Futbolo aistruoliai pasišovė surinkti 10 milijonų stadionui

Surinkti 10 milijonų eurų iš viso pasaulio futbolo sirgalių bei Lietuvos įmonių ir išpirkti sklypą Vilniaus Rinktinės gatvėje iš verslininkų. Tokį iš pažiūros neįtikėtiną planą parengė vilniečiai futbolo aistruoliai, pasišovę išlaikyti stadioną miesto centre. Jis pristatytas portalo lrytas.lt reportaže. 

Buvęs „Žalgirio“ futbolo stadionas Rinktinės gatvėje sparčiai griaunamas.

Ten, kur kelis dešimtmečius iš džiaugsmo ar nusivylimo stūgavo tūkstančiai sirgalių, bendrovė „Hanner“ statys didžiausio pasaulyje „Marriott“ tinklo viešbutį. Šią savaitę „Hanner“ pasirašė franšizės sutartį su „Marriott“ atstovais. Tai bus pirmasis šio tarptautinio tinklo viešbutis Baltijos šalyse.

Mojuoja bendruoju planu

Rinktinės gatvėje duris atvers 4 žvaigždučių viešbutis „Courtyard by Marriott“.

„Hanner“ taip pat pasirinko naujojo viešbučio operatorių ir pasirašė viešbučio valdymo sutartį su oficialiai „Marriott International“ patvirtintu viešbučių operatoriumi „Apex Alliance Hotel Management“.

Į viešbučio statybas bus investuota 20 mln. eurų.

Tačiau sostinei patrauklios investicijos nedžiugina vilniečių futbolo aistruolių: jie niršta, kad planų atgaivinti buvusį futbolo stadioną galutinai atsisakoma.

Į iniciatyvinę grupę susibūrę futbolo aistruoliai buvo surengę mitingą ir paskelbė žinią, kad nors detaliajame plane stadionas nenumatytas, bendrajame plane jis išliko.

„Hanner“ vadovas tuomet pareiškė, kad jeigu kas nors nori statyti stadioną, tegul jo bendrovei sumoka to sklypo vertę – 40 mln. eurų.

Meras pradėjo svyruoti

Meras Remigijus Šimašius šiuo klausimu irgi susvyravo.

Iš pradžių jis apgailestavo, kad rengdama detaliuosius planus praėjusios kadencijos savivaldybė neapgynė futbolo stadiono ateities.

Jis žadėjo pakalbėti su investuotojais apie galimybę pastatyti naują stadioną vilniečiams.

Tačiau antradienį susitikęs su verslininkais meras R.Šimašius jau nebekalbėjo apie stadioną, o džiaugėsi, kad naujų viešbučių statyba padės pritraukti į Vilnių daugiau turistų.

„Meras iš tiesų apgailestauja, kad buvo pražiūrėta galimybė išsaugoti „Žalgirio“ stadioną, tačiau tai įvyko ankstesnės savivaldybės kadencijos laikais.

Tačiau R.Šimašius supranta, kad dabar svarbiausia pastatyti daugiafunkcį sporto, sveikatos ir kultūros kompleksą, nacionalinį stadioną Šeškinėje“, – miesto vadovo poziciją paaiškino jo patarėjas Aleksandras Zubriakovas.

Įsitikinę, kad dar nevėlu

Tačiau futbolo sirgaliai anaiptol nenurimo. Vienas aktyviausių jų veikėjų ekonomistas Marius Ramanauskas įsitikinęs, kad „Žalgirio“ stadioną dar galima išgelbėti, nors „Hanner“ kartu su Architektų sąjunga dar 2015 metų rugpjūčio mėnesį surengė atviras kūrybines dirbtuves, kuriose 6 architektų komandos pateikė šios teritorijos konceptinius sprendinius.

Jie buvo pristatyti visuomenei, aptarti, ir nė viename iš koncepcinių variantų stadionas nebuvo numatytas.

Futbolo aistruoliai taip pat tikino suradę 2014 ir 2015 metais Vilniaus miesto tarybos sprendimus, susijusius su buvusio stadiono sklypo planais, iš kurių matyti, kad vieta stadionui tuomet dar buvo numatyta.

Vilnietis M.Ramanauskas prakalbo „Sostinei“ apie stebėtiną planą, kaip atgaivinti „Žalgirio“ stadioną.

Jo teigimu, tam reikia stiprios miesto savivaldybės valios ir futbolo aistruolių solidarumo bei dosnumo.

Visą interviu su M. Ramanausku skaitykite čia.

Dviejų stadionų našta miestui – per sunki

Artūras Zuokas

Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs sostinės meras

„Kalbos apie „Žalgirio“ futbolo stadioną – pavėluotos. Tai tas pat, kas mojuoti kardais po mūšio. Galima manyti, kad aistras dėl stadiono kursto suinteresuotos politinės grupės, siekiančios trukdyti verslui. Taip stabdomas investicijų srautas į sostinę, kuris pastaruoju metu ir taip sulėtėjęs.

„Žalgirio“ stadiono statyba neteko prasmės dar 2013 metais, kai Vyriausybė ėmėsi investicinio plano statyti sporto kompleksą ant Šeškinės kalvos, iš esmės – atgaivinti nacionalinio stadiono statybą.

Tada sostinės savivaldybė su Vyriausybe buvo sudariusi darbo grupę, buvo parengti aiškūs projektai. Pagal juos 2015 metais turėjo būti paskelbtas konkursas, o šiais metais jau pradėtos statybos.

Tačiau naujoji miesto valdžia užgaišo, buvo priimami prieštaringi sprendimai, konkursas paskelbtas tik šiais metais. Dar nėra aiškus nei statytojas, nei operatorius.

Rizika, kad nacionalinis stadionas gali būti statomas ne Vilniuje, iš tiesų yra reali. Tačiau reikia judinti būtent daugiafunkcio stadiono projektą, o ne dairytis į praeitį. Teisinių galimybių grįžti prie „Žalgirio“ stadiono projekto jau nėra. Be to, dviejų didelių futbolo stadionų miestui būtų per daug.“

Artūras Jančys, lrytas.lt

    Komentarų kol kas nėra...

    Komentarų kol kas nėra...

    Komentarų kol kas nėra...