© Eurofootball.lt
ir šį kartą pateikia mintis apie Franką Rijkaardą ir Arsene‘ą Wengerą bei abiejų trenerių nuomones apie vienas kitą.
„Mes tiesiog turime daug dirbti“, - visą sezoną kaip prisuktas kalbėjo „Barcelona“ treneris Frankas Rijkaardas. Nėra skirtumo: komanda laimi ar ją ištinka kokia nors reta nesėkmė – Olandijos specialisto nuomonė, kaip malda, kasdien tokia pati.
Katalonijos žurnalistai net padeda į šalį savo rašiklius, kai kolegos iš užsienio ima teirautis F.Rijkaardo apie jo komandos pasiruošimą. Tebūna tai rungtynės su „Chelsea“ arba „Benfica“, arba su „Milan“, ir net – su „Arsenal“. Katalonai jau žino, ką atsakys treneris.
Darbas tęsiamas
„Arsenal“ treneris Arsene‘as Wengeras – labiau atsipalaidavęs. Be abejo, šis sezonas jam – nepertraukiamo darbo metas, tačiau jis spėja pajuokauti ir su reporteriais, o atjaunėję „kanonieriai“ sėkmingai skinasi kelią finalo link.
„Aš sakiau, kad nuvešiu jus į Paryžių“ – taip spaudos konferenciją po antrųjų rungtynių su „Villarreal“ pradeda specialistas iš Prancūzijos.
A.Wengero veide – šypsena. Tačiau keletas įvykių parodė, kaip greitai gali pasikeisti „kanonierių“ trenerio veidas.
Prancūzas nesibodėdamas išklojo viską, ką mano apie kolegą iš „Tottenham“ Martiną Jolą ir jo komandą po to, kaip abiejų komandų rungtynės baigėsi lygiosiomis, o „Arsenal“ taškai buvo mirtinai reikalingi kovojant dėl vietos kito sezono Čempionų lygoje. Dabar tos beprotiškos lenktynės su „pentinais“ baigtos - „Arsenal“ mūšį laimėjo.
Laisvės jausmas
Trenerio emocijų iškrova neabejotinai paveikė jo auklėtinius. Ir reikia pažymėti, į teigiamą pusę. Įmesti į rungtynių mėsmalę jaunieji Cescas Fabregasas, Matthieu Flamini, Philippe Senderos, Emmanuelis Eboué ir Aleksandras Hlebas čiupo jiems suteiktą šansą abiem rankomis ir ėmė suktis su dviguba sparta. Jie ėmė žaisti atsipalaidavę, laisvai, tačiau tiksliai ir efektyviai, tikėdami pergale ir nebijodami suklysti.
Apžvalgininkai pažymi, kad „kanonierių“ likimas Čempionų lygos finale Paryžiuje labai priklausys nuo to, ar sugebės A.Wengeras tą jaunųjų futbolininkų laisvės jausmą priversti dirbti visos komandos interesų vardan. O tuomet – sėkmė garantuota.
“Jis tiesiog leidžia tau atsiskleisti ir būti tuo, kuo tu esi“, - sako „Arsenal“ lyderis Thierry Henry. „Tai labai svarbu ir to jausmo negalima patirti bendraujant su visais. Jis žino kada jis turi kalbėti, o kada reikia patylėti.“
Šaltas it plienas
“Barcelona” strategas Frankas Rijkaardas liko išoriškai ramus, o gal ir atgrasus. Trumpai tariant – šaltas it plienas. Jo komanda pergalingai žygiavo į Paryžių. Nepaisant vis to klegesio ir pagyrų, kurios šį sezoną lydi Katalonijos klubą, olando viduje tvyro kažkokia mistinė ramybė. Žaidėjai ir treneriai tiesiog dirba savo darbą. Visai kaip Rijkaardo maldoje – „mes tiesiog turime daug dirbti“.
Olando nepaveikė ir arogantiškojo „Chelsea“ stratego Jose Mourinho viena po kitos beriamos ironiškos frazės, skirtos Katalonijos klubui, jo treneriams, žaidėjams.
Į visa tai olandas atsakė šypsena. Gal kiek ironiška, bet šypsena. O į portugalo užuominas apie „žodžių mūšį spaudoje“, „Barca“ atsakė eliminuodama „Chelsea“ iš kovos dėl stipriausio Europos klubo titulo. Žodis – šypsena, žodis – pergalė.
Mažiau kalbų – daugiau darbų. Šis posakis neabejotinai geriausiai atspindi olando pasirinktą taktiką.
Ramybės jausmas
“Jis yra puikus. Jis geriausias”, - teigia “Barcelona” prezidentas Juanas Laporta. “Frankas, mano nuomone, yra vertingas vien tuo, kad jis sugeba įlieti ramybės ten, kur jos labiausiai reikia. Jis – jautri asmenybė”, priduria J. Laporta.
Ir išties, prisminkime, kaip Rijkaardas glaudė prie savęs ir guodė jaunąjį Lionelį Messi, kai traumuotas argentinietis buvo priverstas palikti aiškštę rungtynese su “Chelsea”. Prisiminkite, koks tada buvo olando žvilgsnis ir viską suprasite.
“Jis vadovauja net persirengimo kambaryje”, - teigia Katalonijos klubo prezidentas. O juk išties, komanda lieka komanda, net ir drabužinėje. “Jam reikia rasti bendrą kalbą su daugeliu skirtingų asmenybių ir jis tai puikiai sugeba. Tai – raktas į sėkmę”, - teigia J. Laporta.
Vienas apie kitą
Niekas nesiginčija, kad savo metu F.Rijkaardas buvo aukščiausios klasės žaidėjas. Beje, tai tas pats žaidėjas, kurį tas pats A.Wengeras bandė prisivilioti į “Monaco”, tačiau jis pasuko į “Milan”.
“Man jis patinka, dėl to, kad jis yra kuklus. Dėl to, kad jis tiesiog leidžia savo žaidėjams eiti į aikštę ir ten parodyti, ką šie sugeba”, - sako “kanonierių” treneris. A. Wengeras pabrėžia, kad būtent F. Rijkaardui pavyko apsukti “Barcą” 180 laipsniu kampu. “Jis atėjo į “Barcelona”, kai klubo padėtis, švelniai tariant, buvo ne visai gera. Kas svarbiausia, Frankas pakeitė komandą į gerąją pusę, o pats tarsi išliko garbės šešėlyje”, - priduria prancūzas.
“Arsenal” skrydis neabejotinai yra Wengero nuopelnas”, - gerų žodžių varžovų treneriui negaili ir pats F.Rijkaardas. “Jei keičiama komanda ir ją papildo nemažai jaunų talentų, reikia apsišarvuoti kantrybe ir mokėti sulaukti gerų rezultatų. Tačiau tai, ką aš mačiau, mane sužavėjo. Tai neįtikėtina. Jie patobulėjo žaibiškai. Jis (Wengeras, - aut. past.) juos užaugino”.
Trečiadienis Paryžiuje.
F.Rijkaardui Čempionų lygos finalas tai šansas. Šansas tapti elito nariu. To elito, kuris jau sugebėjo laimėti čempionų taurę būdami ir žaidėjais, ir treneriais. Galimybę iškelti nugalėtojų trofėjų Rijkaardas turėjo jau trissyk – du kartus su “Milan” ir kartą – su “Ajax”.
A.Wengerui, kuris 1992 metais pralaimėjo UEFA Taurių laimėtojų taurės finalą ir 2000-aisis – UEFA Taurės finalą, pergalė Paryžiuje būtų nuostabi dovana pažymint jo ir “kanonierių” draugystės dešimtmetį.
