Stegenas: "Nėra net minčių, jog galiu nežaisti"

Šią vasarą iš Menchengladbacho "Borussia" į "Barcelona" ekipą persikėlęs Marcas-Andre ter Stegenas toliau pratinasi naujoje komandoje.

 

Kitokia kultūra, kitokia kalba, kitoks žaidimo stilius, galų gale, rimta konkurencija vartuose. Visai tai išgyvena pirmą kartą legionieriaus duonos ragaujantis 22 metų metų vokietis.

 

Katalonijos klubo naujoką kalbino dienraščio "El Mundo Deportivo" žurnalistai.

 

- Man labai gaila Lionelio Messi, tačiau neslėpsiu, jog savo tėvynainių pergalę švenčiau. Finalo rungtynes stebėjau Barselonos viešbutyje, kur buvau apsistojęs. Kaip žinia, nebuvau pakviestas į rinktinę, tačiau nuoširdžiai džiaugiausi dėl nacionalinės komandos sėkmės.

 

- Tikiuosi ir labai to norėčiau. Manau, kad galimybė žaisti "Barcoje" suteikia puikią progą parodyti geriausius savo sugebėjimus.

 

- Težinau tik, kad tai vyko ne vienerius metus. Šiaip ar taip, aš žinau savo stipriąsias puses, žinau, kiek sukaupiau patirties. Ta diena, kai man paskambino žmonės iš "Barcos", tapo įsimintina. Tai buvo tiesiog nuostabu.

 

- Man visada labai patiko O. Kahnas kaip asmenybė. Imponavo jo charakteris aikštėje. Aš taip pat žavėjausi buvusio Menchengladbacho "Borussia" futbolininko Marcelio Ketelaerio žaidimu. Kai jis rungtyniavo mano buvusioje komandoje (Menchengladbache - aut. past.), jis buvo puikus, tačiau vėliau jis išvyko į Hamburgą, kur jam sekėsi ne taip gerai.

 

- Kai pradėjau žaisti futbolą, norėjau būti puolėju. Norėjau būti žmogumi, kuris muša įvarčius. Tačiau tada, kai man sukako 12 metų, stojau į vartus. Tapau žaidėju, kuris viską daro, kad įvarčių būtų mažiau.

 

- Taip, aš tai žinau. Tačiau aš čia atvykau tam, kad žaisčiau futbolą. Dabar esu laimingas, kad priėmiau sprendimą persikelti į "Barcą", o toliau viską parodys ateitis.

 

- Man patinka tai, kaip jis mato ir įsivaizduoja futbolą. Jis labai atviras žmogus. Beje, iš karto matosi, kad treneris labai gerbia futbolininkų darbą ir supranta, kad tai nėra lengvas užsiėmimas.

 

- Dabartinis trenerio asistentas Juanas Carlosas Unzue buvo pirmasis, kuris pateikė jūsų charakteristiką "Barcos" vadovams. Ar daug su juo kalbate?
- Taip, mes dažnai ir daug bendraujame. Dabar jis nuolat stebi mūsų pratybas, kurias organizuoja vartininkų treneris Jose Ramonas de la Fuente. Matyta, kad jam tai yra labai svarbu - ir kaip trenerio padėjėjui, ir kaip buvusiam vartininkui. Jis tikrai žino, ką šneka.

 

- Su Jordi susipažinome prieš kelias savaites, o su Claudio - tik prieš kelias dienas, nes jis ilgiau atostogavo po pasaulio čempionato. Tačiau mes bendraujame išties nemažai.

 

- Kol kas dažniausiai "kalbame" rankų gestais ir ženklais. Aš dar gerai nemoku ispanų kalbos. Lankau pamokas ir suprantu beveik viską, ką kiti kalba, tačiau pats pasakyti dar negaliu.

 

- Viskas dažniausiai priklauso nuo trenerio ir jo pasirinktų metodų. Vokietijoje treniruotės dažniausiai trunka dvi valandas, kartais šiek tiek ilgiau. "Barcoje" pratybos yra trumpesnės, tačiau intensyvesnės. Čia daugiau pratimų, o pertraukos tarp jų tetrunka kelias minutes.

 

- Treneris jau žino, kokia mano sportinė forma ir žino, ką aš galiu vartuose. Tą ir darysiu. Nėra net minčių, kad galėčiau nežaisti. Man svarbiausias dalykas yra rungtyniauti.

 

- Labiausiai man nepatinka, kai į vartus krenta įvartis. Svarbiausias mano komandos draugų darbas yra gintis. Visiškais nesvarbu, kaip jie tai darys. Svarbiausias mano uždavinys yra pagauti kamuolį, kai jis skrieja į vartus.