© Eurofootball.lt
Nors dabar jam tėra 29-eri, net 34 kartus nacionalinei rinktinei atstovavęs gynėjas jau ketveri metai kaip nebėra į ją kviečiamas. Būtent dėl šios priežasties Lietuvos futbolo sirgalių akimis D.Gleveckas Ukrainoje buvo tarsi tremtyje - Lietuvą tik retkarčiais pasiekdavo skurdžios naujienos apie futbolininko gyvenimą svečioje šalyje.
Jūsų dėmesiui EuroFootball.lt pateikia interviu, padėsiantį geriau pažinti žaidėją, kuris, kaip tikimasi, šiemet gali tapti vienu "Ekrano" gynybos ramsčių.
- Kodėl nusprendėte grįžti į „Ekraną“? Ar neviliojo užsienio komandos? Jei taip, kodėl buvo atmesti jų pasiūlymai.
- Aš pats tvirtai nusprendžiau, kad noriu grįžti į Lietuvą, į Panevėžį, o jei ir būtų buvę pasiūlymų iš kitų Lietuvos klubų, būčiau jų atsisakęs. Panevėžys yra gimtasis mano miestas, norėjau būti arčiau šeimos, draugų, tėvų. Džiaugiuosi, kad pavyko susitarti su „Ekrano“ klubu ir galiu atstovauti savo pirmajai komandai.
- Prašome trumpai papasakoti apie savo kelią iki didžiojo futbolo – kas Jus treniravo, kas kartu su jumis treniravosi, galbūt buvo iškilę kokių nors sunkumų, kaip buvo kovota su jais?
- Mano pirmasis treneris Panevėžio KKSC buvo Giedrius Juzelėnas, kartu su manim treniravosi Artūras Fomenka. Iš karto po to pradėjau žaisti „Ekrano“ komandoje, kurioje dar tuo metu žaidė dabartinis komandos vyr. trenerio asistentas Albertas Klimavičius. Žinoma turėjau įrodyti savo sugebėjimus, juk niekas už gražias akis į čempionų komandą nepatekdavo, bet su dideliais sunkumais neteko susidurti.
- Profesionalo karjerą pradėjote 1996-aisiais „Ekrane“. Ar dar ką nors pamenate iš tų laikų?
- Tie metai buvo tikrai neblogi, juk laimėjome ir LFF Taurę ir Supertaurę. Žinoma iš karto netapau pagrindinės sudėties žaidėju, teko pasėdėti ir ant atsarginių žaidėjų suolelio, mažiau žaisti, bet juk reikia sulaukti savo eilės.
- 1998-aisiais buvote išrinktas geriausiu Lietuvoje žaidžiančiu futbolininku. Ar teko iškovoti daugiau panašių titulų, kuris mieliausias?
- Tai buvo vienintelis mano titulas, kurį iškovojau kaip žaidėjas, o ne kartu su komanda. Tai tikriausiai, jis ir yra mieliausias.
- Iš „Ekrano“ išvykote į „Shakhtar“. Kas nulėmė tokį sprendimą? Pasiūlyti pinigai, galimybės tobulėti? Ar tuomet buvo pasiūlymų iš kitų Lietuvos komandų?
- Tuo metu pasiūlymų žaisti kituose Lietuvos komandose nebuvo. Labai norėjau išvykti iš Lietuvos ir išbandyti save tarptautinėje arenoje, todėl kai agentai mane pastebėjo žaidžiantį nacionalinėje rinktinėje ir pakvietė į peržiūrą „Shakhtar“ klube, ten ir likau.
- Kaip sekėsi pradėti legionieriaus karjerą? Ar buvo sunku susibičiuliauti su naujais komandos draugais? Su kuo daugiausiai bendravote? Ar buvo sunku įrodyti treneriui savo vertę? Gal buvo kivirčų?
- Pradėti legionieriaus karjerą niekada nėra lengva, juk reikalavimai yra daug didesni nei žaidžiant savo šalies klubuose. Be to, tuo metu „Shakhtar“ komandoje nebuvo daug legionierių, tad visko per tuos aštuonerius metus pasitaikė. Teko įrodyti savo vertę ir pakovoti dėl vietos pagrindinėje sudėtyje.
- Komandą Ukrainoje pakeitėte savo noru, ar tai buvo „Shakhtar“ iniciatyva? Kas sutrukdė sėkmingai pritapti „Iličevets“ ekipoje?
- „Shakhtar“ ekipoje vyko konkurencinė kova dėl vietos pagrinde, tai turbūt ir lėmė vadovų sprendimą perkelti mane į kitą klubą. „IIičevets“ klube sunkiai sekėsi sutarti tiek su komandos treneriu, tiek su vadovybe, tikriausiai nesutapo mano ir jų požiūriai.
- Vienu metu netgi žaidėte Lietuvos rinktinėje. Jūsų manymu, kodėl vėliau nebebuvote į ją kviečiamas? Gal įvyko koks kivirčas su treneriu? Ar pasitraukimas iš rinktinės buvo skaudus?
- Išvykus žaisti į „Šachtar“, vėliau „IIičevets“ klube teko mažiau laiko praleisti aikštėje. Galbūt nematydami mano pasirodymų šių komandų rungtynėse rinkinės vadovai ir nusprendė manęs nebekviesti. Žinoma gaila, kad taip atsitiko, bet jau toks gyvenimas, nieko čia nepadarysi ir nepakeisi.
- Per savo karjerą esate iškovojęs ne vieną titulą. Kuris mieliausias?
- Kol kas mieliausias iš iškovotų titulų yra Ukrainos čempionų vardas kartu su „Shakhtar“ komanda, bet tikiu, kad dar teks pasipuošti ir Lietuvos čempionų medaliu.
- Ką manote apie dabartinį Lietuvos futbolo lygį? Ką reikėtų daryti, norint jį pakelti? Koks yra didžiausias jo trūkumas?
- Žinoma jei lyginčiau su tuo ką palikau išvykdamas į Ukrainą prieš aštuonerius metus, tai viskas pasikeitė tik į gerąją pusę: daug komandų sustiprėjo, į klubus atvyko žaisti nemažai legionierių. Gaila, kad lietuvių susidomėjimas futbolu yra dar toks mažas, bet manau, kad ateityje daugiau žiūrovų rinksis į stadionus, o turint didesnį palaikymą žaidėjai bus dar labiau motyvuoti siekti pergalių ir demonstruoti gražų futbolą.
- Esate vedęs, neseniai Jums gimė sūnus. Kaip po to pasikeitė Jūsų gyvenimas?
- (Juokiasi...) Pasikeitė, juk grįžau į Panevėžį. Sūnaus gimimas buvo viena iš pagrindinių priežasčių grįžti į Lietuvą.
- Esate buvęs ne vienoje užsienio šalyje. Kurioje patiko labiausiai? Kodėl?
- Labiausiai iš aplankytų šalių patiko Islandiją, kurioje teko pabuvoti atstovaujant Lietuvos rinktinei. Šį šalis išsiskiria iš kitų aplankytų savo gamta bei architektūra.
- Kurios šalies virtuvė Jums patinka labiausiai? Ar mokate kurį nors jų patiekalą pasigaminti pats?
- Kaip ir visiems tikriems lietuviams, artimiausia mano skrandžiui lietuviška virtuvė ir, aišku, tiek laiko praleidus Ukrainoje – ukrainietiška. Nesu aš kulinaras, bet bulvinius blynus tikriausiai mokėčiau pagaminti.
- Koks sportas, be futbolo, Jus domina labiausiai? Komanda arba sportininkas favoritas?
- Grįžęs į Lietuvą dažniau pažiūriu krepšinio rungtynes, bet tikrai negalėčiau pasakyti ar turiu favoritų, tiesiog įdomu stebėti komandinį žaidimą.
- Ką mėgstate veikti laisvalaikiu? Kokie yra Jūsų pomėgiai?
- Gimus sūnui stengiuosi kuo daugiau laiko praleisti su šeima, kartais su draugais žaidžiu biliardą, susidomėjau karpių žvejyba, bet kaip ir daugelis stiprius klubus atstovaujančių futbolininkų daug laisvo laiko neturiu.
- Kokios muzikos klausotės? Gal kažkokios muzikos specialiai klausotės prieš rungtynes, kad „užsivestumėte“?
- Nesu melomanas, patinka labai įvairi muzika, bet čia Turkijoje „užsikrėčiau“ nuo kitų komandos žaidėjų viena daina, kuri vis sukasi galvoje. (Uždainuoja Radži dainą „Ką daryt...“)
- Ką norėtumėt daryti baigęs karjerą? Gal jau turite kokių nors konkrečių planų? Negalvojate apie trenerio karjerą? Kaip ilgai dar ketinate rungtyniauti?
- Kol kas taip toli į ateitį neplanuoju, žinau, tik, kad norėčiau dar žaisti futbolą tiek, kiek leis sveikata, ir kiek būsiu naudingas komandai.
Trumpai
- „Chelsea“ ar „Barcelona“?
- „Barcelona“
- Ronaldinho ar Lampardas?
- Lampardas
- Mourinho ar Wengeras?
- Wengeras
- „Ferrari“ ar „Lamborghini“?
- Kiek suprantu, man čia leidžiate išsirinkti sau dovaną nuo Jūsų? (Juokiasi) Tada „Ferrari“
- Bulvės ar makaronai?
- makaronai
- Schwarzeneggeris ar Stallone?
- Stallone
- B.Spears ar C.Aguilera?
- C.Aguilera
- „Lietuvos Rytas“ ar „Žalgiris“?
- Net nežinau ką rinktis... Ką bepasirinkčiau draugai neleis ramiai gyventi, bet gal vis dėl to „Žalgiris“.
- Ko palinkėtume EuroFootball.lt lankytojams artėjančio A lygos sezono proga?
- Kviečiu visus futbolo gerbėjus lankytis Lietuvos komandų rungtynėse, palaikyti savo šalies bei miesto komandas. Linkiu daug gerų emocijų ir gražaus futbolo šiais metais.
