© fkriteriai.lt
Kai prieš mėnesį prie „Riterių“ prisijungė puolėjas Maksimas Marusičius, niekam nekilo abejonių, kad būtent jis yra tas žmogus, kuris sutvarkys komandos puolimą ir pagerins įmuštų įvarčių statistiką. Toks įsitikinimas buvo ne šiaip sau – Maksimas visiškai neužtruko su adaptacija, o treniruotėse jo žaidimas bei progų realizacija buvo būtent tai, ko trūko ekipai per visą antrąjį „Optibet A lygos“ ratą.
Deja, nei pusvalandis mače prieš „Žalgirį“, nei rungtynės su „Džiugu“ nesusiklostė puolėjui taip, kaip jis pats norėtų. Tačiau dar ne vakaras – šiandien 28-ąjį gimtadienį švenčiantis ukrainietis galvoja apie geresnį pasirodymą čempionate nei 2017 metais, kai atstovavo „Jonavai“.
„Jeigu mano pasirodymą vertinsime tik pagal tas dvejas rungtynes, tai be abejo, kad jos nuviliančios. Tačiau žiūrint iš kitos pusės, turėjau laiko susipažinti su komanda, suprasti trenerius, pagerinti savo fizinę formą ir susitiprinti ryšius su naujaisiais draugais“, – sakė M. Marusičius.
Vos sugrįžęs į Lietuvą, puolėjas net kelis kartus paminėjo, kokia „graži ir gera“ yra mūsų šalis. Tą pačią frazę futbolininkas pakartojo ir po mėnesio.
„Man patinka Lietuva. Tiek Vilnius, tiek Kaunas, tiek Trakai su savo pilimi yra įdomūs miestai. Visur gražu, visur geri, nuolat pagelbėti pasiruošę žmonės. Net ir Jonava – nedidelis miestas, tačiau gyvendamas ten pažinau daug žmonių, su kuriais iki šiol palaikau gerus santykius. Be abejo, kad man čia patinka“, – kalbėjo M. Marusičius.
Maksimai, kokį didžiausią skirtumą matai tarp „Jonavos“ ir „Riterių“?
„Riteriuose“ viskas atrodo žymiai rimčiau. Čia milžiniškas dėmesys skiriamas fiziniam stoviui, čia kiekviena detalė yra svarbi.
Tiesa, kad tikėjaisi geresnio starto?
Be abejo, taip, bet nesiruošiu gailėtis. Geriau tą laiką skirsiu savo klaidų analizei, padarysiu išvadas ir kitose rungtynėse būsiu geresnis.
Vis tik, grįžkime į rungtynes su „Džiugu“. Kas atsitiko, kad taip gerai pirmajame kėlinyje žaidusi komanda po pertraukos sustojo?
Mes privalėjome rungtynes uždaryti iki pertraukos. Turėjome per daug progų, kurios liko neišnaudotos. Antrajame kėlinyje atsirado daug kovos, praleidome įvartį, bėgome atsižaisti, bet kontratakos metu prasileidome dar vieną. Taip jau būna. Jie dar atvyks žaisti į Vilnių ir mes privalėsime įrodyti, kad tos rungtynės Telšiuose buvo atsitiktinumas.
Kiek tau psichologiškai svarbu įmušti pirmą įvartį?
Labai svarbu. Tik įvartis leidžia jaustis tvirčiau. Ne tik tose, bet ir kitose rungtynėse.
Kas dar padėtų „Riteriams“ būtų stipresniems?
Mano nuomone, paskutinis perdavimas ir progų realizacija. Nuo to prasideda visas futbolas.
Pirmadienį laukia „Dainava“. Ko „Riteriai“ laukia iš šių rungtynių?
Trenerių štabas mums sudėlios visą planą, taktiką, kuri, tikiuosi, bus pergalinga.
