A. Tapinas: apie didžiausią sezono fiasko, planus ir nekentėjus

2026-11-09 16:01 © E. Žaldario nuotr.

Vilniaus „Žalgirio“ prezidentas Andrius Tapinas įvertino nuveiktus darbus, ekipos rezultatus ir prakalbo apie klubo ateities planus.

„Prieš akis – du Lietuvos futbolo lygos medaliai. Abu bronziniai. Vieną atsiėmėme su moterų komanda, švęsdami paskutinės minutės pergalę Vilniaus derbyje ir užėmę trečią vietą. Antrą LFF atstovai įteikė vakar vykusios posezoninės vakarienės metu.

Akivaizdžiai bronza labiau džiaugėsi mūsų merginos, bet abiem atvejais sakiau, kad pasistengsime, kad tai būtų paskutiniai bronzos medaliai tiek vyrų, tiek moterų „Žalgiriui“, – socialiniame tinkle rašė A. Tapinas.

22 A. Tapino punktai:

1. Amerikietiškų kalnelių analogija jau visiems pabodusi, bet „Žalgiris“ toks ir buvo. O jausmas, kai smingi nuo tų kalnelių žemyn ir pasieki apatinį tašką, nekoks. Ne viename interviu esu sakęs, kad savo darbuose ar net įvairiose teisminėse bylose nestresuoju, tai šiemet „Žalgiris“ šitą teiginį apvertė aukštyn kojomis. Labai buvo nemalonūs tie rytai, kai atsibundi ir supranti, kad tavo komanda pralaimėjo „Panevėžiui“ ar namuose „Bangai“. Ar ne tik pralaimėjo, bet ir buvo sutriuškinta 0:3.

2. Netikra viltis. Kartais atrodo, jog geriau jau būtų toks vientisas nykus sezonas negu pilnas netikrų vilčių. Pirmoji pergalė svečiuose prieš „Kauno Žalgirį“ gegužės gale, dar viena pergalė namuose, susilyginame su čempionais taškais, regis, momentas jau mūsų pusėje, ir 0:3 Gargžduose. Vasarą vėl pagauni ritmą, trys pergalės iš eilės, priekyje esantys ranka pasiekiami namie 2:3 prieš tą pačią Gargždų „Bangą“. Fantastiška pergalė namuose 3:2 prieš „Kauno Žalgirį“, vėl kažkur blyksteli viltis ir svečiuose beviltiškai 0:3 prieš „Transinvest“. Tada jau turbūt pirmą kartą nusprendžiau pasisakyti taip, kad po to tinklalaidės visą savaitę turėjo apie ką kalbėti.

3. Skaudžiausia, kad prieš pagrindinius konkurentus turėjome ryškiai geresnius tarpusavio rezultatus: 7 taškai iš 12 prieš „Kauno Žalgirį“ ir 8 taškai iš 12 prieš „Sūduvą“. Bet kai prarandi 5 taškus prieš aštuntą lygos komandą ir 6 taškus prieš septintą, tai galutinis rezultatas yra logiškas.

4. Sportine prasme sezonas, aišku, buvo nesėkmingas. Ne tragiškas, nes tragedija būtų buvusi nepatekti į Europos turnyrus kitais metais, bet tikrai nesėkmingas. Nes Vilniaus „Žalgiriui“ yra tik viena sėkminga vieta ir šiemet padarytos klaidos neleido jos užimti.

5. Yra klaidos, yra nepasiteisinę sprendimai ir fiasko. Klaida buvo atsargiai elgtis per pirmąjį transferų langą. Aišku, pasivaikščiojimas ant finansinės bedugnės krašto turėjo didelės įtakos tokiam sprendimui, daug laiko ir finansų kainavo buvusios vadovybės paveldėtų kontraktų nutraukimas, bet ir Mindaugas [Kasperūnas] jau pripažino, kad buvo padaryta klaida.

6. Nepasiteisinęs sprendimas buvo skirti Rolandą Džiaukštą vyriausiuoju treneriu. Taip, jis buvo moraliai teisingas ir sveikintinas, tuo metu logiškas, nėra dėl ko muštis į krūtinę, bet nepasiteisinęs ir dar kartą parodęs, kad pragmatizmas futbole dažnai yra stipresnis už gražius gestus.

7. Fiasko aikštėje, aišku, yra trys pralaimėjimai 0:3 bei gėdingiausias rezultatas taurėje Mažeikiuose, bet dar didesniu fiasko asmeniškai laikyčiau fizinio pasirengimo sezonui procesą. Jo pasekmes komanda jautė visą sezoną ir faktiškai jos buvo neištaisytinos.

8. Žvelgiant pozityviau – daryti klaidas yra neišvengiama, bet likti jose yra tiesiog kvaila. Todėl jas identifikavę galėsime jų nebekartoti.

9. Jei reikėtų ieškoti pozityvo aikštėje, tai čia nieko naujo nepasakysiu – visų pirma, Stebuklas Liepkalnyje. Aš vis dar pasižiūriu geriausius rungtynių momentus, kai noriu pasikelti nuotaiką, ir vis dar bėga šiurpas klausantis komentatorių kaukimo.

10. Pozityvus buvo ir antrasis perėjimų langas, atvedęs į klubą Stanislavą Bilenkį, Danny Lupano, Ivaną Lytvynenko ir Dominiką Franke. Andriui Skerlai ir Grzegorzui Mankowskiui bus daug paprasčiau komplektuoti komandą, nei tai teko daryti Rolandui Džiaukštui ir Giedriui Klevinskui.

11. Manau, kad visi išmokome kelis dalykus – net ir nedarant klaidų futbole reikia laiko ir kantrybės norint pasiekti sportinius tikslus, o kai klaidų sočiai, tai tada tikslams pasiekti jau reikia stebuklo.

12. Už aikštės ribų, aišku, nuotaikos buvo visai kitos. Sumušėm visus lankomumo rekordus ir finišavom su 3149 žiūrovų vidurkiu Toplygoje. Man dar smagiau matyti, kad pakėlėm ir lankomumo grindis – nė vienos „Žalgirio“ rungtynės neturėjo mažiau nei 2000 žiūrovų, nors orai šiemet mūsų labai nemylėjo – lijo kone per kiekvienas namų rungtynes.

13. Pilnutėlis stadionas per europines rungtynes jau yra ir bus normalu, bet šių metų ryškiausias pareiškimas buvo beveik 6500 žmonių per rudenines rungtynes su „Kauno Žalgiriu“. Geroji naujiena ta, kad tai galima laikyti baze – stipresnė komanda, didesnis biudžetas, daugiau pergalių, mažiau klaidų leis tik auginti šituos žiūrovų skaičius ruošiantis pereiti į Nacionalinį stadioną. Nes kai pasakysiu, jog žaisdami Nacionaliniame kelsime tikslus pasiekti 7000 žiūrovų vidurkį, niekas nebesijuoks.

14. Laukimas. Įsiminė momentas, kai iki viešos prekybos bilietais į „Hajduk“ rungtynes likus 5 minutėms eilėje laukė daugiau kaip 2000 žmonių. Dar viena akivaizdi priežastis, kodėl abonementas kitame sezone yra būtinas.

15. Klubas be bendruomenės yra niekas. Todėl smagu buvo matyti rekordinius aktyviojo palaikymo sektorių skaičius, girdėti nustebusių tėvų pasakojimus, kaip juos vaikai ima tempti į stadioną, nors iki tol atitraukti nuo kompiuterio būdavo misija neįmanoma, pamatyti į stadioną grįžtančius veteranus, dar prisimenančius legendinio „Žalgirio“ laikus ir trūkčiojančius pečiais, kai jų klausdavau – o kodėl ta žaliai-balta meilė buvo prisnūdusi?

16. Nudžiugino ir komerciniai rezultatai – jei diskutuojant pernai rudenį 800 tūkstančių eurų iš rėmėjų mūsų pardavimų skyriui atrodė kaip sunkiai pasiekiama, tai reikėjo tik daugiau motyvacijos, originalesnių sprendimų ir pasiekėme mano suplanuotus 1,2 milijono eurų, nors irgi manau, kad padarėm ir čia sočiai klaidų ir nemažai pinigų palikome gulėti ant žemės. Kitais metais pardavimų skyriui bus keliami dar aukštesni tikslai, tad kraujas bėgs iš nosies, bet juos reikės pasiekti.

17. Nors kai kuriose klubo darbinėse pozicijose sukosi karuselė, baigiantis sezonui, regis, pavyko stabilizuoti kolektyvą ilgesniam laikui ir identifikuoti, ko dar trūksta, nes klubo plėtra šiemet buvo sunkiai įtikima – prieš metus dauguma ofiso kabinetų buvo nenaudojami, dabar jau tuoj pritrūks vietos.

18. Pavyko įgyvendinti visus infrastruktūros pažadus, kuriuos daviau pernai gruodį. Su stadiono savininkų pagalba atsirado nauja garso sistema ir didelė moderni švieslentė. Nudryžusius reklaminius tentus pakeitė LED ekranai, o VIP erdvė nebeprimena 1976 metų kolūkio valgyklos.

19. Įėjimai ir išėjimai neišspręsti, tad dar metus teks pakentėti, tačiau atsiradęs įprotis ateiti anksčiau bei galimybė turėti abonementus su priskirtomis vietomis turėtų padėti.

20. Šiemet daug kalbėjau, tai natūralu, kad nemažai ir prisikalbėjau. Nesurinktus taškus ateityje skaičiuosiu tik mintyse, bet tylos ir ramybės kitais metais irgi nesitikėkite. Papildomas dėmesys Lietuvos futbolui tikrai dar nepakenkė.

21. Visada pralinksmindavo dėl Vilniaus „Žalgirio“ pralaimėjimo džiūgaujantys mano nekentėjai. Babų su gėlių vazonais profiliuose susidomėjimas futbolu šiemet sumušė visus rekordus. Aišku, nuo to kentėjo ir prie tokio neapykantos srauto nepratę futbolo puslapiai. Nieko, įprasit.

22. Kantrybės, kantrybės, kantrybės – linkėjo man šiemet visi sutikti geranoriški žmonės. O kantrybei padeda strateginis planavimas. Pasiruošimą kitam sezonui pradėjom nuo rugsėjo viduryje sudėliotų ilgalaikių planų, lapkričio pradžioje darbą jau pradėjo naujasis sporto direktorius, kurį tikrai laikau svarbiausiu naujojo sezono pirkiniu. Jis turės ir laiko, ir finansinių galimybių optimaliai sukomplektuoti komandą, o Andrius Skerla – ją paruošti sezonui. Gruodžio 1 dieną bus viešai pristatyti ne tik 2027 metų, bet ir dar tolimesni klubo planai ir finansai.