2011 metų vasarą Prancūzijos futbolas drastiškai pasikeitė “Paris Saint-Germain” klubą perėmus “Qatar Sports Investment” holdingui.
Nemaža dalis kritikų tuomet kalbėjo, jog tai šalyje sunaikins bet kokią konkurenciją, o keleri vėlesni metai šiuos žodžius patvirtino su kaupu. PSG galiausiai 2015-16-ųjų sezoną baigė pirmaudami 31 taško skirtumu.
Vis dėlto, lygiai taip pat, kaip ir pernai, paryžiečiams nenusisekė 2011-12 metai, kuomet jie užėmė antrąją vietą atsilikdami vos trimis taškais.
Taip nutiko nepaisant tarpsezoniu išleistų 82 mln. svarų sterlingų bei prisivilioto garsaus trenerio Carlo Ancelotti.
PSG nesėkmė buvo išties netikėta, tačiau dar labiau netikėtas tas faktas, jog kelią sostinės klubui užkirto “Montpellier”, “Ligue 1” nugalėtoju tapęs pirmą kartą per savo istoriją.
Ši Pietų Prancūzijos komanda buvo surinkta daugiausia iš akademijos futbolininkų ar iš žemesnių lygų įsigytų naujokų, tad jos triumfas atrodo dar įspūdingesnis. Ši “pelenės istorija” – beveik tokia pat įspūdinga kaip “Leicester City”.
Taigi, kaip susiklostė šių žaidėjų karjera? Informaciją apie juos surinko “Squawka Football” žurnalistas Oliveris Youngas-Mylesas.
Vartininkas – Geoffrey Jourdrenas
Nors daugiausiai pripažinimo susilaukė “Montpellier” atakuojantys futbolininkai, gynybos grandis buvo ne mažiau svarbi, nes jos rezultatai buvo geriausi visoje lygoje.
Kertinė gynybos dalis buvo Geoffrey Jourdreno pasirodymai tarp vartų virpstų, kuris per sezoną praleido vos ketverias rungtynes.
Tiesa, šio elitinės “Clairefontaine” akademijos auklėtinio karjera į didesnes aukštumas nenuvedė ir šią vasarą jis pasirašė sutartį su į “Ligue 2” iškritusiu “Nancy”.
Dešiniojo krašto gynėjas – Garry Bocaly
Martininkoje gimęs Garry Bocaly reguliariai žaidė Prancūzijos jaunimo rinktinėse, bet vėliau nesugebėjo prasimušti į pagrindinę “Marseille” komandą. Dėl to jis 18 mėnesių buvo paskolintas “Montpellier”.
Čia jis tapo reguliariu startinės sudėties nariu, tačiau po laimėto lygos titulo jo karjera taip pat sustojo. 2015 metais jis paliko “Arles-Avignon” ir buvo be klubo, kol 2016 metų gruodį pakabino bucus ant vinies.
Vidurio gynėjas – Mapou Yanga-Mbiwa
“Montpellier” akademijoje iškilęs Mapou Yanga-Mbiwa reguliariu pagrindinės ekipos nariu tapo sulaukęs vos 18 metų. Jis 2009-aisiais padėjo klubui iškopti į aukščiausią divizioną.
Dar iki to laiko, kol sulaukė 23-ejų, jis Monpeljė komandos gretose jau buvo sužaidęs per 200 susitikimų. Būtent dėl to jis patraukė Europos grandų dėmesį, o galiausiai 2013 metais persikėlė į “Newcastle United”.
Tiesa, Anglijoje prancūzas nenustebino ir išvyko į “Roma”, o dabar atstovauja “Lyon” klubui.
Vidurio gynėjas – Hiltonas
Panašiai kaip Bocaly, Hiltonas neprasimušė “Marseille” gretose, tad 2011-aisiais persikėlė į “Montpellier”.
Brazilas iškart tapo itin svarbia komandos dalimi ir po penkerių metų vis dar joje žaidžia reguliariai. Šiuo metu sulaukęs 40-ies jis yra klubo kapitonas.
Kairiojo krašto gynėjas – Henri Bedimo
Henri Bedimo irgi buvo įsigytas minėto tarpsezonio metu. Jis į Monpeljė atvyko pakeitęs ne vieną klubą tiek pirmajame, tiek antrajame Prancūzijos divizionuose.
Naujojoje ekipoje kamerūnietis žaidė taip gerai, jog buvo išrinktas į simbolinę “Ligue 1” sezono vienuolikę, o po dar vienerių puikių metų jį nusipirko “Lyon”. 2016-aisiais Bedimo iš šio klubo persikėlė į “Marseille”.
Vidurio saugas – Benjaminas Stambouli
Benjaminas Stambouli pasekė savo tėvo Henri pėdomis bei karjerą pradėjo “Marseille” gretose. Į “Montpellier” akademiją jis persikėlė vėliau, bet profesionalu 2010 metais tapo būtent čia.
Stambouli pergalingo sezono metu rungtyniavo ne tik saugo, bet ir vidurio gynėjo pozicijose. Iš viso už klubą sužaidęs 129 mačus jis 2014-aisiais papildė Londono “Tottenham”, vėliau persikėlė į “Paris Saint-Germain”, o dabar atstovauja Gelzenkircheno “Schalke”.
Vidurio saugas – Jamelis Saihi
Jamelis Saihi yra bene mažiausiai žinomas iš visos auksinės Monpeljė komandos, nes jis buvo rotuojamas kartu su Joris Marveaux bei Marco Estrada. Tiesa, šis akademijos auklėtinis taip pat užėmė svarbų vaidmenį.
Saihi yra netgi gimęs Monpeljė ir šio miesto klubui atstovavo iki pat 2017-ųjų vasaros, kuomet persikėlė į kitą “Ligue 1” komandą “Angers”. Žaisdamas Pietų Prancūzijoje jis 20 kartų vilkėjo Tuniso rinktinės marškinėlius.
Atakuojantis saugas – Younesas Belhanda
Viena pagrindinių “Montpellier” žvaigždžių buvo techniškai itin talentingas Younesas Belhanda.
Marokietis nepraleido nė vienerių rungtynių bei demonstravo puikią formą viso sezono metu. Jis buvo išrinktas į simbolinę “Ligue 1” sezono vienuolikę, pripažintas geriausiu jaunuoju futbolininku bei laimėjo gražiausio įvarčio apdovanojimą.
Vis dėlto, vėliau jis priminė tik savo paties šešėlį, o karjera Kijevo “Dynamo” gretose jam nesusiklostė. Dabar jis kartu su kita savo potencialo neišpildžiusia žvaigžde Mario Balotelli atstovauja “Nice”.
Dešiniojo krašto puolėjas – Johnas Utaka
Po keturių prastų metų iš “Portsmouth” atleisto Johno Utakos karjera neatrodė turinti perspektyvų.
Laimei, ji pasisuko visiškai kita kryptimi, kuomet šis itin vikrias kojas turintis nigerietis persikėlė į “Montpellier”. Viso sezono metu jis žaidė puikiai ir paskutiniajame mače prieš “Auxerre”, kurį ekipa laimėjo rezultatu 2-1, Utaka pelnė dublį.
Po dvejų metų puolėjas persikėlė į “Sivasspor”, o praleidęs dar tris sezonus Turkijoje atsidūrė Egipto klubo “El Mostakbal” gretose. Sausio mėnesį jis tapo kitos šios šalies ekipos “Aswan” naujoku bei galiausiai persikėlė į ketvirtajame Prancūzijos divizione rungtyniaujantį “CS Sedan”.
Kairiojo krašto puolėjas – Remy Cabella
Kraštuose taip pat puikiai žaidė tiek Geoffrey Denisas, tiek Souleymane Camara, tačiau būtent Remy Cabella iškilimas sulaukė daugiausiai dėmesio.
Jis šioje komandoje yra jau šeštasis “Montpellier” akademijos auklėtinis. Iš pradžių jis liko komandoje, bet vėliau pasekė Yanga-Mbiwa pėdomis bei persikėlė į “Newcastle”, kur, visgi, savo neabejotino talento nepademonstravo.
Praėjusį sezoną jis buvo išnuomotas “Marseille”, o šiemet uostamiesčio klubą papildė kaip pilnavertis jo narys.
Snaiperis – Olivier Giroud
Didžiausia ekipos žvaigždė bei pagrindinis įvarčių mušėjas be jokios abejonės buvo Olivier Giroud. 21 jo tikslus smūgis sudarė beveik trečdalį viso “Montpellier” pelnytų įvarčių ir pelnė jam “Ligue 1” auksinį batelį.
Pergalingas sezonas pačiam puolėjui aukščiausiame divizione buvo vos antrasis – prieš tai jis “Ligue 2” bei “National” pirmenybėse atstovavo “Grenoble”, “Istres” ir “Tours”.
Triumfui vos tik pasibaigus Giroud prisiviliojo Londono “Arsenal”, kurio gretose prancūzas neseniai įmušė savo 100-ąjį įvartį. Nors pastaraisiais metais jam dažnai tenka kilti nuo suolo, puolėjas tebėra svarbi “kanonierių” dalis ir savo karjerą tikrai gali vadinti sėkminga.
Treneris – Rene Girardas
Tuometinis “Montpellier” vairininkas Rene Girardas savo sąskaitoje jau turėjo tris čempiono titulus su “Bordeaux” klubu, tačiau su “Nimes”, “Pau” bei “Strasbourg” jam sekėsi toli gražu ne taip puikiai.
Šešerius metus Prancūzijos rinktinės trenerių štabe pradirbęs Girardas į Monpeljė atvyko 2008-aisiais ir komandą iki “Ligue 1” trofėjaus atvedė ketvirtajame savo sezone. Čia jis liko dar vienerius metus, o vėliau perėmė “Lille” vairą.
Po to sekė laikotarpis “Nantes” gretose, iš kurio po pralaimėjimo “Lyon” rezultatu 6-0 jis buvo atleistas 2016 metų gruodį.
