E. Stankevičius išsamiai – apie „Riterių“ pamokas, kantrybę dėl išeivijos lietuvių bei potencialų kelią link EURO 2028 (2)

2026-08-29 09:00 © lff.lt nuotr.

Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičius su visa savo komanda pasitinka itin aktyvius futbolo mėnesius. Jau rugsėjo mėnesį prasidės rungtynių maratonas Dariaus ir Girėno stadione, kur įvyks du Lietuvos vyrų rinktinės mačai, LFF taurės finalas, o didžiausio stadiono duris pirmąsyk pravers moterų rinktinė, kuri priims elitinę Švedijos komandą.

Tai bus svarbus etapas Lietuvos rinktinei, kuriai iškeltas tik vienas tikslas – laimėti D divizoną, į kurį teko nukristi po sudėtingos atkarpos C divizione, kai Kosovas, Rumunija bei Kipras paliko rinktinę be taškų. Žemiausio diviziono antroje grupėje – Lichteinšteino ir Azerbaidžano pasipriešinimas.

Apie ateinančias kovas LFF prezidentas sakė: „Čia labai paprasta – norime laimėti savo grupę.

Norime dovanoti pergales sirgaliams, kurie tiki, palaiko, taip pat norime, kad ir mūsų žaidėjai kuo dažniau džiaugtųsi pergalėmis. Mums svarbu patiems sau ir sirgaliams parodyti, kad D divizionas nėra lygis, kuriame Lietuvos rinktinė nori užsibūti.“

Kalbant apie D divizioną, prezidentas galėjo patikinti, kad jį laimėjus gali atsiverti naujas kelias link Europos čempionato, kaip tai atsitiko Estijai prieš 2024 metų čempionatą. Tada, tiesa, Baltijos taurės nugalėtojai krito prieš Lenkijos rinktinę – lemiamos atrankos pusfinalyje. Lietuvos rinktinė, aišku, pirmiau koncentruojasi į save.

E. Stankevičius taip pat patvirtino, kad išeivijos lietuviai, tarp kurių galima priskirti ir talentingąjį Divine'ą Mukasa, vis dar lieka LFF radare, tačiau jų situacija kol kas neaiški.

Buvo išklausyti ir „Kauno Žalgirio“ norai, išsakyti po mačo su „Klaksvik“, kur įvyko Lietuvos futbolo istorija, kai antrą kartą Lietuvos klubas užsitikrino patekimą į pagrindinį Europos turnyro etapą. Tuomet laikinosios sostinės klubo treneris Željko Sopičius išreiškė gailestį dėl labai trumpo transferų vasaros lango Lietuvoje. Pokyčiai bus nuo kitų metų. 

„Jau nuo 2027 metų, atsižvelgiant į klubų poreikį, taip pat į dalyvavimą Europos turnyrų atrankose ar patekus į jų grupių etapus, registracijos langai keisis taip, kad pirmasis langas bus vasario 1 d. – kovo 29 d., o antrasis birželio 15 d. – rugpjūčio 8 d“, – tvirtino LFF prezidentas.

Eurofootball.lt portale – išsamus interviu su LFF prezidentu E. Stankevičiumi.

Visų pirma, kuo šiomis dienomis gyvena federacija? Kokie einamieji darbai ir kas laukia ateityje? Kiek suprantu, rugsėjo ir spalio mėnesiai laukia labai aktyvūs, kadangi vyks tiek vyrų atranka, tiek moterų, taip pat ir LFF taurės finalas bei net keturios didelės rungtynės stadione?

Rugsėjis ir spalis mums iš tiesų bus vieni intensyviausių mėnesių šiais metais. Laukia dvejos vyrų rinktinės namų rungtynės rugsėjo 27 d. prieš Azerbaidžaną ir draugiškos rungtynės su Andora rugsėjo 30 d., istorinis moterų rinktinės mačas su Švedija spalio 9 d. ir LFF taurės finalas spalio 11d. Žiūrovas stadione mato 90 minučių futbolo, tačiau už jų yra labai daug visos komandos darbo, kuris prasideda gerokai anksčiau.

Man svarbu, kad žmogus, atėjęs į stadioną, gautų ne tik rungtynes, bet ir gerą futbolo renginį, norėtų čia sugrįžti su šeima, vaikais ar draugais. Ypač daug dėmesio skiriame moterų rinktinės rungtynėms – tai istorinis jų pasiekimas ir norime, kad jos tą vakarą tikrai pajustų, jog žaidžia savo šalies žmonėms didžiausiame Lietuvos stadione.

Tuo pačiu gyvenimas federacijoje nesustoja ties nacionalinėmis rinktinėmis – prasideda jaunimo sezonai, artėja futsal A lygos, kurią remia TOPsport, startas, vyksta infrastruktūros ir futbolo vystymo projektai regionuose. Darbų daug, bet tokį tempą mūsų komanda gerai pažįsta ir valdo.

Federacijos darbuotojai, asociacijos aktyviai vykdo, prižiūri ir prisideda prie futbolo lygų veiklos. Dalis federacijos kolegų vyks į UEFA būstinę dėl 2028 metų vaikinų iki 17 metų Europos čempionato organizavimo, jau pradedame ruoštis ir šiam svarbiam renginiui Lietuvoje.

Kaip federacijos vadovas, tiek vasaros metu, tiek ir rudenį aktyviai dalyvauju FIFA ir UEFA susitikimuose, vizituose. Rugsėjo pradžioje mūsų būstinėje Kaune vyks UEFA Media komiteto posėdis, kuriame dalyvaus šiam komitetui priklausantys federacijų vadovai. Tai dar vienas tarptautinis futbolo renginys Lietuvoje.

Kalbant apie moterų futbolą, po labai aukšto pasiekimo Lietuvos moterų rinktinė atkreipė dėmesį į mažas premijos sumas (vos 120 tūkst. per metus, kaip skelbė LRT), kas garsiai nuskambėjo spaudoje. Kaip premijavimas nuo to laiko pasikeitė?

Pirmiausia, norėčiau šiek tiek patikslinti skaičius. 120 tūkstančių eurų nėra vienų metų premijų riba – tai suma, kurią moterų rinktinė už sportinius rezultatus gavo 2025–2026 metais. Tuo pačiu laikotarpiu vyrų rinktinei už rezultatus buvo išmokėta 51 tūkstantis eurų.

Bet nenorėčiau šio klausimo suvesti tik į skaičių palyginimą. Mūsų futbolininkės pasiekė istorinį Lietuvos futbolui rezultatą, todėl visiškai suprantu jų lūkestį sulaukti dar didesnio dėmesio, įvertinimo ir augančių galimybių. Man buvo svarbu, kad po viešoje erdvėje kilusios diskusijos susėstume prie vieno stalo, išsikalbėtume ir išgirstume vieni kitus.

Dalis pokyčių, pavyzdžiui, didesni atvykimo pinigai, buvo patvirtinti dar anksčiau. Tačiau taip pat sutarėme iš naujo įvertinti premijavimo sistemą, o premijos už artėjantį atrankos etapą bus tvirtinamos Vykdomajame komitete. Manau, svarbiausia, kad kartu su augančiais mūsų moterų futbolo rezultatais augtų ir sąlygos, kurias galime joms pasiūlyti.

Ar sprendimas moterų rungtynes Lietuva – Švedija žaisti Dariaus ir Girėno stadione buvo priimtas dar prieš visą tą ažiotažą apie premijavimą moterų futbolui? Taip pat ką būtų galima pakomentuoti apie šias artėjančias rungtynes? Kiek tai didelis įvykis moterų futbolui Lietuvoje? Galbūt net buvo pasvarstymų ar noro gauti dar šiek tiek „didesnį varžovą“, kaip Angliją, Norvegiją?

Taip. Dar prieš burtus buvome apsisprendę, kad šio etapo rungtynes norime žaisti Dariaus ir Girėno stadione, nepriklausomai nuo to, kokį varžovą gausime.

Mūsų futbolininkės tokią sceną užsitarnavo pačios savo rezultatu ir atkakliu darbu. Dabar dar turime ir ypatingą varžovą – Švedija šiuo metu yra aštunta FIFA reitingo rinktinė, nuolatinė didžiųjų turnyrų dalyvė, pastaruosiuose dviejuose pasaulio čempionatuose iškovojusi trečiąją vietą.

Žinoma, burtais galėjome gauti Angliją, Norvegiją, Italiją ar Nyderlandus, bet čia jau nėra prasmės rinktis, kas „didesnis“. Švedija yra pasaulio futbolo elitas. Mūsų rinktinei tai bus didžiulis išbandymas, o Lietuvos futbolui – proga parodyti, kad moterų rinktinės rungtynės gali tapti dideliu futbolo įvykiu.

Spalio mėnesį įvyks LFF taurės finalas, kur realu išvysti ir „Kauno Žalgirį“. Būtent šis klubas neseniai iškėlė klausimą dėl ganėtinai trumpo Europos kontekste transfero lango, kuris yra Lietuvoje, TOPLYGOJE. Už tai yra atsakinga ir LFF. Ar ties šiuo aspektu federacija jau ėmėsi veiksmų, ar veiksmai planuojami tik artimiausiu metu? Galbūt jau kitą vasarą bus pritaikyti pokyčiai?

Po „Kauno Žalgirio“ rungtynių su „Klaksvik“ paaiškinome, kaip nustatomi registracijos laikotarpiai ir kokias ribas nustato FIFA taisyklės. Šiuo metu taikomas 12 + 4 savaičių modelis: pirmasis registracijos laikotarpis trunka 12 savaičių – nuo sausio iki balandžio mėnesio, o antrasis – 4 savaites vasarą.

Kaip ir kiekvienais metais, prieš tvirtindama registracijos laikotarpius Lietuvos futbolo federacija teiraujasi klubų nuomonės. Ankstesniais metais klubai pritardavo šiuo metu galiojančiam modeliui, tačiau, jau nuo 2027 metų, atsižvelgiant į klubų poreikį, taip pat į dalyvavimą Europos turnyrų atrankose ar patekus į jų grupių etapus, registracijos langai keisis taip, kad pirmasis langas bus vasario 1 d. – kovo 29 d., o antrasis birželio 15 d. – rugpjūčio 8 d.

Lietuvos klubiniame futbole matomas didelis augimas – susidomėjimas didelis kaip niekada, prie klubų jungiasi rimti specialistai, jau neskaitant „Žalgirių“, galima paminėti ir sporto direktoriaus Karolio Skinkio prisijungimą prie „Sūduvos“. Vilniaus „Žalgiris“ įgavęs naują veidą, „Kauno Žalgiris“ kviečiasi rimtą specialistą iš Kroatijos, o savaip džiugina ir savo žavesį turintys Telšių, Bangos, Vilniaus rajono klubai. Rezultatai pastebimi ir Europoje – Vilniaus klubo stebuklas Liepkalnyje buvo išgirstas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, o „Kauno Žalgiris“ pagaliau pravers Europos turnyro pagrindinio etapo duris. TOPLYGOJE konkurencija irgi milžiniška, intriga – didelė. Taigi, kiek džiugu dėl dabartinės situacijos Lietuvos klubiniame futbole?

Tai, ką dabar matome klubiniame futbole, mane tikrai džiugina. Ir turbūt svarbiausia net ne vienas konkretus rezultatas ar vienas klubas, o tai, kad stiprėjimo ženklų matome daugelyje skirtingų vietų.

Klubai profesionalėja, kviečiasi stiprius specialistus, investuoja į infrastruktūrą, didėja konkurencija. Labai smagu matyti Telšių „Džiugą“ ar Gargždų „Bangą“, kurie su mažesniais resursais sugeba mesti rimtą iššūkį didesniems klubams. Ambicingai infrastruktūrą vysto „TransINVEST“, labai įdomių procesų matome ir kituose klubuose.

Ne visiems sezonai būna vienodai sėkmingi, ir tai natūralu. Svarbiausia, kad klubai turėtų pagrindą, žmones ir ilgalaikę kryptį, leidžiančią po sunkesnio sezono atsitiesti.

Džiugina ir Pirma lyga. Ten vis daugiau klubų turi aiškias ambicijas, strategijas, stiprina organizacijas. Jeigu norime stiprios aukščiausios lygos, turime turėti ir stiprų pagrindą po ja.

Žinoma, dėmelė buvo „Riterių“ situacija, kuri pasibaigė pasibaigusia klubo era bei 9 klubais likusiame TOPLYGOS sezone. Kaip skelbiama, galbūt ši situacija pastumėjo TOPLYGOS buvusį prezidentą Gintarą Staniulį atsistatydinti nuo savo pareigų. Ką pati LFF išmoko iš šios situacijos ir kaip ją apibendrintumėte?

Tai buvo labai nemaloni ir skaudi situacija. Ir man čia pirmiausia gaila ne dėl to, kad čempionate liko devynios komandos. Už klubo yra žaidėjai, treneriai, darbuotojai, sirgaliai – žmonės, kuriems toks klubo žlugimas turi labai realias pasekmes.

Federacija buvo aiškiai nurodžiusi įsipareigojimus, kuriuos klubas turėjo įvykdyti, kad galėtų tęsti dalyvavimą čempionate. Jie nebuvo įvykdyti, todėl galiausiai reikėjo priimti sunkų sprendimą. Leisti klubui tęsti varžybas nevykdant įsipareigojimų taip pat būtų buvę nesąžininga kitų klubų atžvilgiu.

Bet sakyti, kad viską padarėme idealiai ir čia nėra ko išmokti, būtų neteisinga. Turime įsivertinti, kaip dar anksčiau pastebėti tokius signalus, kaip stiprinti klubų finansinės situacijos stebėseną ir kaip tokiose situacijose turi veikti federacija, lyga bei pats klubas.

Tokio atvejo niekas nenori pakartoti. Todėl svarbiausia ne tik pasakyti, kad pasidarėme išvadas, bet tas išvadas paversti konkrečiais procesų pokyčiais.

Ar žinoma kokia šiuo metu yra situacija dėl potencialaus naujo prezidento aukščiausioje Lietuvos futbolo lygoje?

Vis dar esame paieškose. Lyga yra išreiškusi norą aktyviai ieškoti galimo prezidento, laukiame jų pasiūlymų, tačiau ir federacija ieško galimo kandidato, turime kelis variantus, kuriuos pateiksime klubams, jie pateiks savo ir rasime geriausią sprendimą.

Mums, žinoma, labai svarbu, kad TOPLYGA turėtų stiprią vadovybę ir žmogų, su kuriuo galėtume konstruktyviai dirbti.

LFF taurės finalas šiais metais vėl sugrįžta į Dariaus ir Girėno stadioną? Ar galima sakyti, jog artimiausiais metais toliau bus planas rengti šią futbolo šventę didžiausiame Lietuvos stadione, kol galutinai neiškils Nacionalinis stadionas sostinėje, ar visgi situacija šiuo atveju gali priklausyti nuo finalininkų, kaip buvo ir praeitais metais?

Dariaus ir Girėno stadionas šiandien natūraliai yra vieta, kurioje galime organizuoti didžiausius futbolo renginius, todėl labai džiaugiamės, kad finalas čia sugrįžta.

Tačiau nenorėčiau, kad Lietuvos futbolas užsidarytų viename mieste. Kasmet kalbamės su klubais ir savivaldybėmis, žiūrime, kokia infrastruktūra atsiranda regionuose ir kokius renginius galime nuvežti arčiau vietos bendruomenių. Šiemet U21 rinktinė žaidė Tauragėje, U15 merginų Baltijos taurė vyko Birštone, svarstėme ir apie galimybę LFF taurės finalą rengti Druskininkuose.

Nacionalinio stadiono atsiradimas Vilniuje bus labai svarbus visam Lietuvos futbolui ir suteiks dar vieną aukšto lygio pasirinkimą. Tikiu, kad ateityje ten vyks ir rinktinės rungtynės, ir LFF taurės finalai. Bet paties finalo vietą ir toliau norėčiau vertinti kiekvienais metais – pagal finalininkus, infrastruktūrą ir tai, kur tuo metu galime sukurti geriausią futbolo šventę.

Tęsiant apie LFF taurės finalą, ar šiais metais yra ruošiama kažkokia speciali programa šioms rungtynėms? Per atidarymą stadiono, kai vyko finalas, žiūrovai galėjo išvysti daugybę atlikėjų, vienais metais dieną prieš finalą stadione vyko ir futbolo legendų mačas. Ko galima tikėtis šiemet?

Tą savaitgalį Kaunas tikrai gyvens futbolu. Spalio 9-ąją Dariaus ir Girėno stadione žais Lietuvos moterų rinktinė su Švedija, o spalio 11-ąją ten pat vyks LFF taurės finalas.

Programą dar dėliojame, todėl nenorėčiau anksčiau laiko išduoti konkrečių detalių. Bet mums labai svarbu, kad finalas būtų ne vien 90 minučių rungtynės. Norime, kad žmonės į stadioną ateitų anksčiau, atsivestų vaikus, šeimą, draugus ir turėtų ką veikti bei ką prisiminti.

Kai turime tokį stadioną, turime ir atsakomybę išnaudoti jo galimybes bei kelti pačių futbolo renginių kokybę. Manau, tas savaitgalis tam bus labai gera proga.

Aktualus tema yra ir Lietuvos vyrų rinktinė. Ko gero, tikslai bus dar tik paskelbti, tačiau tikriausiai tikslas iškeltas rinktinei per šį rudenį bus tik vienas – laimėti D divizioną?

Taip. Čia labai paprasta – norime laimėti savo grupę.

Norime dovanoti pergales sirgaliams, kurie tiki, palaiko, taip pat norime, kad ir mūsų žaidėjai kuo dažniau džiaugtųsi pergalėmis.

Yra ir kitas dalykas. Mums svarbu patiems sau ir sirgaliams parodyti, kad D divizionas nėra lygis, kuriame Lietuvos rinktinė nori užsibūti. Praėjusiais metais matėme, kad galime labai rimtai kovoti su Lenkija, Nyderlandais ir kitais aukšto lygio varžovais. Dabar reikia tą ambiciją paversti rezultatais.

Praeityje per Tautų lygos D divizioną dvi rinktinės, Šiaurės Makedonija ir Estija, dėl savo triumfo gavo šansus varžytis tolimesniuose Europos čempionato atrankos etapuose, o tai, žinoma, turėtų dominti ir Lietuvos rinktinę. Iki galo formatas naujo kvalifikacijos etapo dar nėra patvirtintas, tačiau ar girdisi, jog sėkmingai pasirodžius Tautų lygos D divizione Lietuvos rinktinei taip pat galėtų atsiverti netikėtas kelias į lemiamus atrankos etapus, jeigu vis tik pagrindinė atranka būtų nesėkminga?

Taip, toks kelias egzistuoja, tik svarbu tiksliai pasakyti, kad D diviziono laimėjimas savaime dar negarantuoja vietos EURO 2028 atrankos atkrintamosiose. 

Pirmiausia turime laimėti grupę, o tada jau žiūrėsime, kokias papildomas galimybes tas rezultatas mums atvers. Laimėję savo D diviziono grupę ir tapę aukščiausiai reitinguotu D lygos grupės nugalėtoju, galime patekti į EURO 2028 atkrintamąsias, jeigu A, B ir C lygų grupių nugalėtojų neužteks visoms Tautų lygai skirtoms play-off vietoms užpildyti. Bet kaip ir minėjau, turime fokusuotis į save ir pirmiausia siekti maksimalaus rezultato savo divizone.

Birželio mėnesio rinktinių lange neišvydome stipriausios sudėties, tačiau dabar net nėra abejonių, jog pavyks matyti pačius stipriausius žaidėjus su rinktine, jeigu ne traumos?

Mūsų žaidėjų noru atstovauti Lietuvai niekada neabejojome. Birželį kai kurių futbolininkų neturėjome dėl labai objektyvių priežasčių – traumų, klubinių situacijų, kontraktų klausimų.

Dabar situacija yra geresnė. Dalis žaidėjų jau turi naujus klubus ir reguliariai rungtyniauja, po ilgos traumos į aikštę sugrįžo Kipras Kažukolovas.

Žinoma, futbole nuo traumų niekas nėra apsaugotas, tačiau jeigu jų išvengsime, tikimės rugsėjo–spalio langui turėti stipriausią tuo metu galimą sudėtį. Laukia svarbios rungtynės ir norime į jas eiti turėdami visus savo geriausius žaidėjus.

Kalbant apie rinktinės sudėtį bei potencialų pastiprinimą, daugelis futbolo fanų, kurie šiek tiek atidžiau seka situaciją, mato tą „didįjį ketvertą“ – Airidą Golambeckį, Divine‘ą Mukasą, Germaną Valerą Karabinaitę bei Roką Pukštą. Tai žaidėjai, kurie tik panorėję galėtų atstovauti ateityje rinktinėje, prieš tai gaunant Lietuvos pasą. Turbūt, artimiausiu metu juos matyti rinktinėje yra šiek tiek nerealu, tačiau kalbant apie ateitį, kokios yra perspektyvos išvysti juos su nacionalinės rinktinės marškinėliais, suprantant, jog tokios formos Pukštas yra netoli JAV rinktinės, o Mukasa, tuo tarpu, jau buvo apsilankęs Kaune. Galbūt tai yra ženklas? Ar su šiais žaidėjais bei jų atstovais vyksta aktyvus dialogas?

Su šiais ir kitais lietuviškų šaknų turinčiais futbolininkais mūsų techninis departamentas ryšį palaiko nuolat. Turime tarptautinį skautą Vadimą Tiščenką, turime sukaupę nemažą užsienyje augančių ir žaidžiančių lietuviškų šaknų turinčių futbolininkų bazę.

Bet kiekvieno žmogaus situacija yra skirtinga. Vieni turi Lietuvos pilietybę, kitiems jos klausimas dar turėtų būti sprendžiamas, skiriasi jų amžius, karjeros situacija, ryšys su Lietuva ir pasirinkimai tarp kelių rinktinių.

Man šitoje vietoje svarbu ne spausti jauną futbolininką kuo greičiau priimti sprendimą, o palaikyti santykį, parodyti, kas esame ir kokią ateitį jam galime pasiūlyti Lietuvos rinktinėje.

Divine'o Mukasos apsilankymas Kaune buvo būtent tokio dialogo dalis. Norime, kad šie vaikinai žinotų – Lietuva juos mato, seka jų kelią ir durys jiems yra atviros. O galutinį sprendimą, žinoma, turi priimti pats žaidėjas ir jo šeima.

Pabaigai, kokius federacija kelia lūkesčius artimiausiems keturiems mačams stadione, kurie buvo paminėti interviu pradžioje – du vyrų rinktinės mačai, su Andora ir Azerbaidžanu, moterų rinktinės rungtynės prieš Švediją bei LFF taurės finalas. Kalbant tiek apie žiūrovų skaičių, tiek apie rezultatus bei apie kitus aplinkinius dalykus.

Yra toks paprastas futbolo posakis – geriausias stadionas yra pilnas stadionas. Bet man norėtųsi, kad jis būtų ne tik pilnas. Norime, kad žmonės jame jaustųsi gerai, saugiai, norėtų sugrįžti ir kad vaikas, pirmą kartą atėjęs į rinktinės rungtynes, po jų prašytų tėvų ateiti dar kartą.

Sportiniai lūkesčiai, žinoma, taip pat aukšti. Iš vyrų rinktinės tikimės pergalių ir kovos dėl pirmos vietos Tautų lygos grupėje. Moterų rinktinei rungtynės su Švedija bus milžiniškas išbandymas, tačiau kartu ir galimybė prieš vieną stipriausių pasaulio komandų parodyti, kiek mūsų rinktinė jau paaugo.

LFF taurės finale norisi pilnų tribūnų, geros atmosferos ir rungtynių, apie kurias žmonės kalbėtų dar kitą dieną.

Jeigu po šio rudens turėsime gerus sportinius rezultatus, pilnesnius stadionus ir daugiau žmonių, kurie pasakys „noriu dar kartą ateiti į Lietuvos futbolą“, man tai bus labai geras ženklas, kad judame teisinga kryptimi.

Andrius Kriščiūnas