Finalo belaukiant. T.Henry grįžta namo © Eurofootball.lt
Jeigu trečiadienio vakare Thierry Henry žais paskutiniąsias rungtynes vilkėdamas „Arsenal“ marškinėlius, atsisveikinimui turbūt negali būti tinkamesnio etapo nei Čempionų lygos finalas ir tinkamesnės vietos nei “Stade de France”.

Gimtasis miestas
Nors T.Henry dar neiškovojo vieno svarbiausių tarptautinio klubinio futbolo prizų, tai be jokios abejonės yra tik laiko klausimas; tačiau kaip visi futbolo planetos gyventojai jau žino, Čempionų lygos taurė yra tas didingas trofėjus, kuris jį kolkas aplenkė, o tokią galimybę, kokią jis dabar gauna savo gimtajame mieste Paryžiuje, kiekvieną sezoną gauti sunku.

”Ypatingas jausmas”
“Be abejo, bus ganėtinai ypatinga, nes mano ir klubo istorija Čempionų lygoje yra praktiškai ta pati, netgi jeigu ir jau buvau pasiekęs pusfinalį su “Monaco” klubu”, - kalbėjo Henry interviu oficialiai UEFA Čempionų lygos žurnalo programai. “Bet klubas niekada lygos nelaimėjo, aš jos niekada nelaimėjau, tad visa tai bus ypatinga visiems esantiems aikštėje, ne tik man. Bus ypatingas jausmas vesti “Arsenal” žaidėjus į kovą Čempionų lygos finale pirmą kartą, manau finalas visada lieka žmonių prisiminimuose – tačiau jis tampa dar labiau ypatingu kai laimi. Tai yra mūsų tikslas, mes tai ir norime padaryti. Finalo diena yra kažkas ypatingo, bet visada būna geriau jei laimi.”

”Paryžiaus faktorius”
Tą ypatingą jausmą dar labiau padidins “Paryžiaus faktorius”: tai yra vieta, kur jis užaugo, ir vieta, kur būdamas vos 20-ies metų su Prancūzijos nacionaline rinktine laimėjo Pasaulio čempionatą. “Nemeluosiu,” sako jis. “Taip, idealiame pasaulyje apie tai svajoji, tačiau kita vertus jeigu finalas būtų mano kieme būtų tas pats, nes kol tau pavyksta pakelti taurę į viršų, vieta neturi reikšmės. Aišku, Paryžiuje žaisiu stebint mano šeimai, bet būti Čempionų lygos finale, nesvarbu kur jį žaidi, tiesiog turi būti ypatinga.”

”Istorinis stadionas”
“Paryžius man reiškia viską. Netoli nuo stadiono aš užaugau, jame laimėjau Pasaulio čempionatą ir sužaidžiau keletą gerų bei tuo pačiu ir blogų rungtynių su nacionaline rinktine – prisiminimų daug. Nuo to laiko, kai laimėjome Pasaulio čempionatą, stadionas tapo istoriniu. Visada sakiau, kad stadionas gali tapti istoriniu, kai ką nors jame laimi. Jeigu ne, jo grožis ar kas nors kita domina tik kokį mėnesį, o stadiono istoriją sukuria jame žaidžiančios komandos. Man jau pavyko su nacionaline rinktine, tikiuosi kad pavyks ir su “Arsenal”. Keista būtų tai padaryti su ne prancūzišku klubu, bet man tai didelės reikšmės neturi.”

”Juos matyti žaidžiančius yra malonumas”
“Arsenal” ekipos kelyje stovi favoritas “Barcelona” klubas. “Kaip ir kiekvienam pasaulyje mylinčiam futbole juos matyti žaidžiančius yra malonumas,” sako Henry. “Jie gali žaisti puikiai ir nužudyti tave bet kuriuo rungtynių metu. Tiesiog manau, kad bendrai abi pasiekusios finalą komandos nusipelnė būti finale. Mes nei vienų rungtynių nepralaimėjome, jie irgi rungtynių nepralaimėjo.”

”Jis mėgaujasi futbolu”
Jeigu pats Henry netaps pergalingo įvarčio autoriumi, greičiausiai tai atsitiks todėl, kad šią garbę iš jo atims Ronaldinho, ir Henry nesistengia paslėpti savo žavėjimosi nuostabiuoju brazilu. “Kai turi meistriškumą, gabumų, greitį, matai aikštę ir turi bet ką kitą, toks vaikinas gali tave pribaigti visiškai staigiai. Jis gali akimirksniu pridaryti žalos varžovams. Kita vertus, matai, kad jis yra laisvas ir mėgaujasi savo futbolu, o kai jis paprašo kamuolio, kamuolys ateina. Gali kalbėti apie Ronaldinho labia ilgai, bet jį ypatingu daro tai, kad žmonėms yra malonumas matyti jį žaidžiantį.”

”Didžiulė užduotis”
“Jeigu kalbi apie “Barcelona”, kalbi apie Ronaldinho, Deco, Eto’o, galbūt grįš ir Xavi, gali kalbėti apie visą komandą. Nesuklyskite, be jokios abejonės žmonės visada pažymi Ronaldinho, bet visa tai ne tik dėl Ronaldinho. Mūsų laukia didžiulė užduotis, bet nuo Čempionų lygos pradžios jau parodėme, kad galime “nuversti kalnus”, tad pažiūrėkime ar pavyks tai padaryti ir su paskutiniu.”