Lietuvos futbolo teisėjų organizacijai – šimtmetis

2026-04-17 12:00 © lff.lt

Šiemet Lietuvos futbolo teisėjų bendruomenė mini reikšmingą sukaktį – 100 metų nuo Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos (LFTK) įkūrimo.

1926 m. kovo 15 d. įvyko steigiamasis posėdis, o balandžio 17 d. LFTK įstatai buvo įregistruoti Kauno miesto ir apskrities viršininko raštinėje.

Kokia buvo pradžia ir kokį kelią per tą šimtmetį nuėjo teisėjavimas Lietuvoje – šioje istorinėje apžvalgoje.

Teisėjas – kaip tvarkos garantas

Ištakos prasidėjo šiek tiek anksčiau. Pirmosios Lietuvos pirmenybės startavo 1922 m. – ir jau tuomet išryškėjo, kokia svarbi yra teisėjavimo grandis. Tuomet „trūko patyrimo rengti varžybas ir teisėjų“ – kartais „linijų teisėjais būdavo kviečiami žmonės iš žiūrovų minios“.

Pirmaisiais teisėjais dažnai būdavo patys futbolininkai, kiti sporto veikėjai: tarp ankstyvųjų Lietuvos futbolo teisėjų minimi Stepas Garbačiauskas, Hansas Gecas, Jurgis Šulginas.

Net ir tokiomis sąlygomis bandyta abiprėžti teisėjo autoritetą. 1922 m. liepos mėnesį išplatintas 25 punktų aplinkraštis – savotiški nuostatai, kuriuose skamba principai, aktualūs ir šiandien:

„Teisėjui pavesta visa rungtynių tvarka.“
„Kapitonai atstovauja komandą prieš teisėją.“
„Teisėjo sprendimas rungtynių metu neginčijamas.“

1923 m. Lietuvos sporto lygos Futbolo komitetas suorganizavo kursus futbolo teisėjams rengti – į juos buvo priimami asmenys nuo 18 metų, žaidę futbolą ir turintys klubo rekomendaciją.

1924 m. balandžio 11 d. Kaune prasidėjo pirmieji dviejų savaičių teisėjų kursai, o „nebaigę kursų ir negavę diplomų teisėjai “ negalėjo teisėjauti.

LFTK gimimas – Europos pavyzdžiu

1926 m. žengtas lemtingas žingsnis – įsteigta Lietuvos futbolo teisėjų kolegija. Įstatų projektą pasirašė Adomas Vasiliauskas, Jurgis Šulginas, Kazys Markevičius, Valerijonas Balčiūnas ir Eugenijus Fersteris, dokumentas buvo parengtas pagal Prancūzijos teisėjų kolegijos pavyzdį.

LFTK tapo pusiau autonomiška organizacija: visus teisėjavimo klausimus ir protestus sprendė kolegialiai, balsuodami, o į kolegiją buvo priimami tik klubų rekomenduoti atstovai. Tai buvo svarbus pasitikėjimo mechanizmas – sprendimai ne vieno žmogaus, o bendruomenės atsakomybė.

Kelias į tarptautinį lygmenį ir pamokos

Tarpukario Lietuvos teisėjai pasiekė ir tarptautinį pripažinimą. 1933 m. LFTK narių skaičius sumažintas nuo 32 iki 18, o Leonas Juozapaitis, Julijonas Kremeris ir Valerijonas Balčiūnas buvo paskirti į FIFA teisėjus. Tais pačiais metais V. Balčiūnas gegužės 28 d. teisėjavo Latvijos ir Estijos rungtynėms Rygoje.

1936 m. futbolas įžengė ir į eterį: rugpjūčio 30 d. rungtynes su Estija pirmą kartą transliavo Lietuvos radijas, jas komentavo Jonas Narbutas, o jam talkino teisėjas Valerijonas Balčiūnas. Be to, V. Balčiūnas, Nikodemas Čerekas, Stasys Volodka (Valatka) ir Robertas Janulevičius FIFA buvo rekomenduoti teisėjauti tarptautinėms varžyboms.

Teisėjavimo istorija nėra vien iškilmingos datos – joje netrūko ir aštrių pamokų. Tarpukariu būta protestų, ginčų ir precedento atvejų.

Vienas iš pavyzdžių – 1937 m. rugsėjo 20 d. situacija, kai Marijampolės „Šaulys“ savo aikštėje 1:0 nugalėjo LGSF, o rungtynėms teisėjavo vietinis arbitras, „Šaulio“ narys. Jis neįskaitė svečių mušto įvarčio, rezultatas buvo anuliuotas, o rungtynės peržaistos.

Šis epizodas primena paprastą, bet amžinai aktualią taisyklę: teisėjavime svarbi ne tik kompetencija, bet ir neutralumas.

Pokaris ir okupacijos laikotarpis

Pokariu teisėjavimo struktūrą teko kurti iš naujo. 1947 m. jau veikė naujai suformuota Futbolo sekcija ir Teisėjų kolegijos prezidiumas.

Sovietų Sąjungos laikotarpiu įvairaus lygio varžyboms teisėjavo daugiau nei 30 mūsų arbitrų. Šešiems buvo suteikta sąjunginė kategorija: J. Litvinui (1958 m.), K. Andziuliui (1962 m.), R. Juškai (1975 m.), J. Muliuoliui (1980 m.), A. Gorinui ir J. Miliauskui (abiem 1986 m.).

Pirmasis FIFA kategoriją gavo K. Andziulis (1965 m.), o vėliau – R. Juškai (1983 m.) buvo suteikta FIFA teisėjų kategorija.

Ypač išsiskyrė R. Juška: jis buvo vienas geriausių SSRS arbitrų ir gavo svarbius paskyrimus Europoje. 1982 m. jis teisėjavo UEFA taurės pusfinaliui tarp „IFK Göteborg“ ir „1. FC Kaiserslautern“, o 1984 m. Prancūzijoje teisėjavo Europos čempionato finalinio etapo rungtynėms tarp Portugalijos ir Vakarų Vokietijos.

Po nepriklausomybės atkūrimo

Lietuvos futbolo teisėjų asociacija, kuri šia teisine forma gyvuoja iki šiol, buvo įkurta 1999 m. kovo 20 d.

Per pirmąjį atkurtos Lietuvos dešimtmetį FIFA aikštės teisėjo kategoriją turėjo A. Dubinskas, D. Mieželis, P. Malžinskas, S. Sliva, A. Tvarijonaitė-Kancė, G. Dilda, kiek vėliau prisijungė A. Žuta, dar vėliau – G. Mažeika, N. Dunauskas, S. Slyva.

Atkurtos Lietuvos laikotarpiu ryškų tarptautinį pėdsaką paliko G. Mažeika, tapęs pirmuoju lietuviu, teisėjavusiu UEFA Čempionų lygos grupių etapo rungtynėms.

G. Mažeikos pėdomis pasekė Donatas Rumšas, tapęs pirmuoju Lietuvos teisėju UEFA Elito grupėje ir teisėjavęs UEFA turnyro ketvirtfinaliui.

Šiandien daugiau nei 30 specialistų – Lietuvos teisėjai, asistentai, VAR teisėjai, salės ir paplūdimio futbolo arbitrai bei inspektoriai – dirba tarptautinėse UEFA ir FIFA varžybose, o Lietuvos teisėjų bendruomenė yra gausesnė ir labiau matoma nei bet kada anksčiau.

Lietuvos futbolo teisėjų kolegijos / asociacijos vadovai:

Adomas Vasiliauskas (1926–1932)

Petras Janulevičius (1933)

Valerijonas Balčiūnas (1933–1940)

Stasys Volodka-Valatka (1940–1946)

Mečys Vitkauskas (1947–1948)

Antanas Saunoris (1948–1953)

Juozas Litvinas (1953–1959)

Kazys Kilčiauskas (1959–1965)

Romualdas Grušas (1966–1967)

Jonas Muliuolis (1968–1982)

Kęstutis Andziulis (1983–1985)