Ne tik taktika ir meistriškumas: pasaulio futbolo čempionato nugalėtojus nulems psichologinis parengtumas

2026-07-10 08:30 © lff.lt

Pažvelgus į 2026 metų pasaulio futbolo čempionatą ir sėkmingiausiai žaidžiančias rinktines, matome, kad vis svarbesnį vaidmenį atlieka sporto psichologija.

Šiuolaikinis futbolas tapo greitesnis nei bet kada anksčiau, tad geriausiai pasirengusių komandų psichologinis pasiruošimas neįmanomas ir be pažangių metodų.

Atidžiai kovas čempionate stebintis Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius, psichologas Romualdas Malinauskas teigia, pastaraisiais metais futbole pasitelkiamos naujausios žinios, kurios padeda žaidėjams susidoroti su vis didesniu psichologiniu spaudimu.

„Dažniausiai prieš rungtynes pasitelkiama vizualizacija ir protinės treniruotės. Elitinių rinktinių žaidėjai vis dažniau treniruojasi net nebūdami aikštėje. Prieš kiekvienas rungtynes jie taiko mentalinę treniruotę – savo galvose detaliai atkuria sėkmingus perdavimus, idealias gynybos pozicijas ir pavykusių baudinių smūgius. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokia vizualizacija suaktyvina tuos pačius smegenų centrus kaip ir realus judesys, todėl žaidėjai aikštėje jaučiasi užtikrinčiau ir greičiau priima sprendimus“, – teigia LSU profesorius.

Psichologiniam žaidėjų tvirtumui stiprinti pasitelkiama ir elgesio duomenų vertinimą. Šiuolaikinės komandos naudoja dirbtinio intelekto ir video analizės platformas, kurios fiksuoja žaidėjų elgseną aikštėje, kai patiriamas spaudimas. Pavyzdžiui, kaip dažnai žaidėjas žvalgosi aplinkui, kaip reaguoja į prarastą kamuolį ar teisėjo švilpuką. Tai padeda futbolininkams išsiugdyti specifinį psichologinį tvirtumą – gebėjimą visiškai susikoncentruoti į užduotį ir išlaikyti ramybę lemiamą rungtynių minutę.

„Žaidėjams reikalinga stipri emocijų kontrolė, o persikrovimo rutinos yra būtinos. Kai žaidimas vyksta dideliais greičiais, žaidėjo širdies ritmas šokteli į viršų, o tai siaurina dėmesio lauką ir didina klaidų tikimybę. Geriausiai pasiruošusios rinktinės naudoja trumpas 60–90 sekundžių pertraukėles, kurios skirtos „psichologiniam persikrovimui“. Žaidėjai atlieka specialius kvėpavimo pratimus, kad sumažintų įtampą, suvaldytų neigiamas emocijas ir vėl sugrįžtų pasirengę įgyvendinti taktinį planą“, – teigia LSU psichologas.

Pastaruoju metu psichologinis parengtumas baudinių serijoms įgauna vis svarbesnį vaidmenį ir dažnai nulemia rungtynių baigtį. Rinktinės, kurios tikisi sėkmingai įveikti sudėtingus čempionato etapus, turi laimėti baudinių serijas, o tam reikalingas specialus pasiruošimas.

„Sporto psichologai žaidėjus moko visiškai izoliuotis nuo aplinkos triukšmo ir susitelkti tik į techninį smūgio atlikimą, o ne į galimas pasekmes Baudinių serijos pasaulio čempionate nebėra laikomos „loterija“. Tai yra psichologinio pasirengimo, kognityvinių pratimų ir emocinio dominavimo išraiška. Elitinės Argentinos, Anglijos, Ispanijos ir Prancūzijos rinktinės šiam futbolo elementui pasitelkia skirtingus psichologinius metodus.“, – atskleidžia  LSU profesorius.

R. Malinauskas pabrėžia ir emocinio perdegimo prevencijos ir pozityvaus mikroklimato kūrimo svarbą turnyro metu. Kadangi pasaulio čempionato tvarkaraštis yra itin įtemptas, o žaidėjai atvyksta po sekinančių sezonų klubuose, didžiausias iššūkis yra perdegimo prevencija. Rinktinių štabuose dirbantys sporto psichologai didelį dėmesį skiria komandos mikroklimatui, laiko kitoms veikloms (ne tik futbolui) ir žaidėjų tarpusavio pasitikėjimo ugdymui, kad ilgo turnyro metu nekiltų vidinių konfliktų.

„Pavyzdžiui, Anglijos rinktinės sporto psichologas Timas Harknessas yra elitinio sporto psichologas, duomenų mokslininkas ir aukšto meistriškumo sportininkų konsultantas, kuris specializuojasi sprendimų priėmimo srityje esant didžiuliam spaudimui. Savo darbe su futbolo komandomis ir žaidėjais jis atlieka kelias esmines funkcijas – padeda įveikti stresą ir moko žaidėjus, kaip išsaugoti šaltą protą lemiamų rungtynių akimirkų metu, pavyzdžiui, mušant 11 metrų baudinius“, – paaiškina LSU profesorius.

Pasak mokslininko, Prancūzijos rinktinė neturi oficialaus sporto psichologo. Jo ir nereikia, nes trenerio Didier Deschamps‘o vaidmuo jau seniai peržengė vien taktinių schemų braižymą. Kadangi komandoje susirenka ryškios futbolo žvaigždės su skirtingais charakteriais, treneris pats turi būti kaip sporto psichologas ir mediatorius. Jis tai supranta ir atvirai sako, kad jo auklėtiniams, pavyzdžiui, Kylianui Mbappe ar Williamui Saliba, labai svarbi puiki tiek sportinė forma, tiek psichologinė savijauta.

„Jei sportininkui reikia psichologinės pagalbos jis gali pats kreiptis į profesionalius sporto psichologus ir su jais konsultuotis. Didier Deschamps’as pats sukūrė ir diegia psichologinio rengimo sistemą, pagrįstą jo paties, kaip žaidėjo ir trenerio, patirtimi. Jis brėžia aiškias ribas ir griežtai reikalauja laikytis disciplinos, tačiau nėra nuo žaidėjų atsiribojęs. Pats Deschamps’as tai grindžia tuo, kad artumas netrukdo pagarbai ir autoritetui“, – čempionato užkulisius aptaria profesorius Romualdas Malinauskas.

Kokios psichologinio, fizinio ar taktinio pasirengimo schemos veiks geriausiai, sužinosime jau netrukus. Futbolo šventė Meksikoje, JAV ir Kanadoje finišuos liepos 19 dieną.

Lietuvos sporto universiteto informacija