G. Paberžis: „Man Žalgiris“ yra širdyje“

Gediminas Paberžis užaugo futbolininkų šeimų kaimynystėje prie senojo „Žalgirio“ stadiono, dar paauglys debiutavo meistrų komandoje, o vėliau į klubą sugrįžo kaip treneris.

Interviu stadione klubo legenda prisiminė savo kelią, debiutinį įvartį, istorines Europos rungtynes ir atskleidė, ko šiandien labiausiai linki „Žalgiriui“.

1968, 1971 ir 1974–1981 metais žaliai baltų gretose G.Paberžis sužaidė 275 rungtynes ir įmušė 11 įvarčių.

1992–1997 metais G. Paberžis dirbo „Žalgirio“ trenerių štabe, o vėliau savo patirtį ilgus metus perdavė jauniesiems futbolininkams.

Futbolas – nuo vaikystės

G. Paberžio pažintis su futbolu prasidėjo dar ankstyvoje vaikystėje. Jo tėvas Stasys Paberžis buvo futbolininkas, treneris ir vienas žymiausių Lietuvos futbolo istorijos puoselėtojų. Futbolą žaidė ir kiti šeimos nariai.

„Galima sakyti, kad iš lopšio išlipau ir patekau tiesiai į futbolą. Gyvenome dabartinėje – A. Juozapavičiaus, gatvėje, kuri rėmėsi į „Žalgirio“ stadioną. Tame name buvo apgyvendintos futbolininkų šeimos“, – prisiminė G. Paberžis.

Tame pačiame name augo ir būsimas „Žalgirio“ futbolininkas Kęstutis Latoža. Vasaros rytus draugai pradėdavo prie Neries, o vėliau skubėdavo į stadioną stebėti tuometinės Vilniaus reprezentacinės komandos treniruočių.

„Septintą valandą ryto atsikeldavome, eidavome prie Neries gaudyti aukšlių, o po poros valandų grįždavome ir bėgdavome žiūrėti, kaip treniruojasi Vilniaus komanda. Padavinėdavome kamuolius, visur eidavome iš paskos. Visa tai taip prilipo, kad nuo futbolo jau nebuvo galima atsitraukti“, – pasakojo žalgirietis.

Tėvas sūnaus pasirinkimo griežtai nekontroliavo. Vaikystėje Gediminas žaidė ne tik futbolą, bet ir ledo ritulį, kuris jam taip pat labai patiko.

„Buvo toks momentas, kai galvojau, ką pasirinkti – futbolą ar ledo ritulį. Tačiau ledo ritulys tuo metu neturėjo didelių perspektyvų, o futbole buvo „Žalgiris“. Taip nuo visko ir prasidėjo“, – sakė jis.

Debiutas – dar nesulaukus 18-ojo gimtadienio

Į „Žalgirio“ meistrų komandą G. Paberžis pateko 1968 metais, būdamas vos 17-os. Prieš tai su jaunių komanda jis sėkmingai pasirodė turnyre ir buvo išrinktas geriausiu saugu.

„Grįžau į Vilnių ir sulaukiau skambučio: „Ateik į karantiną.“ Nesupratau, kas atsitiko. Man pasakė: „Rytoj žaisi.“ Tai buvo toks šokas, kad net sunku apsakyti. Atvykau, pamačiau visas tas žvaigždes, į kurias iki tol žiūrėdavau iš šalies“, – prisiminė G. Paberžis.

Tuo metu komandoje rungtyniavo Algirdas Žilinskas, Stanislovas Ramelis, Gintautas Kalėdinskas, Vytautas Lydeka, Juzefas Jurgelevičius ir kiti žinomi Lietuvos futbolininkai.

Debiutinėse rungtynėse su Kalugos „Lokomotiv“ jaunasis saugas ne tik žengė į aikštę, bet ir įmušė įvartį.

„Viskas buvo kaip sapne. Rungtynių pabaigoje su Gintautu Kalėdinsku sužaidėme „sienelę“ – aš jam, jis man. Matyt, iš tos baimės smūgiavau ir pataikiau į vartus. Pats nustebau. Tos rungtynės, aišku, išliko visam gyvenimui“, – šypsojosi buvęs futbolininkas.

„Žalgiris“ yra širdis

G. Paberžis buvo komandos, 1977 metais laimėjusios Antrosios lygos varžybas ir sugrįžusios į Pirmąją lygą, dalis. Ši žalgiriečių karta padėjo pamatus komandai, kuri 1982-aisiais iškopė į aukščiausiąjį tų laikų futbolo divizioną.

„Viskas, kur dalyvavome ir kur atstovavome „Žalgiriui“, liko visam gyvenimui. Pradėjome nuo Antrosios lygos, pakilome į Pirmąją, o vėliau „Žalgiris“ labai gerai atrodė ir Aukščiausiojoje lygoje. Tai buvo fantastika. Tuo gyvenome ir tebegyvename“, – kalbėjo klubo legenda.

Savo ryšį su Vilniaus komanda jis apibūdino per savo mėgstamą Europos komandą.

„Kaip aš sakau, „Žalgiris“ yra širdis, o „Barcelona“ – meilė“, – teigė G. Paberžis.

Pamokos Europos aikštėse

Baigęs futbolininko karjerą G. Paberžis tapo treneriu.

1992–1997 metais jis dirbo „Žalgirio“ štabe – laikotarpiu, kai daug patyrusių futbolininkų išvyko į užsienį, o jų vietas užėmė gabus, tačiau tarptautinės patirties dar neturėjęs jaunimas.

Vienu ryškiausių to meto išbandymų tapo UEFA Čempionų lygos dvikova su Eindhoveno PSV. Išvykoje žalgiriečiai nusileido 0:6, o Vilniuje – 0:2.

„Žiūrėjome rungtynių įrašus ir atrodė: tas Eindhovenas – žmonės kaip žmonės. Išėjome į aikštę ir pasirodė, kad ne. Vilniuje sužaidėme šiek tiek geriau, tačiau tos rungtynės parodė, kiek jaunai komandai trūko tarptautinės patirties“, – sakė buvęs treneris.

Tikėjo „Žalgirio“ sugrįžimu

Interviu vyko prieš atsakomąsias rungtynes su Tbilisio „Dinamo“, kai „Žalgiriui“ reikėjo panaikinti po pirmojo susitikimo turėtą trijų įvarčių deficitą.

G. Paberžis neslėpė, kad pralaimėjimą Tbilisyje nulėmė skaudžios klaidos, tačiau ragino tikėti komanda „Dabar bus labai nelengva, bet tikėkime „Žalgiriu“, – prieš rungtynes kalbėjo jis.

Klubo legenda vylėsi, kad žalgiriečiai kuo greičiau įmuš pirmąjį įvartį ir suteiks sau galimybę pakovoti dėl stebuklo.

„Širdis, kaip visuomet, plaka ir nori, kad šie žalgiriečiai laimėtų. Norėtųsi kuo greičiau įmušti pirmąjį įvartį, o tada jau galima stengtis toliau. Linkiu komandai tapti čemponais, o Europoje, jeigu stebuklas kažkoks gal ir įvyks – aš tikiu, kad turėtų kažkas būti – toliau žingsniuoti Europos keliais“, – sakė G. Paberžis.

Stebuklas, kuriuo tikėjo „Žalgirio“ legenda, įvyko tą patį vakarą.

Praėjus porai valandų po šių žodžių žalgiriečiai namuose 7:2 nugalėjo Tbilisio „Dinamo“, panaikino trijų įvarčių deficitą ir bendru rezultatu 7:5 žengė į kitą UEFA Konferencijų lygos atrankos etapą.

    Nėra komentarų...

    Nėra komentarų...

    Nėra komentarų...