© Eurofootball.lt
Šio sezono Čempionų lygoje žygis „Liverpool“ baigėsi jau po grupių etapo. „Na, nieko baisaus,- ramino save šalikais veidus apsigaubę sirgaliai,- skirsime visą dėmesį Anglijos čempionatui.“ Deja. Jame, iki pabaigos likus vos keliems turams, nuo ketvirtos vietos yra atsiliekama aštuoniais taškais. Nuo penktos – šešiais. Taigi kitą sezoną Čempionų lygos apskritai nebus.
Kur trauktis? Ak taip, yra kur. Menamas iliuzinis išsigebėjimas - naujoji UEFA Europos lyga. „Galbūt pakeisime Donetsko „Shakhtar“ ir tapsime pajėgiausiu klubu Senajame žemyne!“ – puikai suvokdami realią situaciją pro ašaras šypsosi „Kop“ tribūnos fanai. Taip, pajėgiausiu, tačiau tik tarp antrojo ešelono komandų, kur vietos tokiam vardui kaip „Liverpool“ apskritai neturėtų būti.
Tačiau šią savaitę vyksiantis (jei Islandijos vulkano pelenai nesukliudys) pirmasis pusfinalio mačas su Madrido "Atletico" Liverpulio komandos gerbėjams yra tarsi nedidelė paguoda ar menkas šviesos spindulėlis debesuotame danguje. Ir to atimti negalima.
„Liverpool“ pasiekė dugną daugeliu aspektų. Klubo finansinė situacija, valdant savininkams amerikiečiams T.Hicksui ir G.Gillettui, yra sudėtinga. Skola, nors ir gerokai mažesnė nei, tarkime, „Man Utd“, siekia apie 300 milijonų eurų, o bankų spaudimas tik didėja. Dėl to neprasidėjo seniai planuotos naujojo stadiono statybos, o komandai vis dar tenka rungtyniauti moderniais mastais kukliame bei antrą šimtmetį beveik įpusėjusiame 45 tūkstančių vietų „Anfield“ stadione, kuris generuoja gerokai mažesnes pajamas nei, pavyzdžiui, naujasis įspūdingasis Londono „Arsenal“ stadionas.
Tai, kad šį sezoną iš Čempionų lygos buvo pasitraukta jau po pirmojo etapo, taip pat neleido tikėtis solidžių UEFA finansinių dotacijų (pavyzdžiui, kiekvienas ketvirtfinalyje žaidžiantis klubas gauna 2,5 milijono eurų, pusfinalyje – dar 3 mln ir t.t.). Kitą sezoną Čempionų lygos apskritai nebus, todėl „Liverpool“ vien už patekimą ir dalyvavimą grupių etape sumokamus daugiau nei 5 milijonus eurų matys kaip savo ausis. Ką jau kalbėti apie papildomas pajamas, gaunamas rengiant prestižinio turnyro rungtynes, greta aikštės statant milijonus kainuojančius reklaminius stendus ir panašiai...
Privirtą košę mėgins srėbti „British Airways“ vadovas Martinas Broughtonas, prieš keletą dienų tapęs naujuoju klubo valdybos pirmininku. Save aršaus varžovo Londono „Chelsea“ gerbėju laikančio ir kas antrose „mėlynųjų“ rungtynėse sostinėje apsilankančio brito laukia nelengva užduotis – sumažinti skolas bei rasti naują „Liverpool“ savininką, nes T.Hicksui ir G.Gillettui šis aplūžinėjęs žaisliukas kiek pabodo. Visą tą reikės padaryti per maždaug pusę metų – tiek laiko davė kreditą suteikę bankai.
Būtų gerai, jei visos problemos būtų tik už aikštės ribų. Ant žaliosios vejos jų - ne mažiau, jei ne dar daugiau. Komanda rungtyniauja ypatingai banguotai ir šį sezoną, būkime „biedni“, bet teisingi, prarado grando statusą. O pagrindo grėsmingoms prognozėms, kad tai gali būti ne laikinas kluptelėjimas, yra.
Tęsinys - po kelių dienų.
