus tris mačus Ispanijoje patirdama du pralaimėjimus, o Isco nuo pirmų minučių aikštėje pasirodė vos vieną kartą. Ispanijos rinktinės narys sublizgėjo metų pabaigoje, kai padėjo ekipai laimėti FIFA Klubų Pasaulio taurę, o apie jo žaidimo panašumą į Zinedine`o Zidane`o stilių prakalbo pats legendinis prancūzas.

Visgi, 2014-2015 metų sezonas tiek klubui, tiek žaidėjui buvo ne toks sėkmingas kaip praėjęs: ekipa liko be titulų, o Isco pelnė 6 įvarčius ir atliko 14 rezultatyvių perdavimų. Tiesa, Čempionų lygoje net ir gavęs nemažai progų, ispanas tiesiogiai neprisidėjo prie nė vieno savo komandos įvarčio.

2015 metų lapkričio mėnesį Isco sudalyvavo pačiose nesėkmingiausiose karjeros rungtynėse: kartu su „Real“ jis patyrė pažeminimą namuose prieš „Barcelona“ 0:4, o saugas mačo nebaigė dėl pirmos ir iki šiol vienintelės raudonos kortelės savo karjeroje. Po šio susitikimo ispanas prarado tuometinio stratego Rafaelio Benitezo pasitikėjimą ir pasibaigus diskvalifikacijai tris mačus iš eilės Ispanijoje nebuvo įleistas į aikštę.

Vienintelė raudona kortelė per karjerą, kurią Isco gavo mače su „Barca“:

Situacija pasikeitė tik tada, kai treneris buvo atleistas, o jo vietą užėmė jau minėtas Z. Zidane`as. Šis iš karto sugrąžino talentingą saugą į startinę vienuolikę, o futbolininkas aikštėje pasirodė ir dar viename Čempionų lygos finale prieš „Atletico“, kuriame su komandos draugais jis vėl iškovojo šio turnyro nugalėtojų titulą.

2016-2017 metų sezono pradžioje Isco turėjo tenkintis su atsarginio žaidėjo role „Real“ klube, tačiau produktyviu žaidimu jis sezono pabaigoje užsitarnavo savo vietą startiniame vienuoliktuke, o Čempionų lygos pusfinalyje žaidėjas pelnė svarbų įvartį į „Atletico“ vartus. Galiausiai su klubu atletas dar kartą triumfavo Čempionų lygoje bei iškovojo pirmąjį karjeros „La Liga“ nugalėtojų titulą, o pats saugas sužaidė produktyviausią karjeros sezoną pelnydamas 11 įvarčių bei atlikdamas 10 rezultatyvių perdavimų.

Šį sezoną futbolininkas pradėjo puikiu pasirodymu UEFA Supertaurės mače, kuriame jis pelnė įvartį bei buvo pripažintas geriausiu turnyro žaidėju. Produktyvus jis išlieka ir „La Liga“ čempionate, kuriame jau pelnė tris įvarčius bei atliko tiek pat rezultatyvių perdavimų.

Šį sezoną kontraktą su „Real“ iki 2022 metų pratęsęs žaidėjas Ispanijos rinktinėje debiutavo 2013 metais, o pastaruoju metu tampa vis svarbesne figūra savo rinktinėje. Atsargos ciklą jis užbaigė per šešis mačus pelnęs penkis įvarčius bei atlikęs du rezultatyvius perdavimus.

2014 metais jis su rinktine vyko į planetos pirmenybes Brazilijoje, tačiau ten rinktinė iš tolimesnių kovų pasitraukė jau po grupių etapo, o Isco savo progos žengti į aikštę taip ir negavo.

Gražiausi Isco žaidimo epizodai:

Isco karjera:

2009-2011 metai „Valencia B“ – 52 rungtynės, 16 įvarčių;

2010-2011 metai „Valencia“ – 7 rungtynės, 2 įvarčiai;

2011-2013 metai „Malaga“ – 82 rungtynės, 17 įvarčių;

2013- metai „Real“ – 207 rungtynės, 36 įvarčiai.

Ispanijos rinktinė – 24 rungtynės, 7 įvarčiai.

Garsiausi šios amžiaus grupės (1992-1993 metų gimimo) žaidėjai, kurie nelaimėjo šio titulo:

Neymaras, Lucas Moura, Thibaut Courtois, Marco Verratti, Christianas Eriksenas, Romelu Lukaku, Julianas Draxleris, Philas Jonesas, Casemiro, Sadio Mane.

 

2012 metais Neymaras turėjo puikų sezoną Brazilijoje – per 47 mačus jis pelnė 43 įvarčius. Atstovaudamas savo šalies rinktinei brazilas draugiškuose mačuose per 12 rungtynių pasižymėjo 9 kartus, tačiau „Auksinio berniuko“ apdovanojimui to nepakako.

Lucasas Moura tuo metu taip pat sužaidė puikų sezoną Brazilijoje (60 rungtynių – 16 įvarčių), o vasaros pabaigoje persikėlė į Paris „Saint-Germain“ klubą. Už šį brazilą PSG nepagailėjo 45 milijonų eurų.

Nors Thibaut Courtois nusipirko „Chelsea“ klubas, ši futbolininką anlgai nusprendė išnuomoti į „Atletico“ komandą. Pirmasis sezonas Ispanijoje jam buvo puikus – per 52 sužaistus mačus belgas net 24 kartus išlaikė savo vartus „sausus“, o metų pabaigoje jis buvo vienas iš trijų pretendentų į „Auksinio berniuko“ titulą.

Marco Verratti laiką ir toliau leido antroje Italijos lygoje: „Pescara“ klube jis buvo vienu iš lyderių ir per 32 mačus atliko 9 rezultatyvius perdavimus. „Serie B“ pirmenybėse žibantį italą pastebėjo PSG skautai, kurie už šį futbolininką sumokėjo 12 milijonų eurų ir jis, kaip ir L. Moura, karjerą nuo kitų metų Prancūzijoje.

Danijos rinktinės žaidėjas Christianas Eriksenas 2011-2012 metų sezone puikiai žaidė „Ajax“ ekipoje. Saugas metus pabaigė su 8 įvarčiais ir net 22 rezultatyviais perdavimais. Negana to, futbolininkas jau buvo nepakeičiamas ir savo šalies rinktinėje, kurioje trečius metus iš eilės sužaidė daugiau nei 10 rungtynių.

2011-2012 metų sezoną Romelu Lukaku pradėjo „Anderlecht“ ekipoje, tačiau vos po dvejų rungtynių, per kurias jis pelnė du įvarčius, žaidėjas persikėlė į Londoną. „Chelsea“ už šį žaidėją sumokėjo 12 milijonų eurų, tačiau su papildomais bonusais vėliau ši suma išaugo iki 20 milijonų. Visgi, pačiam R. Lukaku pirmieji metai Anglijoje sėkmingi nebuvo – per 12 pasirodymų aikštėje jis įvarčių nepelnė.

Julianas Draxleris 2011-2012 metų sezone „Schalke“ ekipoje sužaidė net 46 mačus. Per šiuos susitikimustalentingo saugo sąskaitoje buvo penki įvarčiai ir devyni rezultatyvūs perdavimai.

Prieš 2011-2012 metų sezoną už 19,3 milijono eurų sumą į „Manchester United“ persikėlęs Philas Jonesas, „raudonųjų velnių“ gretose jau pirmą sezoną gavo 41 galimybę žengti į aikštę, o futbolininkui pavyko pelnyti ir savo pirmąjį įvartį „Premier“ bei Čempionų lygose.

Dabar „Real“ ekipoje žaidžiantis Casemiro, 2012 metais vis dar žaidė gimtinėje. Brazilijos „Sao Paulo“ klube jis sužaidė 50 mačų ir pelnė 3 įvarčius bei tvirtu žaidimu gynyboje atkreipė „karališkojo“ klubo vadovybės dėmesį.

Sadio Mane 2011-2012 metų sezone Europos futbolo pasaulyje dar buvo beveik niekam nežinomas futbolininkas. Senegalietis rungtyniavo „Metz“ ekipoje, su kuria iškrito iš antros Prancūzijos lygos, o pats puolėjas šioje ekipoje sužaidė 19 mačų ir pelnė vos vieną įvartį.