E. Riabovas: „Vilniaus „Žalgiris“ širdyje buvo ir bus“

2026-10-07 16:28

Eugenijus Riabovas – Vilniaus „Žalgirio“ legenda, klubui atidavusi ne vieną dešimtmetį ir ryškų pėdsaką palikusi tiek kaip žaidėjas, tiek kaip treneris. Triskart iš eilės geriausiu Lietuvos futbolininku išrinktas žalgirietis vėliau prisidėjo prie komandos pergalių dirbdamas trenerio asistentu ir vyriausiuoju treneriu.

„Žalgirio“ stadione apsilankęs E. Riabovas prisiminė kelią iš Kauno per Klaipėdą į Vilnių, įsimintinus įvarčius, ankstyvą pasitraukimą iš meistrų futbolo ir darbo su Benjaminu Zelkevičiumi pamokas. Gimtajame Kaune dabar gyvenantis specialistas pasidalijo mintimis apie dabartinį Lietuvos futbolą ir pabrėžė – Vilniaus „Žalgiris“ jo širdyje išliks visada.

1976–1981 metais E. Riabovas žaliai baltų gretose sužaidė 248 rungtynes ir įmušė 72 įvarčius. 1976, 1977 ir 1978 metais jis buvo išrinktas geriausiu Lietuvos futbolininku.

Sugrįžimas į stadioną ir susitikimas su sirgaliais jam priminė laikus, kai palaikyti „Žalgirio“ suvažiuodavo futbolo mėgėjai iš visos Lietuvos.

„Labai malonu, kai esi pakviestas praėjus tiek metų nuo tada, kai baigei žaisti. Šiurpuliukas nueina, kai ateini į pilnėjantį stadioną. Kai pačiam teko žaisti, stadionas būdavo tikrai pilnas, visa Lietuva važiuodavo. Nesakau, kad manęs žiūrėti – žiūrėti „Žalgirio“. „Žalgiris“ buvo, yra ir bus“, – kalbėjo E. Riabovas.

Paklaustas, ar širdyje labiau jaučiasi kauniečiu, ar vilniečiu, jis sakė, kad gyvenimas jį vedė per skirtingus miestus.

„Gimiau Kaune, paskui išvažiavau į Klaipėdą, atidaviau savo dalį futbolui, vėliau buvau pakviestas į Vilniaus „Žalgirį“. Dabar grįžau gyventi į savo gimtąjį miestą ir esu neabejingas Kaunui. Bet Vilniaus „Žalgiris“, visi mano buvę draugai, treneriai visą laiką buvo ir bus širdyje“, – sakė jis.

Kelias į pagrindinę „Žalgirio“ komandą nebuvo tiesus. Jaunystėje E. Riabovas jau treniravosi Vilniuje, tačiau futbolas tuomet nustūmė į šalį mokslus. Teko grįžti į Kauną, baigti vidurinę mokyklą, o vėliau karjerą tęsti Klaipėdos „Atlante“.

„Jauni vaikinai turi mokytis. Aš dar nebuvau baigęs mokyklos. Atvažiavęs į Vilnių lankiau treniruotes, bet mokyklą apleidau. Deja, nes nesinori kad kiti taip darytų. Teko grįžti į Kauną ir baigti vidurinę. Ją baigęs buvau pakviestas į „Atlantą“. Taip susiklostė mano gyvenimas“, – prisiminė pašnekovas.

Iš žalgirietiškų žaidėjo karjeros epizodų atmintyje išliko įvartis į Nalčiko „Spartako“ vartus ir pergalė, prisidėjusi prie komandos kilimo į aukštesnę lygą. Kalbėdamas apie tuos metus E. Riabovas prisiminė ir jau išėjusį komandos draugą Juzefą Jurgelevičių.

„Jis vedė visą žaidimą. Po jo tikslių perdavimų esu ne vieną įvartį įmušęs. Tos rungtynės dar įstrigusios, o ta pergalė davė „Žalgiriui“ postūmį kilti į viršų. Gal nuo tada ir prasidėjo tas kilimas“, – sakė E. Riabovas.

Po 1981 metų sezono, būdamas trisdešimties, jis pasitraukė iš meistrų futbolo. Paklaustas, ar šis sprendimas nebuvo per ankstyvas, atsakė atvirai, tačiau priežasčių plačiau nepasakojo.

„Žinoma, kad per anksti. Nepapasakosiu, kokios aplinkybės privertė tai padaryti. Kitaip negalėjau, bet paskui gailėjausi“, – pripažino buvęs futbolininkas.

Vėliau E. Riabovas sugrįžo į „Žalgirį“ kaip treneris. Nuo 1985 metų jis dirbo komandos trenerių štabe, o 1996–2001 ir 2003–2004 metais ėjo vyriausiojo trenerio pareigas.

Kalbėdamas apie šį karjeros etapą jis išskyrė Benjamino Zelkevičiaus įtaką.

„B. Zelkevičius davė didelį postūmį trenerio darbe. Apie šį žmogų galima kalbėti tik su pagarba. Iš jo išmokta labai daug“, – teigė E. Riabovas.

Išskirti vienas įsimintiniausias rungtynes trenerio karjeroje jam buvo sunku. Vis dėlto atmintyje išliko laikotarpis, kai komandą paliko daug futbolininkų ir teko ieškoti naujų sprendimų.

„Buvo daug gerų momentų, buvo ir negerų. Labai didelis skaičius žaidėjų išvažiavo. Komandoje liko dubleriai ir tie, kurie mažiau žaisdavo. Buvo labai sunku suburti komandą, bet viskas išėjo gerai“, – prisiminė jis.

E. Riabovas džiaugėsi, kad trenerio kelią pasirinko ir daug kitų buvusių auklėtinių. Tarp jų jis paminėjo Andrių Skerlą, Rolandą Džiaukštą, Mindaugą Čepą ir Donatą Vencevičių.

„Visi jie „Žalgiryje“ buvo neeiliniai žaidėjai. Labai smagu, kad tiek daug buvusių „Žalgirio“ futbolininkų dirba treneriais“, – sakė klubo legenda.

Dabartiniame Lietuvos čempionate E. Riabovą džiugina intriga, įdomūs žaidėjai ir į stadionus sugrįžtantys sirgaliai.

„Šie metai labai įdomūs. Nėra aiškaus, visiško lyderio. Įdomus čempionatas, yra įdomių žaidėjų, komandos demonstruoja neblogą futbolą. Už tai ir žiūrovai pradėjo rinktis. Tai tikrai malonu“, – vertino jis.

Pašnekovas taip pat laukia naujojo stadiono Vilniuje. Apie jį buvo kalbama dar tuomet, kai pats dirbo „Žalgirio“ treneriu.

„Visi norėjo, visi laukė, bet išėjo kitaip. Pradėta statyti, nebestatoma, vėl griaunama… Dabar matome gražiai atrodančias tribūnas. Bus, tikrai bus. Matysime puikų stadioną“, – vylėsi E. Riabovas.