A. Tapinas prieš „Žalgirių“ kovą sostinėje – apie „Pietų IV“ skanduotę, Nacionalinį stadioną ir Tedo Lasso „ne“

2026-09-15 20:00 © fkzalgiris/E. Žaldario nuotr.

Pirmadienį Vilniaus „Žalgirio“ ofisuose įvyko svarbūs susitikimai, kuriuose buvo ruošiama klubo vizija artimiausiems metams. Juose, žinoma, dalyvavo ir klubo prezidentas Andrius Tapinas, kuris baigia savo pirmąjį pilną sezoną legendiniame Vilniaus futbolo klube.

Dar nėra aišku, kaip šis sezonas pasibaigs „Žalgiriui“, tačiau čempiono titulas virsta miražu. Dabar realiau tiesiog pakovoti dėl vietos pirmajame trejete ir užsitikrinti vietą Europoje. Tiesa, būsima šio trečiadienio dvikova su „Kauno Žalgiriu“ dar galėtų įkvėpti Vilniaus klubą iš paskutiniųjų pakovoti dėl titulo – tam tereikia teigiamo rezultato.

„Turime tokį lūkestį, kad rytoj bus pilnas stadionas – tokia tendencija yra, o ir oras turėtų būti geras“, – mačą Liepkalnyje anonsavo A. Tapinas.

Interviu metu visuomenininkas pasisakė ne viena tema, įskaitant ir pastaruosius skandalus, kadangi visuomenės dėmesio sulaukė tiek „Žalgirio“ klubo ištikimiausių sirgalių grupuotės „Pietų IV“ skanduotė, tiek A. Tapino sūnaus įdarbinimas klube komercinės komunikacijos koordinatoriumi.

Pradedant nuo pradžių, lygiosios sekmadienį su „Sūduva“, kurios lemia, kad norint kovoti dėl titulo viskas nebe „Žalgirio“ rankose. Kaip klube vertinate tą pasirodymą, rezultatą?

Bendrai paėmus sakytum, kad normalus rezultatas, nes „Sūduva“ tikrai gerai atrodo ir nėra pralaimėjusi namuose. Pagal mano įsivaizdavimą, nei viena, nei kita komanda nebuvo ryškiai verta pergalės. Mes turėjom pora progų, jie turėjo porą progų. Mano manymu, lygiosios mums yra kaip pralaimėjimas, nes mums sumažina ir taip nedidelius šansus pakovoti dėl čempiono titulo, ką ir sake Andrius Skerla po rungtynių.

Trečiadienį sostinėje įvyks trečiasis šio sezono mūšis tarp „Žalgirių“ – Kauno ir Vilniaus klubų. Ką galima papasakoti apie šių rungtynių ažiotažą? Galbūt kažkada šių ekipų susitikimas LFF taurės finale yra viena iš siekiamybių?

Turime tokį lūkestį, kad rytoj bus pilnas stadionas – tokia tendencija yra, o ir oras turėtų būti geras, nes ne visada mums buvo oras geras šiais metais TOPLYGOJE. Bet kuriam formate „Žalgirių“ susitikimas bus kovinis, lauks žiniasklaidos, žiūrovų dėmesio. Mes dar grįšime pas juos į Kauną, kur rungtynės bent vienai komandai tikrai bus labai didelės svarbos, o gali būti ir abiem, tik kovojant dėl skirtingų tikslų.

Ta emocija per šiuos mačus yra išskirtinė?

Aišku, net klausimų negali kilti. Tiek viešoje erdvėje aiški konfrontacija tarp šių klubų, tarp miestų sportinė konfrontacija. Su kitais klubais ar miestais to derbio nėra. Žinoma, net ir netapus čempionais laimėti mums prieš „Kauno Žalgirį“ yra mums didelė moralinė pergalė.

Dar aiškesnis paveikslas turėtų būti po „Žalgirių“ mūšio trečiadienį sostinėje. Kaip žvelgiate į tas rungtynes? Nėra klausimų – „must-win“?

Taip, komanda sukomplektuota taip, kad kovotų dėl pergalės. Taip, „Kauno Žalgiris“ – minimalus favoritas, bet šitose rungtynėse visos prognozės keliauja į šiukšlių dėžę. Mūsų nusiteikimas – iškovoti antrą pergalę prieš „Kauno Žalgirį“ per trejas rungtynes.

Ar bandant rinkti pilną stadioną nepakenkė tas įžymusis PIV išstojimas su savo skanduote („Už miestą, už klubą, už šalį / Už Lietuvą be svetimšalių“)? Bendrai, kaip vertinate tai? Nors klubas ir pateikė oficialius pranešimus, visgi, turint omenyje prasčiausią įmanomą žinutę, kuri galėjo būti pasiųsta, ir jūsų ideologiją, atrodo, poliai gali skirtis.

Tikrai nemanau, kad viena ar kita skanduotė gali turėti įtakos lankomumui. TOPLYGOJE surinkti pilną stadioną Vilniuje apskritai kol kas buvo neįmanoma misija per visus laikus, todėl čia yra iššūkis – turėti pilną stadioną. Mes niekada nesakėme, kad kiekvienose rungtynėse bus „sold-out'ai“, mums reikia būti realistais.

Kalbant apie „Pietų IV“ skanduotę, aišku, kai tu esi „Ryto“ fanas, tu įvairiai interpretuosi. Čia jų reikalas. Mes esame pasakę, kad nesame kažkokia Sanremo dainų festivalio komisija, kuri vertintų skanduotę, kokia ji yra. „Pietų IV“ atsakė, pagal ką ta daina buvo sukurta, ką jie turėjo omenyje, ir gal tuo reikėtų labiausiai remtis, o ne tuo, ką sugalvojo „Ryto“ fanai ar kas nors kitas.

Sakyti, jog „Pietų IV“ taip taikosi į komandos užsieniečius, kai jų šiame klube jau yra 30 metų... Jie niekada neturėjo problemų su užsieniečiais, kurie žaidžia legaliai ir kuriems svarbios žalia ir balta spalvos. Po rungtynių su „Šiauliais“ mūsų tribūna skandavo: „Pergalės kalvis – Danielis Lupano.“

Jeigu yra konfliktuojanti pusė, o jie tokie yra, tai jie gali įvairiai interpretuoti. „Pietų IV“ atsakė ir, mano galva, šis klausimas yra uždarytas.

Kitas lygioje vietoje kilęs skandalėlis – sūnaus įdarbinimas klube. Klubo pozicija buvo išdėstyta, bet ar nebuvo minčių tam užkirsti kelią dėl potencialios penktosios kolonos...

Man taip vienodai, kas prie ko prisikabino. Jie vis tiek prisikabins. Janutienė šiandien parašė – sulygino „Žalgirio“ pergalę su dronu, įskridusiu į Lietuvą. Krivickas parašo 20 įrašų apie „Žalgirį“. Jeigu aš tik galvočiau, ką daryti, kad neprisikabintų penktoji kolona, mes kaip klubas nefunkcionuotume. Man visiškai vienodai, kaip jie ten žviegia. Kritikuoti klubą turi teisę visi. Futbolo gerbėjai juokiasi iš to, kaip staiga atsirado tūkstantis naujų futbolo sirgalių – babyčių su „Facebook“ profiliais, kurių fone gėlytės. Gal kažkada į stadioną ateis pamatyti, kas čia vyksta, kaip juokavome.

Grįžtant prie lankomumo temos, gal turite apskaičiavimų, kokią dalį lankomumo šiais metais sudaro išdalinti bilietai?

Mes vėliau turėsime konkrečius apskaičiavimus, o dabar mūsų parduotų bilietų vidurkis – apie 600. Manau, kad nupirktų bilietų rekordas bus rytoj ir tai savaime pakels vidurkį. Daug ateina su abonementais, o su kvietimais būna įvairiai. Žiūrime, kokia akcija pasiteisina, kokia – ne. Naujausiame plane bus iškelta užduotis padidinti parduotų bilietų skaičių.

Mes dabar dar turime sąlyginai nedidelį procentą ateinančių su abonementais, tad jų skaičių galime kažkiek padidinti. O ateityje, kai bus stadionas, turėsime kelti tikslą Nacionaliniame stadione surinkti apie 6–7 tūkstančius, o nebe 3, kaip dabar. Ir čia kalbant tik apie TOPLYGOS rungtynes. Tai pasiekti neturėtų būti sudėtinga, ypač pirmais metais, kadangi daugumai žmonių tas stadionas – kaip miražas dykumoje. Reikės pasižiūrėti, kaip įmanoma tuos žmones užkabinti futbolu. Manau, kad tai tikrai įmanoma.

Taip pat, kas keisis kitąmet? Kokia bus taikoma strategija su abonementų pardavimais? Ar vėl turėsite lankomumo tikslą, kaip turėjote šiemet – 2500?

2000 tikslas, dėl kurio susilažinau su futbolas.lt vaikinais, man atrodė tikrai pasiekiamas. Gal kažkokį tikslą išsikelti būtų sudėtinga, nes trejas ar ketverias rungtynes žaisime „Sportimoje“, kur daugiausia tiesiog telpa 3 tūkstančiai, tai tu jau pradedi su minusu. Jaučiame, kad futbolas Vilniuje atgyja, atsigauna. Žmonės, kurie nėjo 20 metų, ateina. Vaikai nori eiti su savo tėvais, kartais ne tik dėl futbolo, o ir dėl pramogų. Patys vaikai, kurie nesėdi prie planšečių ar panašiai. 3,5 tūkstančio galėtų būti mūsų tikslas ir prie to reikės padirbėti.

Abonementų galėjome parduoti ir daugiau, bet jų prekybą sustabdėme. Jų galėjome parduoti daugiau. Žmonės turi pratintis ateiti anksčiau, užsiimti vietą. Žmonės pradeda įprasti.

Tiesmukiškas klausimas: kodėl Jūs taip mėgstate lažintis?

Aš esu azartiškas žmogus. Aš mėgstu lažintis, kai laimiu (šypsosi). Kitos lažybos, kur susilažinome dėl Čempionų lygos, ten jau rimčiau. Yra žmonių, kurie sako: „Nu, čia nesąmonė, nieko nebus.“ Žmonės turi svajonių. Jeigu aš tai pamatau, aš arba palaikau, arba nieko nesakau, o yra žmonių, linkusių jas suvaryti. Jeigu taip yra, tai jau pakalbame kitais terminais. Aurimas turi didesnę tikimybę laimėti. Bet, kaip kažkas parašė forumuose, gal man „Žalgiryje“ reikės ilgiau pabūti.

Kiek žaidėjų gali keistis klube? Ar daugiau atvykimų visgi galima tikėtis vasaromis, ypač kalbant apie legionierius?

Permainų tikrai bus, tai yra logiška. Kai kurių žaidėjų kontraktai baigsis ir reikės tai įvertinti. Kas seka Vilniaus „Žalgirį“, žino, kelių žaidėjų kontraktai baigiasi. Tikslas, kuris yra keliamas „Žalgiriui“, – mūsų biudžetas planuoja augti ir ganėtinai žymiai. Natūralu, kad prioritetas bus pirma komanda, jog ji pajustų biudžeto augimą. Planuojame turėti pakankamai lėšų stiprintis.

Nereikia būti superanalitiku, kad matytum, kur yra mūsų silpnosios vietos. Jas reikia sustiprinti ir paversti stipriosiomis. Jau dabar dirba specialistai, jie žino, kiek turės lėšų. Tikrai nebus taip, kad žaidėjai bus perkami paskutinę dieną. Problema išlieka ta pati – į Lietuvą kol kas nėra lengva atsivežti žaidėjų. Būna, kad jau sutarta su žaidėju, su agentu, bet jo žmona paskutinę minutę staiga nebenori keltis į Lietuvą.

Vienas lyderių – Bilenkyi. Turbūt jį išlaikyti yra prioritetas?

Stasas turi galiojantį kontraktą. Iš tų keturių naujokų, kurie atvažiavo ir kuriuos labai gerai vertiname, – Franke, Lupano, Lytvynenko – visi jie yra labai patenkinti. Stasas kaip tik davė didelį interviu Ukrainos spaudai, kuriame sakė, kad labai gerai jaučiasi Vilniuje. Aišku, gali ateiti pasiūlymas iš kitų klubų, „Žalgiris“ visus pasiūlymus gali svarstyti, bet poreikio parduoti mums nėra. Rinkos sąlygomis svarstytume, bet už neadekvačiai mažą sumą nieko nebūtų – tai mums neaktualu.

Birželio viduryje buvo paskelbti įvykusio audito duomenys, kuriuose nustebino buvusios direktorės įvairioms reikmėms išleista pinigų suma (159 770 eurų išleista Vilmos Venslovaitienės poreikiams). Ar yra šansų bent dalį jų susigrąžinti?

Viską sprendžia teisininkai. Jie pateikė savo veiksmų planą, klubas jį patvirtino. Yra baudžiamasis kelias arba civilinis kelias, na, ir dar galima nieko nedaryti, bet klubas tuo keliu neis. Dabar patvirtintas veiksmų planas. Mūsų teisės kompanija pateikė visą sąrašą dokumentų, kurie jiems yra reikalingi, ir veiksmas vyksta.

Reikia suprasti, čia lėtas dalykas. Yra dokumentų, kurių klubas neturi ir neranda, mes nežinome, kur jie – gal jie po buvusios direktorės lova pakišti. Praėjęs toks procesas, kuriame dalyvavau, užtruko trejus metus, bet klubas nusiteikęs eiti iki galo.

Stebuklas Liepkalnyje prieš „Dinamo“. Iš arti matote ir galite pakomentuoti, kiek tokios futbolo pasakos prideda motyvacijos investuojantiems verslininkams?

Kalbėjomės su jais apie tai ne vieną kartą. Vienas iš jų apskritai sakė, kad nežino, kas jam sukėlė daugiau emocijų – ar vestuvės, ar ši pergalė. Tai aiškiai parodė, kokį teigiamą emocijų užtaisą tu gali gauti. Tadas sako, kad kai jam bloga diena, jis atsidaro „highlightus“ ir peržiūri. Iš tikrųjų buvo ir man taip – žiūrėjau, vėl nubėgo šiurpuliukai. Kai kurie klubai dirba 10 metų ir neturi tokios emocijos.

Jeigu reikėtų apibendrinti mūsų europinę kelionę, sakyčiau – normaliai. Nepalankūs burtai – nuo „Hajduk“ atsikrovėme per daug ir kovojome šiek tiek per silpnai, bet serijos su Tbilisiu iš mūsų niekas niekada neatims ir tai visada liks su mumis. Tai reikėtų vertinti kaip didelę dovaną. Jiems ir taip buvo didelė motyvacija tęsti, o dabar ta motyvacija dar labiau išaugusi.

„Žalgirio“ fanai gali būti ramūs – ši kompanija atėjo ilgam. Jie yra pasiruošę investuoti dar daugiau, dar didesnius pinigus. Aš neskubu sakyti: „Duokit, duokit.“ Reikia, kad klubas tvariai augtų, pasiektų tam tikrą finansinį rodiklį. Jeigu būtų galimybė gauti ypatingą žaidėją, kuris penkiomis galvomis aukštesnis ir sutinka ateiti į Lietuvą, tikrai būtų galimybė papildomai pinigų injekcijai, o tai turėtų įkvėpti mūsų sporto direktorių.

Kaip ir buvo kalbama, kiekvienas iš jų ne tik investavęs į šį projektą, bet ir pasiėmęs kažkokią klubo dalį, kurią prižiūri. Aš nepaprastai džiaugiuosi, kad Vytautas Krutulis yra pasiėmęs akademijos dalį. Permainos akademijoje yra milžiniškos. Jos gal ne visada pasimato viešojoje erdvėje, bet akademija dideliais žingsniais eina į priekį. Manau, kad realu kažkada turėti akademiją, kuri turėtų penkias žvaigždutes.

Erikas irgi sėkmingai pasiėmęs atributikos rinką, planuodamas kitais metais klubui iš to uždirbti 500 tūkstančių. Kai tokio kalibro žmonės pasiima viską ir žino, kaip valdyti, tai yra fantastiškas dalykas. Mano nuomone, tai vertingiau negu tiesiog investuoti 500 tūkstančių, bet kai yra abu dalykai – tai, aišku, nerealu.

Ką išsinešėte iš išvykų Europoje, kur teko susitikti su varžovų klubų vadovais?

Labai skirtingi susitikimai buvo, kažkuo girtis gal nėra prasmės. Pasikalbėti mums, kaip naujokams, buvo naudinga. Galbūt „Petrovec“ labiau mūsų klausinėjo, nes jie grįžo į Europą po ilgos pertraukos. O su „Hajduk“ tikrai tie ryšiai liko, užsimezgė ryšiai su jų sporto direktoriumi. Buvo smalsu pažiūrėti, kaip jie tvarkosi su savo finansais. Su „Dinamo“ akademija irgi užmezgėme ryšį. Tie ryšiai, kurių klubas anksčiau nepropaguodavo, yra būtini.

Aš po dviejų savaičių vyksiu į Europos futbolo asamblėją atstovauti „Žalgiriui“, po to mes su Tadu turime renginį Londone, kur vyks didžiausia sporto konferencija „Leaders’ Week“. Ir visiems yra pasakyta, kad kitais metais turime planą, į kuriuos renginius turi skristi klubo vadovai, kur turi skristi sporto direktorius, kur turi tobulintis vyrų komandos treneris, moterų treneris.

Ar darėte skaičiavimus, kokia buvo bilietų paklausa į rungtynes prieš „Hajduk“ ir kiek būtumėte sutalpinę į 19 tūkstančių vietų stadioną?

„Hajduk“ atveju mes būtume užpildę visą stadioną, aš esu tuo tikras. Mes nieko nedarėme, mums nieko nereikėjo daryti. Nebuvo prasmės. Atsidarėme platformą, 2 tūkstančiai žmonių laukė prekybos pradžios, o mes turėjome gal 200 laisvų bilietų, nes ir abonementai daug ką išpirko.

Aš tikrai manau, kad Europos rungtynėse kelsime 80 proc. užpildymo tikslą. Aš suprantu, jeigu pirmame etape išsitrauksime San Marino klubą, tai, taip, gali būti kitaip, bet jeigu atvažiuoja klubas su vardu – 80 proc. yra tas tikslas, su kuriuo turime dirbti. Kitais metais išbandysime dar kitus modelius ir atsidarymui būsime pasiruošę. Niekas iš manęs jau nesijuoks, jeigu pasakysiu, kad užpildysime stadioną Europos rungtynių metu.

Tęsiant stadiono temą, kokia šiuo metu situacija derybose dėl operavimo klausimo? Ar tas scenarijus su 25 procentais „Ryto“, 25 procentais „Žalgirio“ ir 50 proc. kito operatoriaus vis dar yra realus?

Šiuo metu situacija nėra labai smarkiai pasikeitusi. Vyksta derybos su įmonėmis, kurios būtų pagrindiniai operatoriai, ir kol mes nežinome, kas bus pagrindinis operatorius, kalbėti yra sunkiau. „Žalgirio“ pozicija gali svyruoti nuo 1 iki 25 procentų, kaip ir minėjai, – nuo simbolinio dalyvavimo iki šiek tiek didesnio.

Kad „Žalgiris“ bus pagrindinis operatorius, tai irgi neįmanoma. Nerealus ir abiejų klubų stadiono valdymas – beveik nerealu, nes turėtų ateiti trečiasis operatorius. O mes paraleliai šnekamės dėl sąlygų, kokiomis „Žalgiris“ galėtų žaisti ir gyventi Nacionaliniame stadione. Kad mes ten galėtume žaisti visas rungtynes Europoje, TOPLYGOJE, treniruotis. Ir pagal klubo plėtrą akivaizdu, kad ir „Žalgirio“ stadionas bus reikalingas.

Dabar vyksta tokios dvigubos derybos, sakyčiau. Tikiuosi, kad iki metų galo žmonės žinos, kas bus operatorius, ir žinos, kokiomis sąlygomis Vilniaus „Žalgiris“, nepamirškime ir „Ryto“, bus savo vietose. Vienas pagrindinių mano norų – ne tik dėl stadiono, bet ir dėl savivaldybės paramos, – kad „Rytas“ ir „Žalgiris“ būtų traktuojami vienodai. Būtų protinga ir sąžininga juos traktuoti vienodai.

Ar galima daugmaž patvirtinti, kada stadionas bus atidarytas?

Arvydas Avulis yra viešai pasakęs, kad stadionas atsidarys 2027 metų lapkritį. Aš galiu pasakyti, kad galvoju, nors tai ir niekuo neparemta, jog 2028 metų pavasaris galėtų būti atidarymo data. Jeigu žiema jiems leis nuolat dirbti viduje, tai gal ir tas lapkritis yra realus. Gal ir mes ten pagrindines Europos rungtynes galėsime žaisti, taip jau svaigstant iki galo (šypsosi).

„Ryto“ generalinis direktorius Martynas Giga buvo užsiminęs, kad žada areną dažyti raudonomis spalvomis. O stadionas tokiu atveju bus žalias?

Galvojame apie tai, aišku. Matėme gražias žalias kėdes. Susitarus dėl pagrindinių sąlygų, dar matome kokius 25 punktus, kuriuos reikės suderinti – ne tik spalvas, kėdes, ložes, bet ir rėmėjų susikirtimus, LED'us, parkavimą, fanų zonas.

Moterų futbolas – kiek šansų prisivyti „Gintrą“ per artimiausius metus?

Norėtųsi, kad būtų kuo daugiau ir kuo stipresnių komandų. „Sūduva“, dar šiek tiek sustiprinusi savo komandą, galėtų prisivyti geresnes komandas, tuo Mantas Agentas visai rūpinasi. „Kauno Žalgiris“ tokių planų neturėjo, kiek girdėjau. Būtų gerai lygoje turėti normalias aštuonias komandas.

O kada mes prisivysime „Gintrą“? Kitais metais, viskas paprasta. Mes būsime realūs pretendentai kovoti dėl aukso medalio. Šiais metais buvo tikslas – ne žemesnė nei trečia vieta. Man pačiam reikėjo suprasti, koks čia lygis, koks legionierių skirtumas. Dabar dar ir dėl antros vietos galime pakovoti.

Planas toks – kitais metais didinti moterų komandos biudžetą. Mes norime, kad „Žalgiris“ būtų patraukliausia vieta lietuvėms, nes aš noriu čempionatą laimėti ne su maksimaliu skaičiumi legionierių, o su lietuvėmis. Aš suprantu, kad vien tik su lietuvėmis tai padaryti labai sudėtinga, todėl, jeigu imtume legionieres, norėčiau, jog jos būtų kokybės garantas, kaip Garcia, kuri, deja, sezono negalėjo baigti dėl operacijos.

Tai „Žalgirio“ ambicijos labai aiškios – jau kitais metais kovoti dėl aukso medalio, nutraukti šį dominavimą ir patekti į Europą. O dar didesnis planas – per 3–4 metus padaryti šią komandą profesionalią. Tada ir rimtesnių specialistų gali pritraukti, ir žaidėjų. Ir tu gali ne tik Europoje kažkokį vieną turą praeiti ar viename ture pasispardyti. Kaip aš sakau, mūsų moterų komanda pirmiau turi patekti į Čempionų lygą nei vyrai, vien dėl konkurencijos. Na, ir trečias dalykas – auginti žiūrimumą. Jau šiais metais turėjome dvejas nuostabias rungtynes.

Kaip ofise gimsta tokios idėjos, kaip pakvietimas Tedui Lasso į Lietuvą? Realistiškai, kiek tikėjotės, kad šis planas suveiks, ir kiek smagu dėl atgarsių užsienio spaudoje?

Nesigavo, gavome atsakymą iš „Apple TV“. Tai buvo mano idėja. Pasižiūrėjau ketvirtą „Ted Lasso“ sezoną, kur jis treniruoja moterų komandą, ir pagalvojau: „O kodėl nepadarius tokio bajerio?“ Klipą susukti kainavo gal 1000 eurų, o mes ir Vilnius gavome tiek daug reklamos.

Aišku, nepaėjo, gavome laišką iš „Apple TV“: jiems faina, palaikys mūsų komandą, bet Jasonas Sudeikis neatvyks – toks mandagus amerikietiškas atsakymas. Čia buvo galima sukurti precedentą ir atidaryti Pandoros skrynią, tad viskas suprantama. Gaila, kad nesigavo, bet nieko tokio, mes dar turėsime tų idėjų daugiau.

Kai atėjote į „Žalgirį“, ar galvojote, kad skirsite tiek laiko, kiek skiriate dabar? Kiek maždaug laiko per savaitę „suvalgo“ „Žalgiris“? Kai viską pradėjote, jūsų komanda buvo kiek mažesnė, bet netrukus prisidėjo Erikas Mališauskas, Vytautas Krutulis. Kiek tai palengvino procesus klube?

Situacija skiriasi nuo tos, kuri buvo, kai tik atėjau į klubą. Pagal pradinį planą turėjau rūpintis tik lankomumo ir rungtynių dienos dalykais, bet pamatėme, kiek yra reikalų – stadiono klausimai, moterų futbolas. Tuo neplanavau užsiimti, kai tik sutarėme su Tadu ir Mindaugu.

Dabar skaičiuoju, kad „Žalgiris“ užima maždaug 80 procentų mano darbinio laiko. Jis to laiko reikalauja, gal kažkiek ir praplėčiau savo darbo ribas, bet tai man patinka, labai įdomu. Tas iššūkis, kuris virto lažybomis, yra kompleksinis dalykas – taip gali atsitikti vienais metais, bet reikia pastebėti, kad mūsų sėkmės šansai gerokai išaugo atėjus Vytautui Krutuliui ir Erikui Mališauskui.

Mes turime sistemą. Krutulis iškėlė tikslą, kad akademija kiekvienais metais pagrindinei komandai paruoštų bent du žaidėjus. Visgi dar reikia investuoti – mes neturime skautų, neturime normalios transferų sistemos. Mums reikia pagrindinio skauto, kurį būtų galima nukreipti į tas rinkas. Per mūsų susitikimą Tadas ir Vytautas sakė tą patį.

Jeigu mes nieko neturėsime, tai būsime kaip visi klubai. Mes turime iš karto pradėti galvoti, kaip išnaudoti naujausias technologijas, kad būtume konkurencingi. Mes niekada nekonkuruosime su „Manchester United“ ar Madrido „Real“, bet turime galvoti, kaip juos apžaisti, ir ne tik futbolo aikštėje. Turime galvoti, kaip būti protingesni, sumanesni, ir tikiu, kad tą 10 milijonų žymą per kelerius metus pasieksime.

Jeigu išskirtume du įsimintiniausius praėjusio sezono momentus – stebuklą Liepkalnyje bei pergalę laikinojoje sostinėje prieš „Kauno Žalgirį“, – kokie būtų dar vienas ar du įsimintiniausi momentai?

Gal labiausiai įstrigo tie emociniai kalneliai, kuriais mes pasivažinėjome. Šiaip esu susidėliojęs savo gyvenimą taip, kad stengiuosi dėl nieko nestresuoti, tai „Žalgiris“ atnešė man to streso. Baisiausia mano stresinė diena, kuri man visus rodiklius numušė žemyn, buvo mūsų paskutinis pralaimėjimas Panevėžyje, kur pralaimėjome 0:2. Kaip sakė žmona, buvau visas pajuodęs.

O kas man dar labai kelia džiaugsmą, kas kartojasi ir yra labai faina, – kai žaidėjai padėkoja fanams, o tada apsauga paleidžia bent 100 vaikų, kurie veržiasi į aikštę, nori parašų, nori nusifotografuoti, pasisveikinti. Tėvai laimingi, futbolininkai laimingi. Tai man visada palieka labai didelį įspūdį.

Paliko įspūdį ir moterų komanda, kuriai centrinė tribūna po vienų rungtynių atsidėkojo, pakvietė jas – to jos gyvenime nebuvo patyrusios. Bet norėtųsi, jog tokių momentų būtų daugiau. Tas ryšys, kurį „Žalgiris“ kuria tarp miesto ir komandos, man kelia daugiausia emocijų, nes jis yra tvarus – jis išliks ir tik didės. Bus ir pergalių 7:2, ir pralaimėjimų 0:3, ir su tuo turėsime visi susigyventi.

Andrius Kriščiūnas