© Eurofootball.lt
Prieš sezoną futbolo ekspertai ir mėgėjai vieningai teigė - suburta komanda, kuri yra pajėgi kovoti dėl vietos UEFA Čempionų lygoje, o bene realiausias įveikiamas klubas iš keturių galingųjų tarpo - Londono "%c00041". Tą sąlygojo keletas faktorių - visų pirma, "Tottenham" pakankamai gerus rezultatus demonstruoja jau ne pirmą sezoną ir, atrodo, pribrendo rimtesniems iššūkiams, be to, šį tarpsezonį įsigijo dar keletą naujų, atrodytų, pajėgių žaidėjų. Tuo tarpu "Kanonieriai" 'ant popieriaus' tik susilpnėjo, netekę savo lyderio Thierry Henry.
Bet sužaidus maždaug ketvirtadalį sezono turnyrinėje lentelėje situacija kol kas kardinaliai skiriasi nuo tų kaip visuomet nelemtų prognozių. "Arsenal" demonstruoja puikų žaidimą ir žengia pirmoje vietoje (tiesa, tenka prisiminti, jog nei su vienu iš pagrindinių varžovų Arsene'o Wengero auklėtiniai dar nekovojo), o "Tottenham", švelniai tariant, buksuoja. Vienintelė pergalė ir net 5 pralaimėjimai per 10 rungtynių, vos 7 surinkti taškai ir 18 vieta, garantuojanti tikrai niekieno netrokštamą kelialapį į antrąją pagal pajėgumą lygą. Tokiu rezultatu tikrai nesididžiuotų net į vietą lentelės viduryje realiai pretenduojanti komanda.
Nenuostabu, jog nieko nelaukiant Anglijoje jau po pirmųjų dviejų nesėkmių ir vangaus žaidimo prieš "Sunderland" ir "Everton“ prasidėjo diskusijos, jog M.Jolui, vadovavusiam komandai pastaruosius tris metus, galbūt atėjo laikas pasitraukti. Iškart pasigirdo ir kelios olandą galinčių pakeisti kandidatų pavardės, o dažniausiai linksniuojamas buvo "Sevilla" strategas Juande Ramosas.
Bet "Tottenham" vadovybė spaudimui nepasidavė ir patikino palaikanti M.Jolą bei tikinti jo galimybėmis.
Antra vertus, visi šie tvirti pareiškimai buvo padaryti dar vasaros pabaigoje, kuomet sezonas buvo tik prasidėjęs. Dabar gi rezultatai nėra pagerėję, laikas bėga, o „Tottenham“ valdyba viešai nebesireiškia. Ką jie iš tikrųjų mąsto, galima tik spėlioti, bet problemų yra. Atleidimas kad ir rytoj nebūtų sutiktas kaip sensacija – anaiptol, daug kam tai atrodytų teisingas žingsnis.
Tačiau aš linkęs tuo abejoti. Be abejo, M.Jolas padarė grubių klaidų, kurių ryškiausia – netinkamas pinigų, skirtų naujokams įsigyti, paskirstymas pagal pozicijas. Naujiems futbolininkams „Spurs“, grubiai skaičiuojant, vasarą išleido apie 30 milijonų svarų sterlingų. Suma – pakankamai įspūdinga, bet daugiau nei pusę jos (16,5 mln) 'surijo' puolėjas Darrenas Bentas, kurio vertė automatiškai ir gana ženkliai pakyla vien jau todėl, kad jis yra anglas, o šiuolaikiniame futbole klubui įsigyti pajėgų ne legionierių tampa vis didesne prabanga.
Taip, šio puolėjo lygis yra aukštas, o gerai apmąsčiusi alternatyvius variantus kita komanda, pasiderėjusi dėl kosminės „Charlton“ klubo prašomos išpirkos kainos, galbūt ir galėjo išdrįsti pakloti bent šiek tiek į beveik 17 mln. svarų panašią sumą. Bet net finansiškai sustiprėjęs „Liverpool“ negaišo daug laiko, matydamas užsispyrusią buvusio D.Bento klubo poziciją užsidirbti tiek, kiek jie patys nori, ir nutraukė derybas dar pirminėje stadijoje.
„Tottenham“ laikėsi kur kas tvirčiau ir kantriau, lyg jiems 23 metų žaidėjo reikėtų žūt būt, kol galiausiai pasiekė savo – 23 metų žaidėjas sutartį pasirašė. Bet ar šios detalės stigo M.Jolo mozaikoje kelyje į skambias pergales? Ar jo trūko ekipoje, kurioje jau rungtyniauja tokie aukščiausio lygio puolėjai kaip Dimitaras Berbatovas, Robbie Keane‘as ir nuolatos suolelį dėl milžiniškos konkurencijos šildantis Jermaine‘as Defoe? Vargu. Juolab, kad kol kas ir pats D.Bentas pats dažniausiai rungtynes pradeda ne aikštėje, o tarp atsarginių.
Viena aišku - dar praėjusį sezoną pagrindinė Londono klubo problema buvo gynyba – per 38 mačus buvo praleisti net 54 įvarčiai – tik 6 komandos „Premier“ lygoje praleido daugiau. Ši statistika visiškai nesiderino su aukšta penkta vieta, mat, pavyzdžiui, čempionas „Man Utd“ ar trečiąją vietą iškovojęs „Liverpool“ varžovams pasižymėti leido dvigubai mažiau kartų – vos po 27.
Visi tą žino, bet padėtis nesikeičia ir šį sezoną – per 10 rungtynių „Tottenham“ varžovams leido džiaugtis net 21 pelnytu įvarčiu. Daugiau visoje lygoje kamuolį iš savo vartų traukė tik naujoko „Derby“ bei fantastišką dvikovą su „Portsmouth“, pasibaigusią istoriniu pralaimėjimu 7:4, išgyvenusio „Reading“ vartininkai. Todėl galima drąsiai sakyti – reikėjo gerokai stiprinti gynybą, o tai padaryta nebuvo.
Tiesa, M.Jolo pageidavimu įsigyti du jauni žaidėjai – 21 metų centro gynėjas Younesas Kabulas ir kairiajame krašte, bet dažniau saugų grandyje, rungtyniaujantis 18-metis Garethas Bale‘as. Jų indėlio kol kas nepakanka, o labiausiai jaučiasi sunkią kelio traumą besigydančio vidurio gynėjo Lledley Kingo stygius – gynėjų ketvertui neretai trūksta žmogaus, kuris, būdamas aikštėje, galėtų imtis iniciatyvos ir vadovauti. Trūksta tokią įtaką kitiems galinčio daryti žaidėjo, kaip Jamie Carragheris Liverpulyje, ar Johnas Terry kitame Londono klube „Chelsea“. Kol jos neatsiras, tikėtis sėkmės sunku.
M.Jolo klaidos akivaizdžios, grubios, bet ištaisomos ir, palankiai susiklosčius aplinkybėms, netgi nesugaišus labai daug laiko.
Esu linkęs manyti, jog naujo vyriausiojo trenerio paskyrimas nebūtų geriausia išeitis, bent jau iki šio sezono pabaigos. M.Jolas būrė SAVO komandą, o pasekėjui tektų dirbti su tuo, ką jis paliko. Ir nauja filosofija tikrai negarantuoja pergalių – anaiptol, ypač jeigu naujasis specialistas atvyktų iš užsienio. Manyčiau, jog sausį įsigijęs keletą pajėgių gynėjų klubas atgims lyg feniksas iš pelenų ir ims skinti pergales bei kopti aukštyn turnyrinėje lentelėje. Ar nebus per vėlu norint kažką pasiekti – kitas klausimas. Bet netikiu, jog naujas treneris šį procesą galėtų paspartinti ar taip ‚sudrebinti‘ komandą, kad ji iškart pultų skinti pergales ir kardinaliai nieko nekeisdama nebedarytų klaidų gynyboje.
Juolab, kad olandas futbolininkų pasitikėjimą jis vis dar turi: „Visi palaikome M.Jolą. Per šiuos metus įsitikinome, koks puikus treneris jis yra“,- sakė R.Keane‘as, dar po kelių savaičių piktai nužvelgęs žurnalistą, vėl įkyriai klausinėjantį dėl M.Jolo ateities.
Ir tai gali būti viena pagrindinių priežasčių, lemsiančių „Tottenham“ renesansą jau artimiausiu metu. Kartu tai prielaida manyti, jog galimas dabartinio stratego pasekėjas nebūtų priimtas šiltai ir patirtų ne ką mažesnį fiasko nei šio sezono pradžia.
Verta prisiminti ir tai, jog panašus scenarijus Londono klubui jau buvo pasitaikęs prieš du metus – tuomet iki pat naujųjų metų ekipa buksavo, ypač žaisdama išvykose, ir pirmąją pergalę ne namie iškovojo tik gruodžio pabaigoje. Tuomet buvo patirti skaudūs pralaimėjimai ir tokioms gana kuklioms vienuolikėms kaip „Reading“ ar „Sheffield United“. Nepaisant to, po švenčių ekipos žaidimas neatpažįstamai pagerėjo ir sezoną „Tottenham“ baigė sau įprastoje 5 vietoje.
Dabar situacija panaši – 6 mačai išvykose, 3 lygiosios, 3 pralaimėjimai. Įvarčiai mušami, bet praleidžiama dar daugiau. Kodėl taip neseniai sirgalius nudžiuginęs atgimimas negali stebuklingai pasikartoti?
Juk sakoma - viščiukus skaičiuoja rudenį, o tikri futbolo rezultatai atsispindi ne spalį ar lapkritį, o tik vėlyvą pavasarį.
