© Eurofootball.lt
Taigi pateikiame šį interviu su gerbiamu treneriu.
- Kaip vertinate 2006m. Pasaulio čempionato atrankos ciklo pradžią?
- Vertinti labai gerai galėtume jei būtume laimėję prieš ispanus. O apskritai žaidimą vertinu gerai, lygiosios Belgijoje, taip pat atliktas uždavinys rungtynėse su Ispanija ir dvi labai reikalingos pergalės prieš San Mariną.
- Kokios, Jūsų nuomone, vangaus Belgijos rinktinės žaidimo grupėje priežastys? Ar tikitės atsakomosiose rungtynėse su šia rinktine sužaisti ne mažiau sėkmingai, nei šį rudenį?
- Na nepasakyčiau, kad belgų žaidimą galima vadinti vangiu. Pirmajame kėlinyje Ispanijoje ši komanda atrodė labai gerai ir jeigu ne raudona kortelė nežinia kaip ten viskas būtų pasibaigę. O dėl rungtynių su Lietuva, belgai buvo iš karto nusiteikę lengvai laimėti ir kai pamatė, kad tai nebus taip paprasta, pradėjo blaškytis - tai rodė ir kapitono Barto Gooro elgesys, kai jis įvairiais neleistinais būdais bandė provokuoti lietuvius.Galiu pasakyti pavyzdį iš Lietuvos, kai paskutinėse turo rungtynėse "Ekranas" išėjo į aikštę ne žaisti, o išėjo bandyti kažkaip kitaip aiškintis santykių, kas ir nulėmė jų pralaimėjimą.
- Kodėl nebuvo keltas uždavinys laimėti prieš San Mariną kuo didesniu rezultatu? Ar esate tikras, kad pasibaigus grupės varžyboms bendro įvarčių santykio neprireiks?
- Svarbiausias uždavinys buvo laimėti, ir jei bus galimybė laimėti kuo didesniu įvarčių skirtumu. Mes puikiai žinojome, kad rungtynės bus tikrai sunkios. Galime prisiminti kaip mūsų kaimynai latviai vos "išnešė sveiką kailį" iš San Marino išlygindami rezultatą jau pačioje rungtynių pabaigoje arba portugalų lygiąsias su Lichtenšteinu. Galėčiau įvardinti dar vieną problemą. Šiose rungtynėse mums trūko puolėjų ir mūsų jaunieji žaidėjai, tokie kaip Tomas Radzinevičius, tiesiog neišlaikė įtampos, kas mus vėl verčia susimastyti apie naujų puolėjų peržiūrą. Manau, kad verti dėmesio yra Guščinas, Fomenka, na ir galbūt Lukšys.
- Kokios taktikos laikysitės išvykos rungtynėse su Ispanija ir Serbija? Ar kaip ir atrankos ciklo pradžioje bus žaidžiama su trimis nominaliais puolėjais?
- Visur kur mes žaisim, nesvarbu ar tai būtų rungtynės namuose ar išvykoje, mes niekada neiname pralaimėti. Mūsų tikslas yra pasiekti teigiamą rezultatą. Minimali užduotis yra lygiosios, maksimali be abejo pergalė. Niekada nebus žaidžiama kaip ankščiau, kad atsilaikyti ar pralaimėti minimaliu skirtumu.
- Kaip manote ar Serbijos ir Juodkalnijos rinktinė šiuo metu yra pagrindinė jūsų varžovė dėl 2 vietos grupėje?
- Sunku pasakyti. Manau mūsų grupėje aiškus tik autsaideris, tai žinoma San Marinas. Visos kitos rinktinės mano manymu pajėgios užimti tiek pirmą tiek antrą vietas. Tai ir tie patys ispanai bei serbai, bosniai, belgai, ir žinoma mes.
- Kokie tikslai keliami rungtynėms su Bosnija išvykoje? Ar tikslas bus 3 taškai, ar užteks lygiųjų?
- Vienintelėse rungtynėse su San Marinu aš kalbėjau apie rezultatą - visose kitose rungtynėse aš sakiau, kad vyrai į aikštę eina kovoti. Jeigu imti pasaulio rinktinių reitingus, tai galima būtų ramiai paskutinę vietą skirti San Marinui, priešpaskutinę Lietuvai ir taip toliau, tačiau į kiekvienas rungtynes lietuviai eina įrodinėti, kad reitingai tai dar ne viskas, ir jie neatspindi realios situacijos.
- Kokiu pagrindu kai kurie žaidėjai atsisako atstovauti rinktinei? Ar neįmanoma jų kaip nors įtikinti, kad reikia atstovauti savo šaliai?
- Nereikia kalbinti nei vieno žaidėjo. Žmogus turi pats norėti atstovauti savo šaliai, kadangi tik sąmoningas noras atstovauti rinktinei gali duoti rezultatą ir sukurti tą puikią atmosferą kuri dabar yra rinktinėje. Jokių paslapčių nėra: kaip jūs turbūt žinote, M. Samusiovas ir A. Velička prieš rungtynes su ispanais nusprendė aplankyti restoranus. Apie tai aš sužinojau tik po rungtynių, bet pati rinktinė į tai sureagavo - padarė susirinkimą ir pasmerkė tokius žaidėjų veiksmus. Jie tokio dalyko be abejo nesitikėjo, ir tai tik dar kartą įrodo, kad komandoje atsirado sąmoningumas, kad žaidėjai pradėjo sąmoningai mastyti ir reikšti savo nepasitenkinimą tokiu kolegų elgesiu. O kai po to dar Samusiovas nuvažiavęs į Maskvą pradeda drabstyti rinktinę purvais, tai aš nematau visai jokio pagrindo kažką įkalbinėti, nes su šiuo futbolininku buvo labai ilgai ir gražiuoju kalbėta, bet atrodo šis išvadų taip ir nepadarė. Žmogus atėjęs į komandą turi praeiti tam tikrą kelią, su ja susipažinti, aklimatizuotis. Net ir M. Stankevičius, kuris žaidžia "Serie A", ne iš karto pateko į pagrindinę sudėtį.
- Ar pritariate, jog A.Gedgaudas šiuo metu - geriausias Lietuvoje žaidziantis futbolininkas? Kokį dar "A lygoje" rungtyniaujantį žaidėją galėtumėte išskirti?
- Taip, aš pats balsavau už A. Gedgaudą, nes į viską žiūriu iš rinktinės trenerio pozicijų. Taip pat pasirinkau D. Vencevičių, kuris mano manymu yra visų labai nuvertintas ir P. Lukšį, nes šis žaidėjas rezultatyviausias Lietuvoje ir mes jį būtinai pamėginsime rinktinėje.
- Kuriuos žaidėjus, rungtyniaujančius Lietuvoje laikote perspektyviausiais?
- Tarp jaunų žaidėjų, ir žaidėjų rinktinėje yra didžiulis atotrūkis. Negalima teigti, kad žaidėjas iš jaunimo rinktinės iškarto pateks į nacionalinę rinktinę ir ten žais startinėje sudėtyje. Bandėme M. Savėną, bet praėjusiais metais nuvažiavę į Maltą, pamatėme, kad jis atrodo blankokai. Daugiau tikėjomės iš Kučio, bet kol kas šis futbolininkas nedemonstruoja to ko iš jo norima. Taip pat domina Šernas, Panka, Miceika, Mikuckis, jeigu baigs daryti taktines klaidas, Malinauskas, Ivaškevičius, Tamošauskas, bet pastarajam žaidėjui reikia pirmiausia subręsti kaip žmogui, nevėluoti į treniruotes, disciplinuotai gyventi. Taip pat visi mini M. Kaloną, bet šiam žaidėjui reikia ne subręsti, o baigti vartoti brandintus gėrimus (juokiasi).
- Ką manote apie Lietuvos klubų vadovų vykdomą masinį jaunų žaidėjų pardavimą į Rusiją. Ar jie Rusijoje nenustoja tobulėti?
- Problema yra tame, kas į kokį klubą patenka. Matau didžiulę problemą Karčemarskui, Tamošauskui, E. Česnauskiui, kurie ne visada gauna žaisti ir už dublerius, bet treniruočių sąlygas jie turi geresnes, taip kad viskas priklauso nuo jų pačių. Jie patys turi įrodyti, kad gali žaisti aukštesniame lygyje.
- Ar nemanote, kad rinktinei trūksta atakuojančio kūrybingo vidurio saugo, gal galėtumėte pavardinti keletą šios pozicijos žaidėjų, kuriuos galbūt ketinate išbandyti? Ką manote apie Savėną?
- Problema čia žinoma yra, bet M. Savėnui trūksta galingumo. Galbūt jis galėtų keisti kitus rinktinės narius, bet kol kas ne daugiau. Bandysime ieškoti būdų kaip gerinti šios pozicijos žaidimą.
- Ar išsigydęs traumą R.Žutautas grįš į rinktinę?
- Jeigu norės žaisti, tai tikrai grįš. Rinktinės durys jam tikrai nėra uždarytos. Reikia, kad žaidėjas pats norėtų žaisti. Anksčiau buvo iškilusi problema dėl A. Skarbaliaus, kuris nepareiškė noro žaisti už rinktinę, bet vėliau futbolininkas susiprato, pats su manimi susisiekė ir pareiškė norą rungtyniauti. Dar kartą pasikartosiu, kad žaidėjų rungtyniauti mes neversime. Kai kurios federacijos įkalbinėja futbolininkus dideliais pinigais ir premijomis, tačiau mes to daryti nepajėgūs.
- Kurie žaidėjai, jūsų nuomone, nelabai pritapo rinktinėje šiam atrankos cikle? Ar ketinate išbandyti naujus žaidėjus draugiškose su Gruzija? Jei taip, tai kokius?
- Pirmiausia reikės pažiūrėti, ką tuo metu galėsime pasirinkti. Jei viskas gerai manau išbandysime P. Lukšį, A. Fomenką, galbūt D. Guščiną, taip pat norėtųsi į rinktinę įtraukti Veličką, bet jam labai stipriai trūksta disciplinos.
- Kada bus sudaryta "A lygoje" žaidžiančių futbolininkų (rezervinė) rinktinė?
- Ji buvo padaryta, V. Ivanauskas turėjo už šią rinktinę atsakyti, tačiau ši idėja užgeso, kas yra labai gaila. Manau čia vėlgi pritrūko finansinių lėšų, nes reiktų žaisti su varžovais, taip pat su jais dirbti turėtų atskira trenerių komanda, manau tokią idėją nesunkiai galėtų įgyvendinti stiprios futbole šalies federacija.
- Kokia psichologinio poveikio priemonė veiksmingiausia, nuteikiant komandą pergalei, prieš pat išleidžiant į aikštę?
- Galima būtų sakyti, kad yra didelis komplektas šių priemonių, kurias visas sėkmingai panaudojus galima gerai nuteikti komandą kovai, tai yra kiekvienos komandos trenerių ir žaidėjų paslaptis, o kad mums pavyksta tai padaryti, turbūt puikiai matosi.
- Ar domitės naujaisiais futbolo pasiekimais, užsienio trenerių darbu? Kas iš užsienio trenerių labiausiai imponuoja?
- Be abejo, domiuosi užsienio trenerių darbu, iš kur kitur būtų galima semtis patirties. Esu asmeniškai bendravęs su Capello, Sacchiu, Trapattoniu, Lobanovskiu, Morozovu. Taip pat pagal pasiekimus man imponuoja buvęs "Porto" treneris Jose Mourinho, nes matome, kad jis rodo rezultatus kai jam suteikiamos sąlygos. Dar galima būtų paminėti Aleksą Fergusoną, kuris yra treneris dirbantis pagal savo sukurtą ilgalaikę programą. Matėme, kaip Mančesterio klubas išgyveno krizę ir dabar vėl keliasi iš jos.
- Kaip keliate savo kvalifikaciją bei semiatės patirties? Kaip atrenkat narius, pasirengusius atstovauti Lietuvos rinktinei? Ar lankotės užsienyje ir stebite mūsų tautiečių žaidimą?
- Koks treneris nenorėtų vykti į užsienį semtis patirties, stebėti kitų trenerių darbą, žaidėjų žaidimą. Viskas atsiremia į pinigus, kurių yra nedaug. Galbūt kada nors situacija pasikeis.
- Ką regite savo įpėdiniu rinktinės trenerio poste? Galbūt V.Ivanauską?
- Žinoma nėra nieko amžino, kaip ir ne amžinas mano darbas rinktinėje, todėl mano nuomone V. Ivanauskas būtų puikus treneris, bet aš vis dar stengiuosi jį išmokyti visko ko pats moku. Tikiuosi, kad jam pavyks pasiekti dar geresnius rezultatus nei man, nes jei to neatsitiktų, tai reikštų, kad man nepavyko jam perduoti savo žinių.
- Esate ir Vilniaus savivaldybės sporto skyriaus vadovas. Kokia reali situacija dėl stadionų statybos Vilniuje?
- Pirmiausia reikia, kad miesto taryba patvirtintų projektą, kolkas trūksta informacijos iš "Žalgirio" stadiono savininkų. Statybų darbai realiai gali prasidėti kitais metais. O dėl stadiono statybos šalia "Akropolio", mano nuomone statybos prasidės ne anksčiau kaip 2007-aisiais. Kai kas sako, kad stadionų gali būti per daug, tačiau Vilnius yra modernus, didelis miestas ir aikščių niekada nebus per daug.
- Už ką balsavote geriausio pasaulio futbolininko rinkimuose?
- Galiu pasakyti, kad nebalsavau nei už vieną iš pagrindinių trijų kandidatų. Man imponuoja kuriantys žaidėjai, o ne futbolininkai baigiantys atakas. Kadangi esu rinktinės treneris, labiau vertinu žaidėjus ne pagal jų žaidimą savo šalies čempionate, o pagal žaidimą rinktinėse. Šiuo atveju pagal pasirodymą Europos čempionate. Todėl pasirinkau čeką P. Nedvedą, kuris žaidžia nė kiek neprasčiau nei praėjusiais metais, portugalą L. Figo, buvusį savo komandos varikliu, ir graiką T. Zagorakį. Pastarąjį pasirinkau tik dėl to, kad Graikija tapo Europos čempione.
- Kaip manote ar „Siemens“ arenoje nebūtų įmanoma surengti Europos salės futbolo čempionato?
- Tai puiki idėja, turime gerą viešbučių tinklą, be to Vilniaus miestui tai būtų papildomos įplaukos, tačiau apie tai reikia kalbėti su LFF, jie pirmieji turi parodyti iniciatyvą, jeigu toks dalykas būtų realus. Beje, kiek žinau, LFF nori siūlyti Lietuvoje rengti jaunimo rinktinių (U-17 ir U-19) atrankos turnyrus.
A.Liubinskas po interviu taip pat paminėjo, jog jis visada atvirai bendrauja su visais norinčiais ir yra pasirengęs elektroniniu paštu atsakyti į internautų klausimus, tik su sąlyga, kad klausiantysis turi pasirašyti savo vardu ir pavarde.
