© Eurofootball.lt
Arminas Narbekovas
Gimė 1965 metų lapkričio 28 dieną Gargžduose
Klubai
Vilniaus "Žalgiris" (1983-1990),
Maskvos "Lokomotiv" (1990),
Vienos "Austria" (1990-1996),
Modlingo "Admira Wacker" (1996-1998, 1999-2000),
"St. Pölten" (1998-1999),
"SV Hundsheim" (2000-2001),
Vienos "Wiener Sportclub" (2001-2003),
"SV Gr.Weikersdorf" (2003-2004)
Pasiekimai
1985, 1986, 1987,1988 m. geriausias Lietuvos futbolininkas
1987 m. Universiados čempionas
1987 m. TSRS čempionato bronzos medalių laimėtojas
1988 m. Seulo Olimpinių žaidynių čempionas
1991, 1992, 1993 m. Austrijos čempionas
1991, 1992, 1993 m. Austrijos Taurės laimėtojas
2004 m. UEFA pripažintas geriausiu Lietuvos futbolininku per 50 metų
2005 m. apdovanotas KKSD Garbės komandoro ženklu "Už nuopelnus Lietuvos sportui"
Gargžduose gimęs Arminas iš pradžių lankė futbolo treniruotes su 3 metais vyresniais vaikais ir tik tada, kai darbo ėmėsi trenresi Michailas Terentjevas, buvo suformuota jo amžiaus grupė. Beje, ją sudarė garsiojo futbolininko klasės ir kiemo draugai. 12 metų berniukas persikėlė į Panevėžio sporto internatą, kur jį treniravo Vytautas Blinstrubas. Įdomu tai, kad pastarasis šiuo metu dirba savo buvusio auklėtinio vardo futbolo mokykloje. Tik baigusį mokyklą A.Narbekovą į savo komandą pasikvietė Benjaminas Zelkevičius.
1983 metų balandžio 19 dieną aštuoniolikmetis Arminas Narbekovas debiutavo Vilniaus "Žalgirio" ekipoje, kuri savo ruožtu debiutavo TSRS Aukščiausioje lygoje. Dar ir dabar A.Narbekovas prisimena savo pirmąjį įvartį žalgiriečių gretose. Jaunojo saugo smūgis iš toli įtvirtino "Žalgirio" pergalę prieš Kišiniovo "Nistru" rezultatu 5-0. Iš viso pirmajame sezone futbolininkas aikštėje pasirodė 8 kartus ir pelnė 2 įvarčius.
Įsitvirtinti naujajame klube A.Narbekovui pavyko gan lengvai, to priežastis nurodo pats žaidėjas: "Man labai pasisekė, klube buvo daug gerų žaidėjų, kaip Stasys Danisevičius ar Vaclovas Jurkus, kurie buvo kaip pavyzdys, jų palaikymas man padėjo įsitvirtinti komandoje."
1984-1986 metais A.Narbekovas "Žalgirio" gretose sužaidė 70 rungtynių per kurias pelnė 20 įvarčių. Beje, 1986 metais jis tapo rezultatyviausiu komandos žaidėju.
Šlovės metas visai "Žalgirio" ekipai ir pačiam žaidėjui atėjo 1987 metais. Žaisdamas dešinio saugo pozicijoje A.Narbekovas pelnė 16 įvarčių per 30 rungtynių bei užėmė 2-ąją vietą tarp geriausių lygos snaiperių. Dar svarbesnė buvo "Žalgirio" iškovota trečioji čempionate. Tai vienintelis kartas, kai vilniečiams pavyko užkopti ant TSRS Aukščiausiosios lygos prizininkų pakylos.
Tais pačiais metais "Žalgiris" iškovojo dar vieną trofėjų. Vilniaus komandai buvo patikėta atstovauti Tarybų Sąjungos rinktinei Pasaulinėje Universiadoje. Žalgiriečiai pateisino parodytą pasitikėjimą ir iš Zagrebo parsivežė aukso medalius.
Sėkmingą kartų kaitą bei ekipos brandą A.Narbekovas įvardijo kaip pagrindines priežastis, lėmusias tokį gerą komandos pasirodymą. 1987-uosius futbolininkas pavadino komandos žydėjimo metais.
1988 metai - Seulo Olimpinės žaidynės. Į TSRS rinktinę pakviečiami ir du lietuviai: Arvydas Janonis bei Arminas Narbekovas. TSRS rinktinė grupės turnyre sužaidė lygiosiomis su Pietų Korėja 0-0, nugalėjo Argentiną 2-1 ir JAV 4-2. Ketvirtfinalyje 3-0 buvo įveikta Australija, o pusfinalyje per pratęsimą - Italija (3-2). Tų rungtynių didvyriu tapo A.Narbekovas, imušęs 3-ąjį lemiamą TSRS rinktinės įvartį. Pats futbolininkas šį įvartį prisimena kaip vieną svarbiausių savo karjeroje.
Olimpinių žaidynių finale susitiko Brazilija ir TSRS. Pagrindinis laikas nugalėtojo neišaiškino: 1-1. Per pratęsimą vieną įvartį pelnė ir aukso medalius iškovojo Tarybų sąjungos rinktinė. Brazilai, kurių gretose žaidė tokios žvaigždės kaip Romario, Bebeto ir Taffarelas buvo priversti tenkintis antrąja vieta.
Apie olimpiadą A.Narbekovas kalba su nostalgija: "Dvi savaitės prabėgo kaip sapne, kuriame viskas sekasi." Grįžusio iš Seaulo futbolininko laukė ir dar vienas apdovanojimas: jam buvo suteiktas nusipelniuso sporto meistro vardas.
Tais pačiais metais Vilniaus "Žalgiris" debiutavo UEFA Taurėje. Jau pirmajame ture teko pajėgūs, bet įveikiami varžovai - Vienos "Austria". Vilniuje, 17 tūkst. žiūrovų akivaizdoje pasiektos pergalės 2-0 neužteko patekimui į kitą etapą. Prieš atsakomąsias rungtynes komandą išretino traumos, o pats A.Narbekovas savo savijautą tuo metu palygino su išspausta citrina.
Vis dėlto į aikštę jis išbėgo, o rungtynės prasidėjo itin sėkmingai žalgiriečiams: jau 3-ąją minutą įvartį pelnė Virginijus Baltušnikas. Nepaisant puikios pradžios mačas buvo pralaimėtas 2-5, o į kitą etapą iškopė austrai. Šis susitikimas turėjo lemiemą reikšmę tolesnei A.Narbekovo karjerai. Po dviejų metų jis tapo Vienos klubo žaidėju.
Kito sezono pabaiga A.Narbekovui žadėjo permainų: juo domėjosi Ispanijos "Zaragoza", o TSRS rinktinės treneris Valerijus Lobanovskis leido suprasti, jog įtrauks A.Narbekovą ir Valdą Ivanauską į rinktinės sudėtį artėjančiam Pasaulio čempionatui Italijoje. Vis dėlto politinė situacija Lietuvoje sujaukė sportininko palnus. Lietuvai 1990 metų kovo 11 dieną atkūrus nepriklausomybę, jos futbolininkai neteko galimybės išvykti į užsienio klubus bei dalyvauti Pasaulio čempionate (Lietuva dar nebuvo UEFA nare).
Visgi išeitis buvo rasta. Tarpine stotele A.Narbekovo kelyje į Austriją tapo Maskvos "Lokomotiv" klubas, su kuriuo susitarti padėjo treneris Benjaminas Zelkevičius. Futbolininkas su Maskvos ekipa pasirašė sutartį ir keletą mėnesių jai atstovavo, paskui ramiai persikėlė į Vieną. Kartu su juo išvyko ir dar vienas žalgirietis - Valdas Ivanauskas. Pirmą kartą istorijoje Austrijos klubas savo sudėtyje turėjo du žaidėjus iš Tarybų Sąjungos. Per 7 sezonus praleistus "Žalgiryje" A.Narbekovas sužaidė 156 rungtynes ir įmušė 51 įvartį.
Vienos klube A.Narbekovui ir su juo atvykusiam Valdui Ivanauskui iškart pavyko įsitvirtinti pagrindinėje komandos sudėtyje. Su "Austria" Arminas 3 kartus tapo Austrijos čempionu (1991, 1992, 1993 m.) bei iškovojo 3 Austrijos Taures (1990, 1992, 1994 m.). Tiesa, ne taip sėkmingai sekėsi žaisti tarptautinėje arenoje. Europos Taurėje komanda kelis kartus pasiekė 3-ąjį atrankos etapą, kur laukė itin grėsmingi varžovai: vieną kartą kelią pastojo "Barcelona", kitą - Londono "Arsenal" klubas.
Nedaug trūko, jog futbolininko keliai pasuktu į Vokietiją (ten persikėlė V.Ivanauskas). Tačiau tam sutrukdė traumos. Iš pradžių A.Narbekovu susidomėjo Brėmeno "Werder" ekipa, jos treneris Otto Rehhagelis net buvo atvykęs stebėti Vienos derbio tarp "Austria" ir "Rapid" klubų, kad savo akimis pamatytų lietuvio žaidimą. Tačiau paskutinėje treniruotėje prieš šį mačą jam trūko kojos raumuo, o su O.Rehhageliu į Vokietiją iškeliavo "Rapid" saugas.
Kiek vėliau per draugiškas rungtynes JAV "Viena" 3-0 sutriuškino Leverkuzeno "Bayer" ekipą. A.Narbekovas tose rungtynėse pasirodė puikiai: atliko du rezultatyvius perdavimus bei pats pelnė vieną įvartį. Vokietijos klubas iškart pradėjo derybas dėl lietuvio su "Austria", tačiau ir vėl sutrukdė kojos trauma - trūko tas pats raumuo. Prireikė operacijos, o Leverkūzeno klubas nelaukė. Tokiu būdu Vienos klube A.Narbekovas liko iki 1996 metų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo suformuota ir Lietuvos futbolo rinktinė. Pirmąsias draugiškas rungtynes lietuviai žaidė 1990 m. gegužės 27 dieną Tbilisyje. Lietuvos rinktinė buvo sudaryta vien tik iš "Žalgirio" žaidėjų. Mačas, kurį stebėjo net 55 tūkstančiai žiūrovų, baigėsi taikiai 2-2. Pirmąjį lietuvių įvartį pelnė A.Narbekovas.
Kaip vieną svarbiausių savo įvarčių žaidėjas prisimena ir tą, kurį pelnė atrankos į Pasaulio čempionatą rungtynių su Šiaurės Airija metu (mačas baigėsi taikiai: 2-2). Iš viso A.Narbekovas vilkėdamas Lietuvos rinktinės marškinėlius sužaidė 13 rungtynių per kurias pasižymėjo 4 kartus. Paskutines rungtynes dabartinis "Žalgirio" prezidentas Lietuvos rinktinėje sužaidė 2001 m. rudenį Kaune, kai trumpam išbėgo į aikštę rungtynių su Italija pabaigoje. Susitikimas tąsyk baigėsi 0-0.
1996 metais prasidėjo A.Narbekovo futbolininko karjeros saulėlydis. Iš Vienos klubo jis persikėlė į Modlingo "Admira Wacker" ekipą. Vėliau sekė "St. Pölten", "SV Hundsheim", "Wiener Sportclub", "SV Gr.Weikersdorf" klubai.
Galiausiai 2005 metų lapkričio mėnesį vienas geriausių visų laikų Lietuvos futbolininkų grįžo į gimtinę, tačiau ne kaip žaidėjas ar treneris. A.Narbekovas tapo Vilniaus "Žalgirio" klubo prezidentu. Paklaustas, ar sunku buvo apsispręsti grįžti, jis atsakė: "Apsispręsti sugrįžti nebuvo sunku, tačiau buvo sunku palikti šeimą."
2005 metais A.Narbekovą Lietuvos Kūno Kultūros ir Sporto Departamentas apdovanojo Garbės komandoro ženklu "Už nuopelnus Lietuvos sportui". Pats futbolininkas šį apdovanojimą pavadino svarbiausiu po Olimpinio aukso medalio ir su "Žalgiriu" iškovotos trečiosios vietos TSRS čempionate.
2006 m. A.Narbekovas buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku per pastaruosius 50 metų. Žaidėjo nepamiršo ir gimtieji Gargždai: pagal jo kojos antspaudą buvo nulieta bronzinė pėda, kuri šiuo metu stovi centrinėje Gargždų miesto aikštėje. Vilniuje šiuo metu veikia "Žalgirio"-A. Narbekovo vardo futbolo mokykla.
Paklaustas kiek svarbūs yra šie apdovanojimai, A.Narbekovas atsakė: "Malonu, kai tavo darbą įvertina, supranti, jog darbą atlikai gerai."
