D.Virkšas: "Adaptacijos laikas jau baigtas"

2018-09-05 09:23

Kai birželį „Trakai“ paskelbė apie sutartį su 21-erių metų klaipėdiečiu Dovydu Virkšu, interneto platybėse netrūko žodį „sustiprino“ pakeisti į žodį „papildė“. Argumentas paprastas – sunki trauma futbolininką iš rikiuotės buvo pašalinusi ilgam laikui, o tokiais atvejais ne visada sugrįžta net ir patys geriausi.
 
„Man „Trakų“ žaidimo stilius yra priimtinas – žaidimas su kamuoliu, daug žemų perdavimų, ne jėga, o technika paremtas futbolas. Galiu drąsiai teigti, kad adaptacijos laikas jau baigtas“, – po savo benefiso su Kauno „Stumbru“ kalbėjo jaunasis „Trakų“ saugas. Pasirodęs tik po pertraukos, futbolininkas įmušė įvartį, atliko rezultatyvų perdavimą ir, svarbiausia, visiškai pakeitė „Trakų“ žaidimą.
 
Nepaisant savo jauno amžiaus, D. Virkšas A lygoje turi milžinišką patirtį. Futbolininko talentą, kai jis skaičiavo tik šešioliktuosius gyvenimo metus, pastebėjo amžiną atilsį Konstantinas Sarsanija. Šis specialistas padėjo saugui išvykti į stažuotę Londono „Arsenal“ klube, o vėliau – į „Saint-Etienne“ ekipą.
 
Taip, užsikabinti ten nepavyko, tačiau gyvenimiškos patirties į jauną galvą buvo sugrūsta labai daug. Net dabar šypsenos iš veido nepaleidžiantis D. Virkšas sako, kad geriausias atsakas skeptikams – geras žaidimas aikštėje.
 
„Jei atvirai, net nemačiau, kas ką apie mane rašo, bet jei ir būčiau matęs – man tai neįdomu. Į neigiamas reakcijas socialinėje erdvėje stengiuosi išvis nereaguoti. Nebent aikštėje. Tada bandau įrodyti, kad jie buvo neteisūs“, – oficialiai klubo svetainei sakė D. Virkšas.
 
– Pažiūrėkim iš kitos pusės: dėl traumos buvai nežaidęs ilgą laiką, į naują komandą įsilieja toli gražu ne kiekvienas ir ne visada lengva tą padaryti. Kodėl buvai toks užtikrintas, kad tau pasiseks?
 
– Niekada negali būti užtikrintas, kad pasiseks, tačiau jei stengiesi, jei nori ir sieki tikslo, tada dažniausiai pavyksta.
 
– Dabar jau gali tvirtinti, kad tikrai pasisekė?
 
– Taip. Manau, kad įsiliejau į komandą, į jos žaidimo stilių ir į tai, ko reikalauja treneris.
 
– Ar galima tvirtinti, kad tokį pasitikėjimą įskiepijo peržiūra Londono „Arsenal“ klube, metai „Saint-Etienne“ komandoje?
 
– Sunku pasakyti, nes į „Arsenal“ vykau prieš penkerius metus. Iš tos peržiūros liko tik prisiminimai ir gera patirtis. Prancūzijoje, aišku, viskas buvo kitaip. Ten augau kaip žaidėjas, tuo pačiu augo ir mano pasitikėjimas.
 
– Jauni žaidėjai turi savybę būti itin nestabilūs. Tu, būdamas vos 21 metų, A lygoje jau turi šešerių metų patirtį. Ar tu tikrai jaunas žaidėjas?
 
– Pagal turimą patirtį – ne toks ir jaunas (šypsosi). Žinoma, visada turėsiu kur tobulėti.
 
– Kaip manai, kokią rolę tavo adaptacijoje suvaidino tai, kad atvykai į pakankamai pažįstamą aplinką?
 
– Milžinišką. Nuo pirmų dienų turi žymiai daugiau pasitikėjimo, kai tave supa seni draugai. Tuomet vienas kitą supranti iš pusės žodžio, todėl man adaptuotis „Trakuose“ buvo labai lengva. O aplinkos pakeitimas, apskritai, padėjo atsigauti psichologiškai.
 
– Kuo Kibu Vicunos žaidimo filosofija skiriasi nuo kitų trenerių, su kuriais yra tekę dirbti anksčiau?
 
– Treneris akcentuoja išėjimą į atakas žemais perdavimais, todėl nebijome žaisti pirmu numeriu su kamuoliu ir bandome kombinuoti žaidimą varžovų aikštės pusėje. Prie kitų trenerių tokios prabangos neturėjau (šypsosi).
 
– „Trakai“ kol kas yra tik ketvirtoje vietoje. Ar yra ženklų, kurie rodytų, jog komanda galėtų būti aukščiau?
 
– Esame gerame kelyje. Kelios paskutinės rungtynės įrodo, kad kabinsimės į trečią vietą. Neatmeskime to, kad mūsų žaidimas ir toliau tik gėrės.