Naują iššūkį Europoje pasitinkantis M. Kalnietis – apie naują trenerį, iššūkį A. Robbenui bei Baltijos lygos idėją

2026-07-03 11:30 © zalgiris.lt nuotr.

„Kauno Žalgirio“ prezidentas Mantas Kalnietis pasitinka savo antrąją kelionę Europos turnyruose su klubu. Šįsyk žygis bus skirtingas, kadangi jis prasidės nuo pat Čempionų lygos atrankos, skirtingai nei praėjusiais metais, kai pavyko įveikti du etapus Konferencijų lygoje.

Mėginimas sužibėti Europoje skirsis ir tuo, kad tuomet prie komandos vairo stovėjo Eivinas Černiauskas, su kuriuo galiausiai pavyko pirmą kartą tapti Lietuvos čempionais. Dabar komandai diriguoja specialistas iš Kroatijos Željko Sopičius. Permainos buvo privalomos, kadangi per antrąjį TOPLYGOS ratą kauniečiai iškovojo vos vieną pergalę, kuri buvo pasiekta prieš vėliau išnykusius „Riterius“.

M. Kalnietis šį pasirinkimą argumentavo pabrėždamas didelę kroato patirtį. 

„Man pačiam su visa organizacija norėjosi trenerio, kuris, nepaisant savo rizikų, yra matęs daugiau ir tai mums galimybė kažką išmokti daugiau, susidaryti platesnį vaizdą apie futbolą, o nepasirinkti tą variantą, kuris yra mums nuosaikesnis, tačiau sėdėti tame pačiame lygyje. Norėjosi kažko, ko Lietuvoje dar nebuvo“, – sakė Kauno futbolo klubo prezidentas.

Buvusiam garsiam Lietuvos krepšininkui reikia priimti ne tik svarbius vadybinius sprendimus, tačiau ir keisti požiūrį. Taip atsitiko dar šių metų pavasarį, kai pirmą savo gyvenimo maratoną bėgęs M. Kalnietis turėjo pradėti veiklą „Instagram“ platformoje, ko anksčiau labai vengdavo. Jis metė iššūkį Nyderlandų futbolo legendai Arjenui Robbenui, kuris kol kas pasirinko tai ignoruoti, tačiau galbūt persigalvos ateityje.

„Ne, atgalinio ryšio kol kas nesulaukiau. Dar reikia gerinti rezultatą“, – šypsojosi M. Kalnietis, įveikęs pirmą maratoną greičiau nei per 3 valandas.

„Kauno Žalgirio“ prezidentas taip pat prakalbo apie situaciją klube su Lietuvos futbolininkais, potencialų Baltijos lygą projektą, o didžiausias akcentas buvo padėtas ties nauju startu Europoje.

Eurofootball.lt portale – išsamus pokalbis su Mantu Kalniečiu. 

Kokios nuotaikos dabar vyrauja organizacijos viduje po paskutinių permainų, kai atleidote trenerį Erviną Černiauską, o iš Kroatijos atvyko specialistas Željko Sopičius?

Nuotaikos tokios, kad artimiausios rungtynės penktadienį yra labai laukiamos, antradienį – taip pat, link Europos kelias, kur turėtų būti žiauriai įdomu. Nuotaikos po trenerio pakeitimo dažniausiai būna nuo liūdesio iki to, kad žaidėjams norisi prieš naują trenerį pasirodyti geriausiomis spalvomis, tai tas kovingumas ir energija komandos viduje turėtų būti. Labai svarbu, kiek treneris norės ir sugebės pakeisti dalykų, nes yra labai plona riba. Kažko labai keičiančio nepadarysi per trumpą laiką, o žaidėjai privalo mažiau galvoti, kaip įtikti treneriui ar prisitaikyti prie jo filosofijos, tiesiog reikia mėgautis tuo žaidimu.

Iš visų kandidatų pasirinkote Željko Sopičių. Kas labiausiai sužavėjo apie šį kandidatą, kodėl jį pasirinkote?

Aš pradėčiau nuo to, kad kai ieškojome trenerio, norėjome, kad tai atitiktų mūsų klubo filosofiją. Nuo pat pradžių norėjome būti ta komanda, kuri muša daug įvarčių, dominuoja aikštelėje, naudoja spaudimą, tad kandidatai buvo pasirinkti pagal šiuos kriterijus. Jeigu mes prašome trenerių ir žaidėjų būti drąsiems, nesirinkti saugių variantų, tai ir man pačiam su visa organizacija norėjosi trenerio, kuris, nepaisant savo rizikų, yra matęs daugiau ir tai mums galimybė kažką išmokti daugiau, susidaryti platesnį vaizdą apie futbolą, o nepasirinkti tą variantą, kuris yra mums nuosaikesnis, tačiau sėdėti tame pačiame lygyje. Norėjosi kažko, ko Lietuvoje dar nebuvo.

Kiek suprantu, sutartis ilgesnė nei iki šių metų pabaigos?

Taip, turime sutartį iki šių metų galo ir dar kitam sezonui.

Pats laikotarpis, kuriuo metu pavyko pasisamdyti trenerį, likus 8 dienoms iki Čempionų lygos atrankos. Ar esate tuo patenkinti, ar tikėjotės sutvarkyti šį dalyką anksčiau?

Aišku, čia pamokos mums patiems. Tas taimingas nėra pats geriausias. Kai išsiskyrėme su Eivinu (Černiausku), norėjome, kad naujas treneris atvažiuotų greičiau, bet tos derybos ir paieškos užtruko. Keli specialistai atsisakė atvažiuoti į Lietuvą dėl infrastruktūrinių sąlygų, bet turime, ką turime. Liko nedaug dienų, o dabar reikia viską išspausti.

Koks kol kas Jums įsimintiniausias epizodas su „Kauno Žalgiriu“ Europoje?

Išskirčiau tiek vieną gerą, tiek vieną blogą momentą. Įsiminė, kai žaidėme prieš „Valur“, ir daugelis fanų Lietuvoje pagal tą nusistovėjusį mentalitetą galvojo, kad važiuosime ten tik atsilaikyti, saugosime rezultatą, nes čia sužaidėme 1:1, nueisime iki kokių pendelių ir panašiai, bet mes išvykoje atakavome, mušėme į vartus. Tas mums lėmė pergalę, tai tas iš geros pusės, o iš blogos pusės įstrigo rungtynės Bulgarijoje (prieš „Ardą“, trečias kvalifikacijos etapas). Ten pamačiau, kad mums trūksta tarptautinių rungtynių patirties, mačiau, kad mes nesame psichologiškai nepasiruošę. Tos raudonos kortelės iš niekur atėjo, mes praradome koncentraciją bei nežaidėme futbolo. Panašiai ir yra šiais metais, kur aš bijau provokavimo, apie tai kalbėjome ir su treneriu. Mes turime tas pamokas išmokti.

Stebint burtus, ar kaip klubas susidėliojate tam tikrus prioritetus, ką galėtumėte gauti? Vis tiek yra potencialiai pajėgiausias varžovas ir potencialiai silpniausias, ar šabloniškai žiūrite, kad visi varžovai lygūs?

Tai aišku, kad yra prioritetai, tai normalu. Šabloniškai kalbant, prieš kiekvieną varžovą vis tiek reikės žaisti aikštelėje ir viską ten įrodyti, bet normalu, kad viena komanda yra stipresnė tarp tų pasirinkimų, o kita potencialiai silpnesnė. Šiais metais, pavyzdžiui, nesinorėjo gauti Rumunijos čempionų, taip pat Kazachstano, tad „Drita“ yra toks per vidurį varžovas, kuris tikrai yra įveikiamas, bet apsukant karusėlę, vis tiek svarbiausia yra, kokie mes būsime, tad nuo to labiausiai priklausys. Burtų kontroliuoti negalime, o savo žaidimą galime, tai yra svarbiausia.

Ar ruošiate kažką skirtingo šioms rungtynėms, kalbant apie žiūrovų patirtį?

Aš manau, kad visas tas mūsų renginys, kas vyksta per paprastas TOPLYGOS rungtynes, kartais yra įspūdingiau nei ką mes žaidžiame. Kažko labai daug kito būtent per šias rungtynes nebus, bet pas mus visada yra pasirinkimas, ką veikti tiek vaikams, tiek įvairaus amžiaus grupių sirgaliams, taip pat ir yra įvairių maisto pasirinkimų. Kažko per daug nesugalvosime. Dabar reikia, kad rezultatai kalbėtų už mus.

Kokia galutinė situacija dėl atlikėjo Pitbull koncerto, kuris vyks panašiu metu, kaip ir jūsų tolimesnės kovos Europoje? Ar tektų kraustytis į Jonavą, nepaisant to, ar antras etapas lauktų Konferencijų lygoje, ar Čempionų lygoje?

Jeigu Čempionų lyga, tai tikrai reikės kraustytis iš namų. Jeigu Konferencijų lyga, tai vėl bandytume apsikeisti su varžovais. Bandytume atiduoti tą sąlyginį namų pranašumą. Kiti skaičiuoja ir mąsto apie pratęsimą bei 11 metrų baudinius, bet aš tais dalykais netikiu, bandytume žaisti savame stadione pirmas rungtynes.

Turite planų statyti atsarginį stadioną. Ar planuojate, kad naujas stadionas būtų maždaug tai, ką turi Jonava su 2-3 tūkst. žiūrovų talpa?

Jis galbūt bus truputėlį mažesnis, tiesiog turėtų atitikti minimalius reikalavimus, jeigu ypatingai kalbant apie TOPLYGOS rungtynes. Tai nebūtų stadionas, tiesiog aikštelė, skirta akademijai ir tinkanti vietinei lygai bei tarptautinėms rungtynėms. Tokiu atveju tiesiog turėtume vietą surengti rungtynes neišvažiavus iš Kauno, bet, kaip esu sakęs, tikiuosi, kad kuo toliau, tuo labiau konkuruosime su koncertais ir į tai bus atsižvelgiama ateityje.

Praėjusiais metais buvo netrumpas jūsų kelias Europoje, tikėkimės, kad šie metai vėl bus sėkmingi. Ar tarp potencialių svajonių yra kaip varžovą gauti tą didelį klubą, ar geriau jums gauti vidutiniokus, kuriuos potencialiai galėtumėte įveikti?

Aš tai turiu tokią mintį, kad vis dėlto norisi patekti į grupes, tad atrankiniuose nori gauti varžovus, kurie įveikiami, o po to juos įveikti bei žengti į grupes. Po to sulaukti varžovų, kurie atvažiuotų su rimtu vardu bei pasimatuoti raumenis su jais. Grįžtu prie to, kad draugai Milane klausia, kada atvažiuosi į San Siro (juokiasi), tad būtų nebloga svajonė tokius varžovus gauti, kai kada nors žengsime į grupes. Žinant visą tą sistemą dabar, tai būtų neblogas šansas, kad kažką iš didelių vardų galėtų gauti atvažiuojant į Kauną.

TOPLYGOS lentelėje – labai daug chaoso. Šią akimirką užimate vos 4 vietą, tačiau nuo 6 vietos vos dviejų taškų persvarą. Tiesa, ir iki lygos lyderių nedaug trūksta. Kada derėtų ten spausti panikos mygtuką, ar labiau reikėtų žiūrėti rungtynės po rungtynių?

Nieko čia nepripanikuosi. Panikuodamas turnyrinės lentelės nepakeisi. Mums dabar kiekvienos rungtynės aukso vertės.  Mes išsibarstėme tą taškų pranašumą, kurį turėjome po pirmojo rato ir, aišku, tos vietos klaidoms sumažėja, nes jos gali labai brangiai kainuoti. Dabar žiūrime į penktadienio rungtynes, mums jos yra svarbiausios. Rungtynės po rungtynių, o stresuoti, kas vyks rudenį, negali.

Dabar trys naujokai papildė jūsų komandą. Čia pabaiga ar dar gali būti papildymų artimiausiu metu?

Aš galvoju, kad mes visą laiką esame tokie aktyvūs toje rinkoje. Mes tai stebime. Jeigu šiuo metu nereikia, vis tiek mes turime būti pasiruošę įvairiems variantams. Kol perėjimų langas yra atidarytas Lietuvoje, tol visada yra tikimybė, kad kažkas papildys mūsų komandą.

Matosi, kad šį sezoną turite problemų su lietuvių kiekiu komandoje. Ar kitais metais žadate šią problemą sutvarkyti bei turėti didesnį lietuvių skaičių komandoje?

Taip, tai tikrai yra svarbu turėti tuos kokybiškus lietuvius komandoje. Manau, kad mes nelauksime kitų metų, aš manau, jau šią vasarą kažkokių naujienų sulauksime ir lietuviai tikrai yra svarbūs, be abejo.

Kaip manote, ar Lietuvos klubai jau pribrendo atsivežti vidutiniuose Europos klubuose žaidžiančius lietuvius, pavyzdžiui, kalbant apie tokius žaidėjus kaip Pijų Širvį, Vykintą Slivką?

Aš manau, kad pribrendo, tai parodo Golubicko grįžimas į Lietuvą, kuris yra tikrai svarbus žaidėjas ir Lietuvos rinktinėje, bet problema yra ta, jog jų yra nedaug. Vienų mes negalime pasirašyti vien dėl jų aukštesnio lygio. Kiti rinktinės žaidėjai taip pat ne visada domina patį klubą, be to, vidutinio arba aukštesnio lygio žaidėjus galima ant rankų pirštų suskaičiuoti, jų nėra daug ir, be abejo, mes bei Vilnius dėl jų konkuruojame.

Vienas labai įdomus dalykas buvo su iššūkiu Arjenui Robbenui, kai bėgai maratoną. Sukurta tavo asmeninė „Instagram“ paskyra, nors būdamas krepšininku vengei šių dalykų. Įdomu, kaip buvai įkalbėtas priimti tokį sprendimą?

Sunkiai iš tikrųjų, ir man vis tiek kol kas tai yra svetima (šypsosi). Kai buvau krepšininkas, nuo to stipriai bėgdavau, o dabar tiesiog suprantu, kad mums bei Lietuvos futbolui trūksta dėmesio. Jeigu tik galima tai išnaudoti ir pareklamuoti, nors kartais ir prieš savo nusistatymus, tai yra gerai. Tiesiog noriu, kad dėmesio futbolui būtų daugiau.

Kaip vertini šį projektą? Ar pasisekė?

Aš manau, kad pavyko. Čia nuskambėjo visur ir gavo naudų mūsų fanai. Man pačiam buvo malonu tai daryti, nes aš vis tiek būčiau bėgęs maratoną, o dar kai suliejom viską į vieną – per futbolo prizmę – manau, kad pavyko, o kaip kitiems atrodo, tai neįsivaizduoju.

Buvo kažkoks atgalinis ryšys iš Arjeno Robbeno ar galų gale ne?

Ne, kol kas nesulaukiau. Dar reikia gerinti rezultatą.

Koks dabar yra „Tesonet“ indėlis į futbolo klubą?

Natūralu, kad į krepšinio klubą didesnis dėmesys. Tiek Tomas (Okmanas), tiek Jonas (Karklys) yra kažkiek įsitraukę į mūsų klubą. Na, sakyčiau, minimaliai. Jie, žinoma, domisi futbolu, mes kalbame apie mūsų ateitį, bendrus planus ir jie tikrai mato, kad tai yra niša Lietuvoje, kuri gali augti.

Grįžtant prie lietuviško futbolo, ar tinka tau dabartinis TOPLYGOS formatas su 10 komandų? Kaip vertini tai?

Aš manau, kad šiuo metu tai yra visai neblogas variantas, nes neaišku, ar daugiau komandų galėtų žaisti TOPLYGOJE konkurencingai, bet vėlgi yra visokiausių pamąstymų. Buvau susitikęs su keliais žmonėmis, kurie pristato tokį formatą kaip Baltijos lygą, kur būtų galbūt daugiau dėmesio bei aukštesnio lygio, sakykime, Rygos klubai, Talino. Čia viskas tik pamąstymai, bet įdomūs variantai.

Skamba kiek nerealiai, kadangi UEFA sistemoje taip dalykai neveikia. Vis tik įdomu: ar potenciali Baltijos lyga būtų atskiras turnyras šalia TOPLYGOS ar tai galėtų pakeisti nacionalinius čempionatus?

Ne, pakeisti nacionalinių čempionatų niekada negali. Be federacijų sutikimo tai (Baltijos lyga) neįvyks. Vis tik jeigu federacijos, klubai matytų bendras naudas, tai visai matyčiau kaip kažkokiu formatu galėtume žaisti pirmiau pusę metų Lietuvos čempionate, paskui vienos komandos galbūt eitų į žemesnį divizioną, kitos į aukštesnes ir jau tarpusavyje aiškintųsi santykius tarp Baltijos šalių. Bet sakau, kol kas čia tik teorinis modelis, dar niekas nepajudėjo. Dabar liekame prie TOPLYGOS, kur 10 komandų ir viskas gerai.