© Eurofootball.lt
Spausdiname šio 71 metų futbolo genijaus interviu, skirtą paminėti UEFA jubiliejų. Treneris "World Soccer" žurnalui duotame interviu pasakoja apie savo pirmuosius trenerio žingsnius Ipsviče ir kaip jam pavyko savo idėjas pritaikyti praktiškai ir sulaukti sėkmės.
"Kai 1968 metais baigiau žaidėjo karjerą, nusprendžiau tapti treneriu, nes buvau žinomas ir visuomet norėjau dalyvauti žaidime, vienokiu ar kitokiu būdu.
Reikia galvoti apie taktiką
Kai žaidžiau už Angliją, aš buvau, kaip mes vadiname, "pusiau dešinysis saugas". Nacionalinėje komandoje su pertraukomis žaidžiau 5 metus, paskui, kai Walteris [Winterbottomas] nusprendė įvesti žaidėjų išsidėstymo sįstemą 4-2-4, kartu su Johny Hayesu žaidžiau aikštės viduryje. Vengrija sutriuškino mus 6-3 Wemblio stadione; tuomet mes kaip tik naudojom sistemą 4-2-4. Ir būtent tai privertė žmones pirmą kartą Anglijos futbolo istorijoje pradti galvoti apie taktiką.
Ramsey įtaka
Tada Anglijos treneriu tapo Alfas Ramsey, ir pamatė, kad jei atitrauktų vieną žmogų atgal ir padarytų sistemą 4-3-3, būtų galima dominuoti aikštės viduryje. Tai pradėjo kopijuoti kiti žmonės, todėl jis atitraukė dar vieną žmogų ir sistema tapo 4-4-2. Dabar 4-4-2 yra pagrindinė taktika, kad ir kur bevažiuotumėte. Tai paprasta, bet efektyvu - dvi grupės po keturis.
Mažai patirties
Mano pirmas rimtas kaip trenerio darbas buvo Ipsviče. Turėjau labai mažai patirties, ir manau, jog klubas tą patį galvojo ir apie mane taip pat, nes pirmus aštuonis mėnesius dirbau visiškai be kontrakto! Tuomet puoliau į kitą kraštutinumą ir pasirašiau 10 metų sutartį.
Savos idėjos
Labai puiku buvo tai, kad turėjau galimybę visas savo idėjas pritaikyti praktiškai - tinkami treniruočių tvarkaraščiai ir taip toliau. Tiesą sakant, buvau ne tik komandos treneris. Aš buvau treneris pats sau, o taip pat labai daug dėmesio skyriau jaunimo politikai. Dabar turime tokius įmantriausius pavadinimus - futbolininkų meistriškumo centrai, akademijos ir taip toliau, tačiau visa tai iš tiesų galima apibūdinti vienu žodžiu - jaunimo politika: t.y. surasti jaunus žaidėjus, dar neatskleidusius savo talento, ir išmokyti juos žaisti, kad juo pasinaudotų.
Du puolėjai
Naudojausi savomis idėjomis. Ipsviče žaidėme su dviem puolėjais ir mažuoju Ericu Gatesu kaip tik už jų. Visuomet žaidžiau su keturiais lygiai išsidėsčiusiais gynėjais ir Johnu Warku gynybinio saugo pozicijoje. Vėliau turėjau Fransą Thijsseną bei Arnoldą Muhreną. Neturėjau krašto saugų, tačau Thijssenas ir Muhrenas buvo tokie nuostabūs žaidėjai, jog apsaugodavo tiek daug ploto, jog jų man ir nereikėjo.
Geriausia komanda
1981 metais mus išrinko geriausia Europos komanda. Tais metais mes laimėjome UEFA Taurę, taip pat galėjom laimėti Anglijos lygą. Turėjome Paulą Marinerį bei Alaną Brazilą priekyje ir Gatesą vos už jų, o priešininkai niekuomet nežinodavo, kaip su juo susidoroti. Lygoje likome antri. Tikrai buvome nusipelnę ją laimėti. Būtume laimėje, jei būtume turėje dvejais žaidėjais daugiau. Tačiau neturėjome daug pinigų, kad būtų galima imti ir nusipirkti. Tuomet nebuvo taip, kaip šiandien, kai nežinai, ką įtraukti į pagrindinę sudėtį".
Nėra komentarų...
Nėra komentarų...
Nėra komentarų...
Cituoti komentarą
Pranešti apie netinkamą komentarą