Nuo M. Platini iki D. Villos - 10 geriausių Europos čempionato debiutų (VIDEO)

Vakar siūlėme pažvelgti į labiausiai intriguojančius "Euro 2016" debiutantus bei svarstėme, kuriam iš jų pirmenybės susiklostys sėkmingiausiai. Šiandien pateikiame dešimt puikiausių debiutų, kurie jau įėjo į futbolo istoriją.

Cristiano Ronaldo – 2004 m., Portugalija.

Triskart geriausias pasaulio futbolininkas Europos čempionate debiutavo devyniolikos. Tuomet jis pakilo nuo suolo grupės rungtynėse prieš Graikiją ir iškart pelnė įvartį. Tiesa, portugalai turėjo pripažinti varžovų pranašumą rezultatu 2-1. Kitą kartą Ronaldo įmušė pusfinalyje, kai jo atstovaujami pirmenybių šeimininkai įveikė Nyderlandus. Visgi, finale buvo ir vėl nusileista graikams.

Wayne’as Rooney – 2004 m., Anglija.

Ronaldo nebuvo vienintelis devyniolikmetis, sužavėjęs Europos futbolo aistruolius. Antrajame Anglijos rinktinės grupių mače prieš Šveicariją Rooney pasižymėjo dubliu, o iškart po to vykusiame susitikime su kroatais snaiperis savo pasiekimą pakartojo. Šis debiutas būtų tikrai magiškas, bet ketvirtfinalyje prieš portugalus jam aikštę dėl pėdos traumos teko palikti anksčiau laiko, o į pusfinalį po baudinių tuomet žengė priešininkai.

Michelis Platini – 1984 m., Prancūzija.

Čempionatas prieš 32 metus lygiai taip pat kaip ir dabar vyko Prancūzijoje. Auksinio kamuolio laimėtojas pasižymėjo visuose penkiuose savo rinktinės mačuose. Įskaitant du hat-trickus, Platini turnyrą baigė savo sąskaitoje turėdamas 9 įvarčius. Rekordo niekam nepavyko pagerinti dar iki šių dienų.

Vaizdo įrašą galite rasti čia.

Davidas Villa – 2008 m., Ispanija.

Būtent šios pirmenybės tapo ispanų dominavimo pradžia. Jie tapo Senojo žemyno čempionais, o Villa buvo vienas svarbiausių jų vedlių. Snaiperis pelnė hat-tricką pirmojoje akistatoje su Rusija, o paskutiniame grupių susitikime įmušė pergalingą įvartį. Nepaisant to, kad praleido finalą, tuometinis “Valencia” lyderis tapo rezultatyviausiu turnyro žaidėju.

Marcosas Senna – 2008 m., Ispanija.

Tąkart Luiso Aragoneso vadovaujamoje rinktinėje sužibėjo dar vienas futbolininkas – Brazilijoje gimęs saugas Senna. Jo rolę vėliau perėmė Sergio Busquetsas, tačiau būtent jis buvo ta dalis aikštės viduryje, be kurios ispanų triumfas būtų neįsivaizduojamas.

Milanas Barošas – 2004 m., Čekija.

Pirmosiose savo rungtynėse “Liverpool” puolėjas išgelbėjo komandą nuo pralaimėjimo latviams ir vėliau nesustojo. Barošas pasižymėjo kituose dviejuose grupių susitikimuose, o ketvirtfinalyje jo dublis padėjo parklupdyti Daniją. Tąkart rezultatyviausią “Euro 2004” futbolininką sustabdyti pavyko tik čempionais tapusiems graikams.

Marco van Bastenas – 1988 m., Nyderlandai.

Į turnyrą jis vyko vos kaip trečiasis pasirinkimas savo pozicijoje. Visgi, treneris Rinusas Michelsas antrosiose rungtynėse prieš Angliją išleido van Basteną į startinę sudėtį ir nenusivylė, nes aikštę jis paliko su hat-tricku. Pusfinalyje 88-ąją minutę pelnytas van Basteno įvartis eliminavo šeimininkus vokiečius, o finale prieš SSRS sirgaliai išvydo bene gražiausią smūgį per visą “Euro” istoriją.

Alanas Sheareris – 1996 m., Anglija.

Tų metų vasarą futbolas sugrįžo ten, kur gimė, tačiau po jau pirmajame mače prarastų taškų su Šveicarija anglai atrodė nuviliančiai. Tą iš dalies parodė ir tai, kad atrankoje nežibėjęs Sheareris vis tiek pasirodydavo rinktinės startinėje sudėtyje. Tiesa, namų sirgalius jis galiausiai maloniai nustebino tapdamas rezultatyviausiu čempionato žaidėju, o Anglijai pirmenybės buvo geriausios nuo 1966-ųjų.

Thierry Henry – 2000 m., Prancūzija.

Jau būdamas pasaulio čempionu “Arsenal” puolėjas turnyre dalyvavo kaip favoritas. 22-ejų metų futbolininkas buvo vienas prancūzų atakų lyderių bei pateko į simbolinę čempionato vienuolikę. Jo darbas galiausiai buvo vainikuotas pirmąja Europos taure po Platini eros.

Peteris Schmeichelis – 1992 m., Danija.

Danų šiame čempionate neturėjo būti apskritai, bet jie jame atsidūrė vietoje karo draskomos Jugoslavijos. Peteris Schmeichelis ir jo atlaikyti smūgiai buvo itin svarbūs, be kurių veikiausiai nebūtų ir šios rinktinės triumfo. Pusfinalyje jam pavyko atlaikyti ir Marco van Basteno smūgiuotą 11 metrų baudinį. Skamba kaip “Leicester City” istorija su sūnumi Kasperu priešakyje, tiesa?