P. Giedraitis įvertino paplūdimio rinktinės pasirodymą: „Išlikimas šiame lygyje, rodo, jog einame gera kryptimi“

2026-05-22 09:00 © lff.lt

Lietuvos paplūdimio futbolo rinktinė praėjusią savaitę varžėsi Europos paplūdimio futbolo čempionato lygos A divizione ir debiutiniame turnyre užėmė šeštąją vietą tarp aštuonių stipriausių žemyno komandų.

Lietuviai grupių etape susitiko su būsimais čempionais ispanais, vėliau žaidė prieš Šveicarijos rinktinę, o kovą dėl išlikimo elitiniame divizione užtikrino pergalė prieš Čekiją.

Paskutinėse turnyro rungtynėse dėl penktosios vietos Lietuvos futbolininkai po atkaklios kovos 2:3 nusileido Lenkijai. Nors galutinė pozicija galėjo būti ir aukštesnė, rinktinė įrodė galinti konkuruoti su stipriausiomis Europos komandomis.

Papildomu iššūkiu tapo ir tai, kad komanda į Ispaniją išvyko be vyriausiojo trenerio Aivaro Meškinio, kuris dėl nelaimės šeimoje negalėjo būti kartu su rinktine. Nepaisant to, komanda demonstravo vienybę ir po pirmųjų rungtynių simboliškai iškėlė marškinėlius su Aivaro sūnaus Arijaus vardu, taip parodydama palaikymą trenerio šeimai.

Lietuvos rinktinės senbuvis Paulius Giedraitis teigė, kad šis turnyras ne tik parodė dabartinį komandos lygį, bet ir leido suprasti, kiek dar galima augti ateityje.

„Mano nuomone, gavome labai stiprią grupę. Pats pirmas varžovas buvo Ispanija, kuri ir tapo čempione. Pralaimėjome 1:6. Gal rezultatas ir neatrodo labai smagus, bet žaidimo prasme, žaidžiant prieš komandą, kuri yra pasaulio šešetuke ir kuri net nenustojo ruoštis po ankstesnio čempionato ir treniravosi tikrai daugiau už mus, ėjome kovoti, nepaisėme autoritetų. Tikrai buvo galimybių skirtumą sušvelninti. Ispanai prieš rungtynes sakė, kad tikėjosi 10:0, o mes juos nustebinome.

Realu buvo iš čempionato sugrįžti su penktąja vieta, prieš lenkus pirmavome 2:1, tačiau dvi kvailos klaidos nulėmė, kad likome šešti. Tikiu, kad jei būtume žaidę kitame etape rugpjūtį, kur bus visai kitos komandos, galėtume pakovoti ir dėl prizinių vietų.

Šis turnyras parodė, kad dar turime kur tobulėti iki A diviziono grandų, tačiau su buvusiomis B diviziono ir naujomis A diviziono komandomis mums sekasi gana neblogai. Manau, kad tarp visų A diviziono komandų esame aukščiau viduriuko, o faktas, kad išsilaikėme šiame lygyje, rodo, jog einame gera kryptimi“, – pasakojo žaidėjas.

Apžvelgdamas visą turnyrą, P. Giedraitis išskyrė kiekvienų rungtynių pamokas ir skirtingas emocijas.

„Prieš Ispaniją buvo šiek tiek jaudulio – šeimininkai, tribūnose apie tris tūkstančius žiūrovų, rimtos pavardės. Tai tik dar labiau motyvavo jiems įkąsti. Techninis skirtumas buvo akivaizdus, bet mes ėjome kovoti ir po rungtynių jie patys pripažino, kad juos nustebinome.

Su šveicarais žinojome, kad bus sunku fiziškai, nes jų vartininkas labai aktyviai įsitraukia į žaidimą. Turėjome nemažai progų, bet tą dieną jiems tikrai sekėsi – daug įvarčių krito po įvairių atšokimų nuo smėlio ar virpstų.

Trečiose rungtynėse su lenkais jautėsi nuovargis. Jie žaidžia techniškesnį paplūdimio futbolą, daugiau kontroliuoja kamuolį su vartininku, todėl mums buvo sunku pagauti savo žaidimą.

Su čekais jau nuo pirmųjų minučių pajutome, kad reikia jungti kitą pavarą, nes pralaimėjimas būtų reiškęs kovą dėl išlikimo. Buvo ir sėkmės, ir gražių įvarčių, ir labai gero žaidimo. Peržiūrėjus rungtynes iš naujo atrodė, kad tai visiškai kita komanda nei ta, kuri žaidė prieš lenkus grupėje.

O paskutinėje dvikovoje su lenkais jautėme, kad galime laimėti. Pirmavome 2:1, jie nervinosi, skubėjo, bet patys padarėme dvi labai grubias klaidas ir dėl to pralaimėjome. Būtent dėl šių rungtynių labiausiai ir buvo apmaudu“, – pasakojo P. Giedraitis.

Vienu svarbiausių turnyro akcentų tapo komandos vienybė, treneriui Aivarui Meškiniui išgyvenant sunkų laikotarpį. Treneris su komanda dar buvo prieš pora savaičių vykusioje paskutinėje kontrolinėje repeticijoje, o šįsyk savo auklėtinių rungtynes stebėjo televizijos ekrane.

„Kaip bebūtų keista, bet jo nebuvimas netgi atnešė papildomos motyvacijos. Mus tai suvienijo. Norėjosi parodyti, kad nors esame toli, mintimis esame kartu, kad tikslas tas pats – išlikti A divizione. Norėjome parodyti, kad jis nėra vienas, kad esame kaip kumštis, nesvarbu, jog jis Lietuvoje, o mes Ispanijoje.

Taktinių stebuklų pas mus nėra – žinome, kaip galime žaisti, todėl jo nebuvimas pačiam žaidimui neturėjo didelės įtakos, tačiau emocine prasme suteikė papildomo stimulo. Ruošėmės kartu su juo, todėl net ir jam negalint būti šalia išlikome komanda iki pat pabaigos.

Mūsų rinktinėje visi yra labai artimi. Daug metų esame kartu, sudėtis mažai keitėsi, pažįstame vieni kitų vaikus, žmonas, po rungtynių dažnai leidžiame laiką kartu, todėl viskas gavosi savaime. Iš vidaus tiesiog jautėme, kad turime pasiųsti dar vieną žinutę treneriui ir jo šeimai. Taip ir padarėme. Matėme, kad jis tai įvertino“, – sakė P. Giedraitis.

Ilsėtis paplūdimio rinktinės žaidėjai ilgai neturės kada. Jau birželio 13 dieną Birštone startuoja Lietuvos palūdimio čempionatas. Antrasis etapas birželio 27-ąją bus surengtas Prienuose, trečiasis (finalinis) – rugpjūčio 1-ąją Velžyje.

„Kalbant apie ateitį, žinome savo minusus – kartais skubame, turime gerinti kamuolio kontrolę žaidžiant su vartininku. Po truputį šias problemas sprendžiame ir vis dažniau tai pavyksta. Gal dar anksti kalbėti apie prizines vietas žaidžiant vien tik prieš pačias stipriausias A diviziono komandas, tačiau jei burtai susiklostytų palankiai ir grupėje tektų daugiau vidutinio pajėgumo rinktinių, manau, kad nustebintume labai daug žmonių.

Pabaigai noriu pasakyti – mylėkite paplūdimio futbolą, jis tikrai labai gražus ir įdomus. Labai džiaugiamės, kad mūsų nepamirštate tiek jūs, tiek žmonės, kurie domisi šiuo sportu. Ačiū!“, – reziumavo pašnekovas.