Vilniaus „Žalgirio“ projektas įsibėgėja: dramatiškas Burgailos atvykimas, trenerio pasirinkimas bei priešprieša su Kaunu (3)

2026-03-22 12:25 © fkzalgiris/E. Žaldario nuotr.

Gal kai kam sunku patikėti, tačiau lietuviško futbolo sezonas vėl yra toks, kurį verta sekti ir tai, ko gero, yra visiškai atsinaujinusio Vilniaus „Žalgirio“ nuopelnas.

Šią akimirką, įsibėgėjant 2026 metų TOPLYGOS sezonui, aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje turime savo klubo piką išgyvenantį „Kauno Žalgirį“, atsinaujinusią Marijampolės „Sūduvą“, kelias širdžiai mielas ekipas, kurios mėgsta šokti aukščiau bambos, bei Vilniaus „Žalgirį“, kurio ambicijas sekti bus įdomu iš visų pusių.

Pasižiūrėjus „Laisvės TV“ publikuojamą serialą „Vilniaus „Žalgiris“. Lūžio metai“, į akį krito keli dalykai.

Verslininko Tado Burgailos prisijungimas prie „Žalgirio“

Tarp turtingiausių Lietuvos žmonių (TOP500 – 48 vieta) reitinguojamas Tadas Burgaila ėmė ir padarė. Daug verslininkų dažnai galvoja apie pagalbą futbolui bei bendrai apie šią avantiūrą, tačiau mažai iš jų kažką padaro, o čia dar buvo pats „Kilo Health“ grupės generalinis direktorius, kuris ir taip turi n veiklų savo gyvenime. Taigi jis, turėjęs gerus santykius su Andriumi Tapinu, susidomėjo galimybe investuoti į Vilniaus „Žalgirį“ ir derybos dėl šios sąjungos neužtruko, ką parodė režisieriaus Rimvydo Čekavičiaus serialas. Jau po pirmojo susitikimo su nauju klubo vadovu Mindaugu Kasperūnu bei projekto iniciatoriumi Tapinu, Burgaila sumokėjo už to mėnesio „Žalgirio“ žaidėjų algas, kadangi prieš tai buvusi klubo galva Vilma Venslovaitienė biudžete paliko nesuvokiamą skylę. Ambicijos matėsi nuo pradžių.

Po to sekė akimirka, kai viskas galėjo pasibaigti tiesiog taip, na, niekaip. 

Sezono pabaigoje „Žalgiris“ kovojo ne tik dėl vietos pirmajame tuometinės A lygos trejete, tačiau kovojo ir dėl klubo likimo užkulisiuose. Kaune, kai Vilniaus „Žalgiris“ valdė situaciją rungtynėse su čempionais iš Kauno, Tapinas bei kiti klubo atstovai sužinojo apie Mindaugo Nikoličiaus bei Vilmos Venslovaitienės nenorą už tam tikrą sumą parduoti klubo dalis, kurių pardavimas lemtų pasikeitusią klubo valdžią. Tai buvo smūgis, po kurio T. Burgaila nuoširdžiai galvojo apie šios net neįsibėgėjusios istorijos pabaigą.

T. Burgailos žodžiai po šių žinių buvo tokie: „Viskas paprasta, kol kas jie nenori parduoti. Derybose būna kartais perlipi per save, galvoji važiuojam, bet šis kartas buvo ne toks. Pagalvojau ne, neteisinga. Aš nesuprantu, kodėl nebėra dalininkų intereso į patį klubą, nes man atrodo interesas yra pabėgti kuo greičiau su kuo daugiau pinigų. Aš tiesiog norėjau, kad kuo daugiau žmonių atsirastų šviesių žmonių Lietuvos futbole ir aš ne apie save, galvojau pats jų pakviesiu. Galvojau jie sutiks, atsidarysiu šampano. Iš vienos pusės liūdna, iš kitos ne. Bet aš manau, kad vienaip ar kitaip atsiras žmonės ir kažką padarys. Aš out visiškai.“

Nuo tos akimirkos „Žalgiris“ visais pajėgumais pasitelkė žiniasklaidą. Buvo atskleista prasta klubo finansinė situacija ir net galiausiai padaryta spaudos konferencija, kuri turėjo pasiekti ir dalininkų ausis. Viskas apsivertė greitai. Mindaugas Nikoličius susitarė dėl susitikimo su Burgaila, o derybos buvo sėkmingos. Pavyko nupirkti tiek buvusio klubo sporto direktoriaus dalis, tiek Venslovaitienės „Žalgirio“ dalis. Taigi, čia buvo pradžia, dėl kurios dabar daugelis ir kalba apie ambicingą Vilniaus „Žalgirio“ projektą.

Dabartinė situacija bei valdybos trio

Nuo 2025 m. lapkričio 17 dienos „Kilo Grupė“ kartu su Tadu Burgaila perėmė daugiau nei pusę Vilniaus klubo dalių ir situacija pasidarė ganėtinai aiški. Trys pagrindiniai klubo veidai valdyboje yra klubo direktorius Mindaugas Kasperūnas, naujai iškeptas klubo prezidentas Andrius Tapinas bei pagrindinis akcininkas Tadas Burgaila.

Nuo to laiko iš „Žalgirio“ komunikacijos buvo galima išgirsti įvairiausių ambicingų tikslų, o galų gale buvo matomi ir veiksmai, kuriuos galima pagirti. Tapinas su savo komunikacija pardavė 2717 abonementų, šiuos veidus nuolatos matome „Trise valtyje“ tinklalaidėje „Laisvės TV“ kanale, į klubą grįžo keli ryškūs lietuviai, galų gale skiriamas dėmesys ir moterų komandai, kuri bandys nukonkuruoti ilgametę čempionę „Gintrą“. 

Neslėpkime, trijų vyrų, valdančių „Žalgirį“, sinergija yra įdomi. Tai galima pamatyti tiek per tinklalaidės, tiek per serialo serijas. Jie visi yra labai skirtingi, tačiau dėl to ir turėtų veikti, manoma futbolo užkulisiuose. „Žalgiris“ puikiai pasipildė savo ofisą ir dabar turi visus ginklus eiti į priekį. 

Paskutinėje serialo serijoje įsiminė M. Kasperūno žodžiai, dėl ko šį sezoną turėtų kovoti „Žalgiris“ ir kaip sezonas gali būti įvardijamas sėkmingu.

Klubo direktorius per susitikimą ofise sakė: „Tikslas bus kapotis dėl čempionų titulo. Ar jis bus keliamas, kad tikslas būtinai laimėti ir kitaip bus blogai, tai čia priklauso nuo finansinės situacijos ir komplektacijos klausimų. Šiaip bet kokiu atveju, kapotis dėl titulo minimalistinis tikslas, tai čia aišku, o kad patekimas į Europos taures, tai čia savaime aišku „Žalgiriui“, kitaip negali būti.“

Ar šią akimirką visi įrankiai, kovoti su „Kauno Žalgiriu“, yra pasirinkti teisingai? Čia kyla klausimas.

Trenerio pasirinkimas

Ties treneriu Rolandu Džiaukštu visgi kyla daugiausiai klausimų. Iš trenerio, kuris daugiau nei pusę savo trenerio karjeros yra praleidęs sostinėje, tikrai negalima atimti pasiekimo „Žalgirį“ atvesti į pirmąjį trejetą 2025 metų sezone. Tai buvo sezonas, ėjęs šuniui ant uodegos, o gavosi geriau, nei kas galėjo pagalvoti. Situacija, kai klubą paliko Vladimiras Čeburinas atrodė labai prasta, tačiau Džiaukštas, įkvėpęs pasitikėjimo visai komandai, ją atvedė į tą tikslą, kurį labai norėjo pasiekti nauja vadovybė prieš pradedant kurti planus 2026 sezonui. Jie iškovojo vietą pirmajame trejete bei galimybę žaisti UEFA Konferencijų lygos atrankoje. Puiku.

Vis tik iš naujo prikeliant „Žalgirį“ su ambicingais akcininkais, ambicingais žmonėmis aplink klubą galbūt buvo galima tikėtis ir kito pasirinkimo, šiuo atveju išskiriant Andrių Skerlą. Ši opcija atrodė kaip pati geriausia visoje rinkoje. Žmonės futbolo užkulisiuose turėjo žinoti, kad Skerlos ir „Hegelmann“ santykiai baigsis.

A. Skerla yra ir dirbęs „Žalgiryje“, pats yra vilnietis, tad, atrodo, pasamdyti vieną geriausių Lietuvos futbolo trenerių būtų puikus sprendimas, įsibėgėjant projektui. Vilnietis taip pat turi puikų ryšį su buvusiu „Hegelmann“ sporto direktoriumi Giedriumi Klevinsku, kuris perėjo būtent į „Žalgirį“. Galiausiai buvo priimtas sprendimas nemaža dalimi paremtas emocija – likti su Rolandu Džiaukštu. Kaip ir minėjau, sprendimą galima suprasti dėl rezultatų praeito sezono pabaigoje. Tiesa, žaidimo kokybė į sezono pabaigą vėl smuktelėjo, kai kurie taškai buvo iškovoti sėkmės pagrindu. Kaip ir parodė serialas, Džiaukštas yra puikus vyras, tačiau loginė pusė prašė pasamdyti buvusį „Hegelmann“ trenerį.

Šiuo metu Skerla treniruoja Lietuvos U-21 rinktinę, jis nėra pririštas prie jokio klubo, tad pernelyg didelių kliūčių susigrąžinti jį į „Žalgiri“ neturėtų būti ir neabejoju, klubo vadovai tai turi omeny. Sezono pradžia (9 taškai per 5 turus bei 6 taškų atsilikimas nuo „Kauno Žalgirio“) nėra labai įtikinanti, tad pažiūrėsime kaip situacija vystysis toliau.

Priešprieša tarp Vilniaus ir Kauno

Vienas iš labiausiai intriguojančių dalykų yra sustiprėjusi Kauno ir Vilniaus futbolo priešprieša, kurią pagaliau matysime ne tik krepšinyje. Apie tai užsiminė ir „Kauno Žalgirio“ direktorius Mantas Kalnietis, pristatęs ir klubo biudžetą kitam sezonui.

Per biudžeto pristatymą M. Kalnietis sakė: „Aš stebiu viską, kas vyksta Lietuvos futbole. Ta priešprieša bus. Aš gimęs ir išauklėtas, kad Vilnius-Kaunas turi būti priešprieša. Žiūrėjau jų serialus, mačiau, kad jie turi sirgalius, o fanai ir istorija yra kiekvienos sporto organizacijos vienas iš pamatinių dalykų. Gera chebra, bet jie niekada nebus mano draugai, nes aš visada norėsiu, kad mes laimėtume. Mes esame sporto miestas, viskas prasideda nuo pradžių ir mes išaugsime, konkuruosime ir laimėsime.“

Šią akimirką „Kauno Žalgiris“ atrodė žymiau labiau pasiruošęs laimėti A lygą, žvelgiant iš sportinės pusės. Lyginant biudžetus, „Kauno Žalgiris“ į sezoną žengia su 4,5 mln. eurų, Vilniaus klubas su 4,135 mln. Pasižiūrėjus viską iš kitos pusės, įdomu kiek ši priešprieša gali būti pasitarnauti Lietuvos klubinio futbolo populiarinimui bei kiek klubai gali pasipelnyti iš to.

Normalu, kad šiais metais „Kauno Žalgiris“ turėtų pasinaudoti atsinaujinusio Vilniaus klubo korta bei tikėtis rekordinių A lygos lankomumo skaičių per šių komandų susidūrimus. Kalbant apie sostinės klubą, jie kalba apie „sold-outus“ per šias rungtynės buvusiame LFF stadione. Ten turėtų būti rimtas vakarėlis, kurį reikėtų pernešti į architektūros stebuklą, kurio Lietuvoje jau nesitikėjome išvysti. 

Futbolo kultūra, kurią teks perkelti į Nacionalinį stadioną

Lietuvoje mes turime tam tikrą krepšinio kultūrą, kurią ypač galima pajausti Kaune, Vilniuje, tačiau iki futbolo kultūros, kurią gali pamatyti į užsienį išvykę futbolo aistruoliai, mums yra dar labai, labai toli. Šį sezoną į tai pinigus bei žmogiškuosius išteklius investuoja „Kauno Žalgiris“, tačiau didžiausia atsakomybė, mano nuomone, kris ant Vilniaus „Žalgirio“ klubo, kuris dabar turi visus įrankius tai perkelti į patį Nacionalinį stadioną.

Prieš sezoną Andrius Tapinas kalbėjo net apie dvi fanų zonas (šiaurėje ir pietuose) FK Žalgirio namų stadione, kas žinant visą stadioną išdėstymą atrodo ir kiek nerealu, tačiau parodyta ambicija yra teisinga. Jis kalbėjo apie muzikinės grupės pasirodymus, apie dėmesį transliacijoms, animatorius vaikams, naują alaus bei maisto tiekėją, taip pat apie dėmesį kainoms.

Manau, jog kainos stadione šio projekto pradžioje yra tikrai svarbu. Jeigu žmonės, kaip pavyzdys, turės už burgerį mokėti po 15 eurų, už vandenį po 4 eurus, o už alų po 8 eurus, tai nebus tas momentas, kuris labai žavės naujus klientus t.y pirmąsyk stadione apsilankančius žiūrovus. Šioje situacijoje reikės „Žalgiriui“ atrasti tą aukso viduriuką bei laviruoti. Norisi jiems turėti tą 2 tūkstančių žiūrovų vidurkį TOPLYGOS rungtynėse, norisi kurti kultūrą, o, be abejonės, pagrindinis tikslas bus tai pernešti į Nacionalinį stadioną, kuris, panašu, 2027 metų rudenį turėtų iškilti.

Nacionalinis stadionas, žinoma, turėtų intriguoti didžiąją dalį Lietuvos žmonių, ne tik vilniečius. Tai daugiau nei 20 metų yra tikras pajuokos objektas, kuris galiausiai turėtų būti pastatytas, taip atrodo šią akimirką. Kaip socialiniuose tinkluose rodė Tapinas, kėdės ten gali būti nudažytos žaliai baltai, kiti dalykai taip kol kas atrodo apgalvoti. Europos turnyro rungtynės su Vilniaus „Žalgiriu“ ten gali būti sausakimšos ir net nereikia abejoti, kad tai yra šio ambicingo klubo vizijoje – būtent tada Mindaugas Kasperūnas, Andrius Tapinas ir Tadas Burgaila galės nusišypsoti ar net džiaugsmo ašarą išspausti.

View this post on Instagram

A post shared by FK Žalgiris Vilnius (@fkzalgiris)

Su tokiu atsinaujinusiu Vilniaus „Žalgiriu“ dabar Lietuvoje turime net du labai ambicingus futbolo klubus. Apskritai, ateitis atrodo labai šviesi. Tiesa, jos šviesumas priklausys ir nuo rezultatų Europoje. Vasarą pamatysime, kaip šie du Lietuvos futbolo flagmanai įtvirtins (arba ne) savo vardą su pasirodymais tarptautiniuose vandenyse. Lietuvos sporto fanai myli rezultatus ir tai vienas pagrindinių rodiklių, padedančių klubui augti su fanų užsivedimu. 

Toks ambicingas Vilniaus „Žalgiris“ yra nuostabus dalykas Lietuvos futbolui. Blogiau nebus, gali būti tik geriau.

Andrius Kriščiūnas