© Eurofootball.lt
„Mano motto yra: puikus pasiruošimas apsaugo nuo prasto pasirodymo. Pirmas dalykas, kurį padarau kaip UEFA Čempionų lygos teisėjas, yra kasdieniškų dalykų sutvarkymas. Nors kasdieniai rūpesčiai atrodo tokie paprasti, kartais blogai padaryti jie gali išvesti tave iš pusiausvyros per visas tris kelionės dienas.
Keliavimas turėtų būti paprastas dalykas. Gauni paskyrimą iš UEFA, kartu atkeliauja lėktuvo bilietai ir viešbučio užsakymas. Atsispausdini, nukeliauji su jais į oro uostą ir, atrodytų, viskas. Kaip Europos teisėjas esu vykęs į maždaug 75 keliones ir mažiausiai 40 iš jų nevyko kaip suplanuota.
Dažnai turiu problemų dėl to, jog keliauju iš Lydso per „Heathrow“ (Londonas) arba Amsterdamą (Olandija). Kartą nuvykau į oro uostą ir sužinojau, kad jis uždarytas dėl rūko. Kitą kartą skrydis buvo atšauktas, nes į lėktuvą trenkė žaibas. Teko nespėti į jungiamuosius skrydžius, nekalbant apie dingusį bagažą. Esu atvykęs į valstybes ir tik tada sužinojęs, jog reikia vizos. Teko atvykus sužinoti, jog mano viza nėra pakankama. Baku (Azerbaidžanas) oro uoste teko stovėti tris valandas, kol mane pasitiko oficialus asmuo, kadangi mano skrydžio laikas buvo pakeistas. Maniau, kad buvau tinkamai pasiruošęs – turėjau UEFA ir Anglijos Futbolo Asociacijos numerius. Bet neturėjau tarptautinio kodo, su kuriuo galėčiau skambinti iš Azerbaidžano.
Svarbiausius daiktus – aprangą, teisėjavimo priemones - visuomet pasiimu į savo rankinį bagažą, jei mano bagažas dingtų oro uoste. Taip pat pasiimu lengvų užkandžių kelioms dienoms: šokoladinių batonėlių ir tonizuojančių gėrimų. Be to, reikia būti labai atsargiam dėl maisto. Kartą keliavome į Maljorką su teisėjo asistentu, kuris prieš rungtynes pusdienį vėmė, nes iš vakaro valgė austrių. Restorane aš ir kitas asistentas atsisakėme, o jis iš mandagumo kelias suvalgė.
Tenka būti pasiruošusiam ir gamtos išdaigoms. Kartą Katare teisėjavau rungtynėms kepinant 45 laipsnių karščiui. Todėl dabar vartoju druskos tabletes, jei žinau, kad bus labai karšta, arba įsidedu daugiau šiltų rūbų, jei žinau, jog bus šalta.
Gana svarbu rungtynėms ruoštis taip, kaip esi įpratęs, tačiau tenka būti lanksčiam. Idealiomis sąlygomis, mėgstu treniruotis stadione dieną prieš rungtynes – tačiau tolimuose skrydžiuose neretai atvyksti vėlai vakare. Tuomet aš geriau tiesiog pasiplaukioju baseine ir pasiilsiu. Svarbiausia yra būti fiziškai pasiruošusiam reikiamu laiku – per rungtynes.
Rungtynių diena prasideda organizaciniu susitikimu stadione, kur pasišneki su komandų atstovais. Perspėji juos, į ką teisėjų brigada kreips daugiausiai dėmesio, patikrini, ar komandų sportinės aprangos spalvos nėra panašios, tiesiog apsisaugai nuo siurprizų. Įprastai aš dar trumpai pasišnekučiuoju su rungtynių inspektoriumi.
Mėgstu aplankyti stadioną prieš rungtynes: tai padeda man susikoncentruoti ir įsivaizduoti, kaip tą vakarą įžengsiu į aikštę. Patikrinu visą įrangą, pamatuoju vartų aukštį, patikrinu kampinių vėliavėles. Taip pat pažiūriu persirengimo kambarius bei koridorius, kuriais žaidėjai išeis į aikštę. Tokiu atveju vakare per rungtynės būnu su viskuo susipažinęs ir viskam pasiruošęs.
Po pietų dažniausiai pasiilsiu viešbučio kambaryje. Nemėgstu miegoti prieš rungtynes, dažniausiai perskaitau turnyro taisykles, taip ruošdamas save psichologiškai. Nors tai yra akivaizdu, taisykles reikia žinoti. Jei, pavyzdžiui, iki rungtynių pradžios likus 20 minučių treneris prieis ir pasakys, jog jo žaidėjas per apšilimą susižeidė, turiu žinoti, ką jam galima daryti.
Taip pat svarbu atlikti „namų darbus“ analizuojant abi komandas. Kai teisėjauju Anglijoje, žinau kiekvieną komandą ir žaidėjus, tačiau Europoje yra kitaip, futbolas kiekvienoje šalyje yra skirtingas. Anglijoje futbolas nėra labai dažnai stabdomas – žaidėjai neretai griaunami ne pagal taisykles, tačiau jie nori tęsti žaidimą, todėl nėra daug stabdymų. Europoje neretai žaidėjai reikalauja baudos smūgių net po mažiausių pražangų, nes mėgsta standartines situacijas, moka jas išnaudoti. Dėl to tenka prisitaikyti.
Teisėjams pasisekė, kadangi UEFA Čempionų lygos ir UEFA Taurės turnyruose galima gauti daug taktinės informacijos apie dalyvaujančias komandas. Aš dažniausiai atsidarau uefa.com ir susižinau, kuriuos žaidėjus reikia atidžiau stebėti, kur gali vykti aršiausios dvikovos. Įvertinu komandų taktikas ir svarstau: ar man reikia šiose rungtynėse daugiau būti aikštės viduryje, nes komandos mėgsta dvikovą jame? Ar komandos mėgsta žaisti kraštais, todėl ir man reikės ten atsidurti? Šie dalykai turi įtakos mano pozicijai aikštėje.
Dar vienas pasiruošimo etapas yra prieš pat rungtynes, kai iki pradžios likus pusvalandžiui teisėjų brigada susėda pokalbiui. Aptariame specifines detales: kaip reaguosime tam tikrose situacijose, ko tikiuosi iš asistentų ir ketvirtojo teisėjo, ko jie tikisi iš manęs. Galų gale tai yra komandinis darbas. Mums labai praverčia radijo ryšys – jis padeda keturiems teisėjams būti susikoncentravusiems visas 90 minučių. Tam tikrose situacijose gali pasitarti, arba padrąsinti kolegą. Tai padeda susikaupti.
Jaudulys žengiant į aikštę nėra blogai – svarbiausia savo darbą atlikti geriausiai, nesvarbu ar esi žaidėjas, ar teisėjas. Tuo pačiu svarbu prisiminti, jog reikia mėgautis rungtynėmis taip pat, kaip ir žaidėjai. Taip, tai yra svarbus darbas. Taip, jis yra sunkus. Taip, tu esi profesionalas. Tačiau jei gali visas 90 minučių mėgautis rungtynėmis, tai atsispindi teisėjavime. Žaidėjai tai jaučia, o pats tampi geresniu teisėju.
Kad ir kas nutiktų per Čempionų lygos rungtynes, pirmas dalykas po rungtynių yra rungtynių raportas. Reikia susitikrinti su ketvirtuoju teisėju, ar nėra klaidų. Tuomet reikia išfaksuoti tam, kad UEFA turėtų jį kitą rytą.
Po rungtynių gali atsipūsti. Žinoma, gali pasilepinti, tačiau, mano nuomone, geriausia tai daryti ne viešumoje, o, pavyzdžiui, savo viešbutyje. Niekada po rungtynių nekalbu su žiniasklaida. Viskas, ką pasakai, paskui atsisuka prieš tave, o žiniasklaida tikrai niekada nesistengia padėti teisėjams.
Būdamas Čempionų lygos teisėju tu kartu esi ir ambasadorius – nuo tos minutės, kai palieki namus, iki grįžimo. Kartą išmokau svarbią pamoką. Viename skrydyje namo kartu su asistentais aptarinėjome „Premier“ lygą, žaidėjus ir kai kurias rungtynes. Skrydžio pabaigoje už mūsų atsistojo vieno „Premier“ lygos klubų prezidentas ir pareiškė: „Buvo labai įdomu, ačiū Jums labai“.“
Mike’as Riley
Gimė 1964 m. gruodžio 17 d. Anglijos „Championship“ lygoje teisėjauti pradėjo 1994 metais, o 1999-aisiais įgijo FIFA kategoriją, leidžiančią teisėjauti tarptautinėms rungtynėms. Teisėjavo 2002-ųjų FA Taurės finalui, 2004-ųjų „Carling“ taurės finalui, 2004-ųjų Europos čempionato rungtynėms. Pastaruoju metu teisėjauja Anglijos „Premier“ ir „Championship“ lygų bei UEFA Čempionų lygos ir UEFA Taurės rungtynėms.
Faktai apie UEFA teisėjus
350,000 arbitrų teisėjauja Europoje.
41 arbitras 2006-2007 metais teisėjavo UEFA Čempionų lygos grupių etapo rungtynėms.
3 spalvų aprangos, kuriomis gali vilkėti Čempionų lygos teisėjų brigados: juoda, raudona, geltona.
3 sprendimus per minutę vidutiniškai priima aukščiausio lygio teisėjas.
1 ekipiruotės komplektą kas dvejus metus gauna UEFA teisėjas. Į komplektą įeina: šeši marškinėliai (po tris trumpomis ir ilgomis rankovėmis), pora šortų, kojinių ir sportinių batelių bei sportinis kostiumas.
3800 eurų skiriama teisėjo algai, premijai, dienpinigiams, vizai ir kelionės išlaidoms vienam Čempionų lygos mačui.
1 kilometrą vidutiniškai per rungtynes atbulas nubėga teisėjas.
836 skrydžių per sezoną atlieka UEFA Čempionų lygos teisėjų brigados.
