K.Latožą, A.Narbekovą ir A.Skerlą Lietuvos rinktinės žaidimas nuteikė optimistiškai. Dabar, jų nuomone, reikia pasimokyti iš mačo su slovėnais klaidų.
Vakar Lietuvos rinktinė startavo 2018-ųjų metų pasaulio čempionato atrankos turnyre.
Pirmųjų rungtynių su Slovėnijos rinktine rezultatas – lygiosios 2:2. Pergalę slovėnai Lietuviams iš rankų išplėšė paskutinę pridėto laiko minutę.
Trijų Lietuvos futbolo kartų legendos: 66-erių metų buvęs Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Latoža, 51-ienerių metų Arminas Narbekovas, treniravęs Lietuvos jaunimo rinktinę ir 39-erių metų dabartinis šalies čempiono Vilniaus „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio asistentas Andrius Skerla vertinos rinktinės žaidimą panašiai.
Visi trys futbolo ekspertai gyrė pirmąsias oficialias rungtynes rinktinę treniravusio Edgraro Jankausko darbą, žaidėjų kovingumą, o kalbėdami apie rungtynių pabaigą prisiminė „Žalgirio“ nesėkmę Europos Čempionų lygos atrankoje Kazachstane, paskutinę minutę praleidus įvartį per rungtynes su „Astana“ ekipa.
Rungtynės įkvėpė optimizmo
Kęstutis Latoža: „Mačas patiko. Išskyrus tai, kad pergalę išleidome iš rankų per paskutines 30 sekundžių. Kaip taip...
Aišku, pirmą kėlinį Lietuvos komanda atrodė šviežesnė. Antrame jautėsi nuovargis. Ypač tada tai pasijuto, kai traumą patyrę Fiodoras Černychas. Tada slovėnai paspaudė iš visų jėgų ir įvartis tiesiog brendo. Ir nežiūrint į vartininko Ernesto Šetkaus gerą žaidimą, įvarčiai subrendo. Bet optimistiškai nuteikė tai, kad futbolininkai tikrai kovojo pasinaudodami visomis savo galimybėmis. Bet matyt tokios jų galimybių ribos.
Dėl to, kad Lietuvos komandos praleidžia lemiamą įvartį paskutinę minutę, kaltas ir fizinis pasiruošimas, ir psichologija, ir sėkmė – kiekvieno po truputį. Taip, mūsų fizinis pasirengimas yra silpnesnis, tai faktas. Esu įsitikinęs, kad jeigu ir vienos ir kitos komandų žaidėjai pasidarytų kokį nors fizinio pasirengimo testą, mūsų testai būtų prastesni. Savo kozirių, kuriuos lietuviai kažkada, gal dar mano laikų „Žalgiryje“ tokiais atvejais išnaudodavo – kamuolio palaikymą viduryre aikštės, dabartinio spaudimo sąlygomis, nelieka. Ir visa tai virsta įvarčiais į mūsų vartus.
Du įvarčiai po tos praėjusio ciklo įvarčių sausros nuteikė optimistiškai. Žaidžiame jau kur kas aštriau. Įmušėme du įvarčius, sukūrėme dar kelis aštrius momentus. Manau, kad ir kitoms komandoms įmušime įvarčių.
Tiesa, gynyba neatrodė labai patikima. Abu įvarčius praleidome po smūgių galva. Gal jau rungtynių pabaigoje reikėjo, kad visi augaloti žaidėjai, tas pats Deivydas Matulevičius atbėgtų į gynybą. Ir anksčiau būdavo panašių praleistų įvarčių. Žaidimas galva yra labai svarbus komponentas, tai irgi yra vienas iš mūsų dabartinio futbolo minusų. Ir prieš tai slovėnai rasdavo skylių mūsų gynyboje. Kartais „per Marytės plauką“ juos sustabdydavo tai E. Šetkus, tai gynėjai. Labai giliai į baudos aikštelę mes juos įsileisdavome.
Ar yra progresas, galima bus atsakyti po dar kelerių rungtynių, bet šis mačas, aišku, optimizmo įkvėpia. Buvo tose rungtynėse tikrai neblogų atkarpų, kai ir atakavome, ir grasėme varžovų vartams. Nebuvo taip, kad ginamės nuo pradžios iki galo savo aikštės pusėje. Ir nedidelę persvarą turėdavome.
Aš tikiuosi iš rinktinės geresnių rezultatų, negu praėjusiame atrankos cikle. Dabar visi vaikinai stengiasi ir nėra nė vieno, kuris neatidavė visų jėgų. Manau, kad abejas rungtynes prieš Maltą ši komanda turėtų laimėti. Ir su tais pačiais slovėnais gali gerai sužaisti ir išvykoje. Turime įvairios patirties žaisdami su škotais, ir manau, galima tikėtis kažko ir per rungtynes su jais. Bet čia gali prognozuoti, o komandos žaidimas priklauso nuo kelių svarbiausių žaidėjų pasirengimo rungtynėms. O jiems mes nelabai turime lygiavertės pamainos. Norėtųsi tikėti, kad komanda surinks daugiau taškų, negu per praėjusią atranką.“
Apmaudu, kai tave nubaudžia paskutinėmis sekundėmis
Arminas Narbekovas: „Pirmiausia pažymėčiau, kad buvo akivaizdus žaidėjų noras. Ir fortūna lydėjo iki tos nelemtos rungtynių pabaigos. Na juk matosi, kad gera komanda ta Slovėnijos rinktinė. Jie patys buvo nustebę, kai Lietuvos rinktinė netikėtai juos nubaudė dviem gražiais įvarčiais. Tik po to truputėlį jėgos išseko. Antrame kėlinyje jau ar ne pirmą minutę buvo išėjimas vienas prieš vieną, ir ilgą laiką žaidimas vyko kone mūsų baudos aikštelėje. Ir jeigu ne fantastinis E. Šetkaus žaidimas, tai galėjo ir blogiau baigtis.
Manau, kad prieš rungtynes daugelis būtų buvę patenkinti, jei pasakytum, kad jos baigsis lygiosiomis. Bet apmaudu, kai išspaudi visą maksimumą ir tave nubaudžia paskutinėmis sekundėmis.
Dar sunku pasakyti, ar yra žingsnis į priekį, palyginus su praėjusiu etapu, bet vien jau du įvarčiai slovėnams daug sako. Komanda stengėsi ir priekyje žaisti, ir iš toliau pasmūgiuoto. Ir tas noras laimėti - toks, kad nieko blogo vyrams negali pasakyti. Puikiai sužaidė E. Šetkus.
Šiuo metu mums, aišku, labai liūdnas rezultatas 2:2, bet iš tiesų, tie slovėnų įvarčiai galėjo kristi ir anksčiau. Tada gal nuoskauda mažesnė būtų...
Per teisėjo pridėtą laiką dabartiniame futbole būna daug įvarčių. Vieni nori išlaikyti rezultatą, kiti neturi ką prarasti. Norint to išvengti, reikėjo padaryti rezultatą 3:1, tada kai buvo gera proga, bet ja nebuvo pasinaudota. Paskutinėmis sekundėsmis, kai visi turėjo būti susikaupę, toks žaidėjas, kaip Arvydas Novikovas per greitai išmušė kamuolį į užribį. Jo meistriškumas leido sustabdyti tą kamuolį, atridenti gynėjui, tas būtų išmušęs į kitą pusę aikštės ir galbūt būtų laikas pasibaigęs. Aišku, dabar mums lengva apie tai diskutuoti, padaryti tai buvo kur kas sunkiau, kai nuovargis daro savo, kai nuo jo jau ima nebeveikti smegenys, kai vyksta spaudimas ir vienas kitas žaidėjas koncentraciją praranda.
Bet visos tos klaidos yra pataisomos. Kokie bus rezultatai, parodys laikas. Viltis juk miršta paskutinė. Mes tikimės ir norime, kad kažkas pagerėtų, kad kažkas mūsų futbolą pakeltų aukštyn ir toliau tikėsimės.“
Aikštėje matėsi, kaip žaidėjai gerbia trenerį
Andrius Skerla: „Mačas man patiko. Tik, kaip ir visiems, nepatinka rezultatas. Bet iš rinktinės žaidimo matosi, ką treneris bando perteikti ir kaip žaidėjai gerbia trenerį. Mačiau jų akyse atsidavimą ir didelį norą. Mūsų rinktinei to labai reikia.
Pirmos atrankos rungtynės, vadovaujant Edgarui Jankauskui nuteikė labai optimistiškai. Ir aš tikėjausi, kad mes galime kažką sukurti. Tai parodė ir draugiškos rungtynės su lenkais, per kurias mes turėjome gerų momentų įmušti.
Puolant žaidimas tikrai susitvarkė. Gynyboje kol kas susižaidimo trūksta. Norėtųsi daugiau ramybės. Pasiekus tam tikrą rezultatą ir norint jį išlaikyti, reikėtų išmokti taip ir padaryti.
Per šį mačą aš vėl prisiminiau mūsų „Žalgirio“ pralaimėjimą Astanoje, kai praleidome įvartį paskutinę minutę. Tokiuose momentuose labai svarbu yra šaltakraujiškumas. Buvo toks momentas, galima buvo tą kamuolį išlaikyti, vietoj to, kad iš karto išmušti į užribį. Galbūt žaidėjai kiek praranda koncentraciją pabaigoje. Reikėtų iš to padaryti išvadas. Bus ir dar tokių rungtynių, kai reikės išlaikyti pasiektą rezultatą. Tikiuosi, pasimokysime iš to.
Tai, kad lietuviai paspausdavo slovėnus, manau, yra teisinga. Mes privalome rizikuoti. O paspaudus varžovus jie dažnai klysta. Teko su„Žalgiriui“ žaisti nemažai rungtynių su geromis Europos komandomis – kai jas paspaudi, jų žaidėjai taip pat klysta. Jie yra tokie patys žmonės, kaip ir mes, ta spačias klaidas daro visi. Suderinus šį mechanizmą, manau, iš jo galime daug išpešti.
Žodžiu, mane nuteikė optimistiškai. Ir trenerio debiutas, ir komandos žaidimas. Aš įsitikinęs, kad šį atranko etapą mes tikrai matysime visų žaidėjų atsidavimą. Taip, slovėnai individualiai yra stipresni negu mūsų futbolininkai, bet mūsų žaidėjai sugebėjo tapti vienu kumščiu ir tai visada duoda rezultatą. Aš manau, kad netolimoje ateityje mes matysime gerą futbolą. O rezultatai tada ateis patys.“
I.Butautas, sportas.info
⚽ Pasaulio futbolo čempionato 2026 spėlionė
Spėk rungtynių rezultatus, laimėk prizus! Prisijunk prie draugų ir futbolo fanų spėjimų.
Dalyvauti spėlionėje →
Nėra komentarų...
Nėra komentarų...
Nėra komentarų...
Cituoti komentarą
Pranešti apie netinkamą komentarą