© Eurofootball.lt
Darius Maciulevičius
Gimimo data: 1973 11 06
Gimimo vieta: Kaunas
Ūgis: 177 cm
Svoris: 76 kg
Pozicija: saugas
Klubai: Vilniaus "Žalgiris" (1991-1994), Kauno "Inkaras" (1994-1996), Vladikaukazo "Alania" (1997-1998), Šiaulių "Kareda" (1999-2000), Ramat Gano "H‘akoach" (2000-2002), Vilniaus "Šviesa" (2003), FBK "Kaunas" (2003), Saransko "Lisma- Mordovia" (2004), Marijampolės "Sūduva" (dabar)
Titulai: 4 kartus Lietuvos čempionas, 3 kartus geriausias A lygos futbolininkas.
Lietuvos čempionatuose pelnė 99 įvarčius.
Nacionalinė rinktinė: 37 rungtynės, 8 įvarčiai
Dariau, kas tau yra futbolas?
Pradžioje tai buvo tik pomėgis, dabar tai yra mano gyvenimo būdas. Ir darbas, be kurio neįsivaizduoju savo kasdienybės. Manau, kiekvienas sportininkas pasakytų, kad sportas jam yra gyvenimas.
Kas lėmė tai, jog savo gyvenimą susiejai su šia sporto šaka? Tai įvyko savaime ar tiesiog nebuvo kito pasirinkimo?
Visko buvo! Kaip dažniausiai ir būna, pirma žaidžiau krepšinį, vėliau tėčio patarimu pasirinkau futbolą. Dabar jau yra taip, kaip yra.
Ar visiškai esi patenkintas tuo, ką pasiekei?
Visada norisi maksimumo, bet aišku, kad ne visada jį pavyksta pasiekti. Nežinau, gal sunku pačiam save įvertinti, bet manau, kad žmogų įvertina kiti, vadinasi, jis kažko pasiekė. Žinoma, visko buvo, bet tikrai esu patenkintas tuo, kaip viskas susiklostė.
Neseniai baigėsi Pasaulio futbolo čempionato finalinio etapo varžybos. Ar neturėjai svajonės sužaisti tokio lygio futbolo varžybose?
Svajonių visada yra, bet reikia žiūrėti į kai kuriuos dalykus realiai. Dabar tai atrodo neįmanoma, bet galbūt po kažkiek metų turėsime galimybę sužaisti Europos čempionato finale, o gal net ir Pasaulio čempionate.
Kiek metų žaidei Lietuvos nacionalinėje futbolo rinktinėje? Kurios varžybos per tą laiką tau buvo pačios įsimintiniausios?
Nežinau, sunku pasakyti, kiek rungtynių žaidžiau. Įsimintinos varžybos Vokietijoje, kur sužaidėme lygiosiomis su Vokietijos rinktine . Su tokia komanda, ir dar išvykoje, sužaisti lygiosiomis... Manau, kiekvienas atsimintų tokias varžybas.
Tavo manymu, kokios savybės futbolininkui yra svarbiausios?
Kiekvienas žaidėjas yra individualus, o visi kartu jie sudaro komandą, todėl labai svarbūs yra komandiniai veiksmai. Negali taip būti, kad vienas žaidžia super gerai, o kiti devyni super blogai, ir komanda laimi. Viskas priklauso nuo komandinių veiksmų. Kiekvienas komandos narys turi įnešti savo indėlį į žaidimą ir tik tada pasiekiamas galutinis rezultatas.
Tavo, kaip futbolininko, karjera apima ne tik žaidimą Lietuvoje, bet ir Izraelyje, Rusijoje. Kuris iš šių etapų tau yra reikšmingiausias?
Kiekvienas yra savaip įdomus. Nėra taip, kad kažkuris patiko labiausiai, visi kažką davė. Nesvarbu, kur bebūčiau. Visur daug išmokau.
Kalbant apie Lietuvos futbolą, kokia, tavo nuomone yra situacija? Žaidimo lygis kyla ar prastėja?
Aišku, kad kyla. Akivaizdu, juk dabar yra aštuonios komandos beveik lygiavertės, vienoms sekasi, kitoms - ne, bet juk čia tik pradžia, dar laukia ilgas klubų tobulėjimo ir vystymosi kelias.
Kaip vertini savo karjeros etapą, žaidimą "Sūduvoje" ?
Aš niekada nieko nevertinsiu, o ypač savęs. Esu realistas ir nekuriu apie save fantazijų. Tegul įvertina kiti.
Vis tik, ką gali pasakyti apie kolektyvą, aplinką, kurioje tenka žaisti?
Viskas yra gerai. Ir netgi rezultatas yra. Ko dar gali trukti žmogui? Gerai sužaistas praeitas sezonas, iškovota trečia vieta. Vėlgi- tai buvo savotiškas etapas, kuriame kažką pasiekiau, kažko išmokau, o dabar atėjo kitas sezonas ir viskas bus kitaip.
Ar neturi planų baigus profesionalo karjerą pasekti savo bendražygio Armino Narbekovo pėdomis, įkurti vaikų futbolo mokyklą?
Na, ne, būtų keista. Dabar turiu galvot apie žaidimą, o ne apie kažką kita.
Esi baigęs trenerių kursus ir turi diplomą. Ar dar ilgai jis gulės stalčiuje?
Kada nors, kai jau nebežaisiu ir galvosiu, ką veikti toliau, gal juo ir pasinaudosiu. Iš tikrųjų aš nelabai noriu spėlioti, kas, kaip toliau bus, nes kuo tolimesnius brėži sau tikslus, tuo didesnė tikimybė, kad taip nesigaus. Aš jau tuo įsitikinau. Reikia atsisėsti ir ramiai, realiai pagalvoti, tik tokiu būdu pavyks pasiekti gerą rezultatą.
Ar norėtum dar žaisti Lietuvos nacionalinėje rinktinėje ?
Aišku, malonu, kai tave kviečia, bet kai kviečia tik dėlto, kas esi dabar, o ne dėl kažkokių nuopelnų praeityje.
Su kuriais žaidėjais, komandos draugais tau buvo lengva žaisti? Su kuo tave siejo geriausias tarpusavio supratimas aikštėje? Ar nenorėtum nieko išskirti?
Man apskritai patinka žaisti komandinį žaidimą, be komandos draugų nieko nepadaryčiau. Smagu buvo žaisti su visais, kurie buvo tose komandose, kuriose aš žaidžiau. Nieko nenorėčiau išskirti , nes visi yra profesionalai ir dirba savo darbą taip, kaip moka.
Dariau, kaip manai, ar yra šiuolaikiniame Lietuvos futbole išskirtinių asmenybių?
Be abejo, yra. Aš nesu kažkoks labai kvalifikuotas treneris ar kažkas. Yra visokio lygio futbolininkų, bet visokių ir reikia. Vienas gerai bėga, kitas turi gerą smūgį, trečias gerai mato aikštę. Taip ir turi būti. Negali visi daryti tą patį. Kiekvienoje komandoje yra asmenybių, ir netgi ne po vieną.
Buvęs Lietuvos futbolo rinktinės kapitonas Aurelijus Skarbalius, turėdamas omenyje Vakarų Europos klubus,yra pasakęs, kad Darius turėjo žaisti ne Lietuvoje.
Gali būti. Jeigu atvirai, toks etapas praėjo. Viskas buvo gerai, kol negavau traumos. Net nežinau, kaip būtų, jeigu ne ta trauma: gal geriau, gal blogiau? Tada buvo sunkūs laikai, devyniasdešimt penkti, šešti metai. Tuo metu futbolininkai neturėjo galimybių išvažiuoti iš Lietuvos, nes dar nebuvo futbolo agentų, kurie galėtų bendradarbiauti su žaidėjais ir užsienio komandomis.
Dauguma futbolo gerbėjų, marijampoliečių ir ne tik, buvo nustebę, kad Darius Maciulevičius praeitą sezoną pradėjo žaisti FK "Sūduva". Kas nulėmė tokį tavo apsisprendimą?
Nulėmė viskas. Tiesiog galiu būti namie, su šeima, nes jau dešimt metų praleidau toliau nuo namų. Taip pat tai, kad esu kažkam reikalingas.Tada nesiblaškai ir eini ten, kur tavęs reikia. Be to, jūs pirmi pasiūlėte ir aš laikausi klubui duoto žodžio.
Kiek ilgai dar žaisi "Sūduvoje"?
Na, aišku, kad iki sezono pabaigos.
O po to?
Po to yra po to, reikia gyventi šiandien ir siekti rezultato, ne blogesnio negu praeitą sezoną.
