Visos rungtynės
Ar treneris M.Arteta yra tinkamas "Arsenal" pasirinkimas?
  • Taip, perspektyvus ispanas sugrąžins klubą į pergalių kelią
  • Ne, reikėjo rinktis labiau patyrusį strategą
  • Neturiu nuomonės

Visos apklausos

G. Staučės interviu su Rusijos žiniasklaida: lietuvis papasakojo darbo užkulisius rusų rinktinėje


lrytas.lt 2018-07-20 12:44:52 Gintaras Staučė Pasaulio čempionatas 2018 Rusija

Rusijos futbolo rinktinė pasaulio čempionate padarė tai, ko iš jos nesitikėjo beveik niekas. Prieš čempionatą nuvertinti rusai pateko į ketvirtfinalį ir tik ten po baudinių serijos krito prieš kroatus, rašoma lrytas.lt portale.

Po čempionato visi žarstė pagyras komandos treneriui Stanislavui Čerčesovui dėl to, kaip jis sugebėjo sustyguoti žaidėjus ir puikiai atlikti savo darbą.

Tačiau nemenką darbą trenerių štabe atliko ir lietuvis Gintaras Staučė, kuris dirbo su vartininkais. Tai buvo ypač svarbu, mat aštuntfinalyje po baudinių serijos ir Igorio Akinfejevo sunkaus darbo buvo nukauti ispanai. Ketvirtfinalyje ne tiek daug trūko, kad pravirkdyti būtų ir kroatai.

48-erių alytiškis G.Staučė pasikalbėjo su „Sport-Express“ žurnalistu, kur papasakojo apie darbą rinktinėje, santykius su S.Čerčesovu bei nuotaikas po čempionato.


– Ar Igoris Akinfejevas sužaidė geriausią turnyrą savo karjeroje? 

– Labai džiaugiuosi dėl Igorio. Čempionatas jam tikrai buvo sėkmingas. 

– Jis pasaulinio lygio vartininkas?

– Taip, jis labai geras. 

– Kas turi nutikti, kad jo konkurentai Andrejus Lunevas ar Aleksandras Selichovas sugebėtų išstumti Igorį iš startinės sudėties? 

– Kiekvienas vartininkas turi turėti savo užduotį. Jei nėra ambicijų ar tikslų, vartininkas nieko nepasieks. Tie  vaikinai dar yra dar jauni, jiems tik kelionės pradžia. Jie turi sunkiai dirbti ir žinoti, ko nori. Rezultatus galima pasiekti tik su tinkamu požiūriu.

– Tai reiškia, kad Igoris šiuo metu be jokios abejonės – pirmas numeris?  

– Igoris jau seniai laiko iškėlęs kartelę. Likusiems mūsų vartininkams reikia stengtis ir mokytis, kad būtų tokie kaip jis.

– I.Akinfejevui du kartus buvo plyšę raiščiai. Kaip tai atsispindi?

– Jis treniruojasi taip pačiai kaip ir visi, be jokių bėdų. Bet, žinoma, trauma kažkiek veikia. Po didžiulių apkrovų Igorio kelyje prisikaupia skysčio, kurį reikia ištraukti. Tačiau jam tai nesvarbu. Jis atsiduoda 100 proc. Net jei ir situacija nėra lengva. 

– Kalbama, kad Igorio charakteris nėra lengvas. Ar lengvai su juo randate bendrą kalbą? 

– O kodėl  nelengvas? Su kiekvienu žmogumi reikia kalbėtis, tuomet rasi bendrą kalbą. Jei imsies darbo galvodamas, kad kad tau nepatinka žmogaus charakteris, tai taip ir bus. Mes siekiame vieno tikslo ir mūsų santykiuose nėra jokių problemų. Tokį Igorio įvaizdį sukūrė žiniasklaida. Jis profesionalas. Savęs netaupo, gyvena futbolu. Daugelį metų jam pavyksta įrodyti, kokio aukšto lygio vartininkas jis yra.

– Visi kartu praleidote 52 dienas. Vartininkai – kita kategorija. Kaip įmanoma nesusipykti per tokį laiką? 

– Visi nuo pirmų dienų jau žinojo, ko ir kodėl susirinko. Niekas čia neturėjo jokių iliuzijų, visi siekia tik vieno rezultato. Šiltą mikroklimatą mums pavyko sukurti iš karto. Laisvu laiku visi kaip norėjo leido laiką – žaidė biliardą,  tenisą, kompiuterinius žaidimus. Buvo kur pravėdinti savo galvas. Svarbiausia, kad kiekvienas gyveno svajone ir psichologiškai nusiteikė teisingai.

– Dvi baudinių serijos iš eilės. Stresas vartininkų treneriui? 

– Tam turi būti pasirengęs. Prieš kiekvienas atkrintamųjų rungtynes analizuojame baudinius. Susidarome penkių smūgiuojančių sąrašą, visą informaciją pateikiame savo vartininkams.

– Varžovai smūgiavo ten, kur ir tikėjotės? 

– Beveik visi. Deja, kartais žaidėjai smūgiuoja taip, kad  neatremsi. Ir tuomet tai yra tik loterija.   

– Ką baudinių serija reiškia jums? 

– Tai nervų žaidimas. Kas psichologiškai tvirtesnis ir sėkmingesnis. 

– Kas iš kitų vartininkų jus sužavėjo šiame turnyre? 

– Danų vartininkas Kasperas Schmeichelis. Nemačiau daug rungtynių, bet danų rungtynes žiūrėjau. Man jis labai patiko. Pamenu jo tėvą ir pats esu žaidęs prieš jį. Manau, jog sūnus neatsilieka.  

– Kuri pasaulio čempionato akimirka jums įsimins visam gyvenimui? 

– Pirmosios rungtynės. Kai ilgų treniruočių pagaliau išeini į aikštę. Visą turnyrą prisiminsiu. Man labai malonu, kad visos dienos praskriejo kaip viena akimirka. Taip būna retai. Palaikėme vieni kitus, o tai ir lėmė rezultatą.

– Kaip sutariate su S.Čerčesovu? 

– Jis yra pagrindinis treneris ir taškas. Po to yra antrasis treneris, vartininkų treneris, fizinio rengimo treneris ir t.t. Visi atsakingi už savo darbus. Stanislavas atsakingas už visų detalių apjungimą. Jis priima sprendimus.

– O kas dirbant su juo yra sunkiausia? 

– Sunkiausia? Žiniasklaidoje yra daug gandų, tačiau labai daug kas neturi jokio pagrindo ir tai nėra tiesa. Tikiuosi, pasaulio čempionatas visa tai pakeis.

– Koks S.Čerčesovas buvo, kuomet dar žaidėte su juo?  

– Mokiausi iš jo, nes kartu treniravomės. Jis didelis profesionalas. Ir dabar ir ankščiau. Pavyzdys, kaip reikia atlikti darbą.

– Kaip jūs pradėjote dirbti kartu? 

– 2007 metais pradėjau dirbti Maskvos „Spartak“ vartininkų treneriu, o jis buvo sporto direktorius, vadovavo komandai ir dirbo kartu. Galiausiai, kai tapo treneriu, tai pakvietė dirbti kartu. 

– Jūs esate ir Maskvos „Spartak“ komandos veteranas. Ką raudona ir balta spalvos jums reiškia dabar? 

– Žiūriu komandos rungtynes, seku naujienas, pokyčius sudėtyje. „Spartak“ klubas buvo labai svarbus mano karjeroje. Žaidžiau jame, pradėjau trenerio karjerą. Bet sirgaliumi savęs nepavadinčiau. Aš esu treneris, o treneris neturi teisės ko nors palaikyti.

Straipsnio įvertinimas: 11 2
Vienintelė knyga apie futbolą ir nesąžiningas rungtynes