R. Garastas – apie atmosferą Turkijoje ir akistatą su nuo vaikystės palaikomo klubo legenda

2025-10-19 12:00 © lff.lt

Lietuvos vaikinų U21 rinktinė spalio mėnesį sužaidė dar dvejas rungtynes.

Tiesa, abiejuose susitikimuose buvo patirtos nesėkmės rezultatais 0:2. Išvykoje tokiu rezultatu buvo pralaimėtas Europos čempionato atrankos mačas prieš Turkijos futbolininkus, o vėliau kontrolinėje dvikovoje svečiuose buvo nusileista ir elitinei Nyderlandų rinktinei.

Praėjus keletui dienų po šių testų, mintimis apie sukauptą patirtį pasidalino rinktinės vyriausiasis treneris Rokas Garastas. Pirmiausia jis papasakojo apie tai, kaip jo auklėtiniams sekėsi tvarkytis su ne itin svetinga ir triukšminga atmosfera Turkijoje, kur šeimininkus palaikė daugiatūkstantinė minia.

„Pradžioje tikrai buvo neįprasta net mums, kaip treneriams, stovėti tokiame stadione. Nors žiūrovų buvo apie 5 000, jų triukšmo lygis, manau, buvo didesnis nei kai kuriuose kituose stadionuose su daugiau žiūrovų, treneriams nebuvo įmanoma perduoti jokios informacijos žaidėjams rungtynių metu.

Tačiau tokia stadiono aplinka galbūt net suteikė papildomos motyvacijos mūsų žaidėjams. Nemanau, kad tai sukėlė įtampą — atvirkščiai, žaidėjai su tuo susitvarkė gana neblogai ir tęsė žaidimą, nors kai kuriems futbolininkams tai buvo pirmas kartas, kai jie žaidė tokiame dideliame stadione.

Kalbant apie pačias rungtynes — Turkijos komanda buvo tikrai stipri. Iš visų varžovų, su kuriais iki šiol teko žaisti mūsų rinktinei, tai buvo vienas rimčiausių iššūkių. Futbole dažnai būna taip, kad žaidi taip, kaip leidžia varžovas — o šį kartą, prie savų žiūrovų, jie mums leido labai mažai.

Žaidėme tik ten, kur jie patys leido mums žaisti. Tikrai parodė, ką reiškia agresyviai gintis, neduoti laiko priimti sprendimams, nuolat mus vertė žaisti ir mąstyti greičiau, nei žaidėjai yra įpratę. Ypač pirmame kėlinyje, kai bandydavome kurti progas, jie gynėsi labai agresyviai ir neleido kurti nei pozicinių atakų, nei greitų kontraatakų.

Tačiau per pertrauką su žaidėjais aptarėme, kada turime sužaisti greičiau, kada pakeisti puses, kokias erdves galime išnaudoti, dėl to antrajame kėlinyje turėjome kelis momentus prie jų vartų. Žinoma norėjosi daugiau iš šių rungtynių, siekėme taškų, bet džiugu, kad komanda iki pat pabaigos ieškojo įvarčio, kovojo dėl taškų, jautėsi žaidėjų energija bei tikėjimas, kad sukursime įvartį ir išlyginsime.

Deja, antras praleistas viską apvertė, apmaudi klaida gynyboje standartinės situacijos metu. Vis dėlto, iki paskutinių sekundžių dar turėjome vilties, bandėme ieškoti momento įmušti įvartį bei sugrįžti į rungtynes“, – rungtynes Turkijoje reziumavo R. Garastas.

Šis susitikimas kainavo ir dar daugiau, mat dėl patirtos traumos aikštę turėjo priverstinai palikti Patrikas Matyžonokas. Jis į aikštę žengė po keitimo, tačiau vos po keliolikos minučių turėjo vėl ją palikti.

„Labai gaila dėl Patriko patirtos traumos. Jis tikrai įėjo į aikštę su tinkama energija — būtent tokia, kokios ir norėtume iš žaidėjo, kuris pradeda antrą kėlinį ar išeina po keitimo. Tačiau futbolas jau toks yra — visko pasitaiko.

Jam įplyšo raumuo, iš karto po rungtynių diagnozuotas pirmo laipsnio plyšimas. Gydymas, tikėtina, užtruks apie keturias–šešias savaites.

Žinoma, linkime jam kuo greitesnio pasveikimo ir lauksime sugrįžtant į aikštę ir į rinktine, nes Patrikas yra labai svarbus rinktinės narys“, – dėstė treneris.

Ir tai nebuvo vienintelė netektis dėl traumos. Jau prieš pat rungtynes treneriams teko atlikti priverstinį keitimą, kai dėl sukilusios temperatūros žaisti nebegalėjo pagrindinis vartininkas Julius Virvilas, o jį pakeitė pirmą kartą į stovyklą pakviestas Vilius Šivickas.

„Tokios situacijos visada būna nemalonios treneriams, bei komandai, tačiau labai svarbu, kokia būna komandos reakciją į susidariusią situaciją, būtent tai ir transliavome komandai, jog turime mobilizuotis.

Buvo gaila Juliaus, kuris negalėjo padėti komandai, bet tuo pačiu džiugu už Vilių, kuris gavo tokį šansą. Nors U21 rinktinės stovykloje jis dalyvavo pirmą kartą, tačiau greitai įsiliejo į kolektyvą, būtent tai ir jautėsi aikštėje, nuo pat rungtynių pradžios demonstravo užtikrintumą, jautėsi komandos pasitikėjimas vartininku.

Visas trenerių kolektyvas buvome maloniai nustebinti tokiu staigiu Viliaus prisitaikymu prie situacijos bei jo žaidimą rungtynėse vertinome teigiamai. Nors ir praleidome du įvarčius, tačiau jis tuose momentuose jau negalėjo niekuo pagelbėti komandai, o ir pats rungtynėse atliko keletą sėkmingų veiksmų, kurie padėjo išgelbėti komandą nuo įvarčių“, – vartininko pasirodymą vertino strategas.

Vėliau lietuviai keliavo į Nyderlandus ir po keleto dienų sužaidė kontrolines rungtynes su šios šalies U21 rinktine. R. Garastas pripažino oponentų pajėgumą, tačiau išskyrė ir keletą lietuvių susikurtų galimybių pelnyti įvartį.

„Matėme paskutines dvejas varžovų rungtynes, žaidė gerai visiems pažįstamą akademinį olandišką futbolą, kuomet stengiasi maksimaliai dominuoti rungtynėse su kamuoliu, trumpais perdavimais ištraukti varžovus iš savo pozicijų ir kombinacijomis per trečią žaidėją išnaudoti sukurtas erdves.

Savo futbole jie yra tikrai labai kantrūs, laikys kamuolį tol, kol atras tinkamą situaciją, o praradus kamuolį taiko aukštą tiesioginį spaudimą, kuriuo siekia kaip įmanoma greičiau jį susigrąžinti. Taigi, žinojome, kas mūsų laukia, ko negalima leisti, ko tikėtis, akcentavome kantrybę ginantis, bei kur galime tikėtis sukurti savo progas.

Aikštėje visa tai ir pamatėme – labai aukšto lygmens techninį ir taktinį žaidimo išpildymą, tačiau pirmame kėlinyje turėjome 3-4 momentus, kuriuose, prie tikslesnio perdavimo ar geresnio sprendimo, galėjome sukurti labai pavojingas progas, deja tame greityje situacijų nepavyko išpildyti, o varžovai privertė mus suklysti ir išnaudojo savo momentus“, – mintimis dalinosi treneris.

Jis taip pat įvertino, kaip tokio varžovo kontekste atrodė ir Lietuvos rinktinė.

„Varžovas buvo labai aukšto lygmens, visi jų žaidėjai dalyvauja aukščiausio lygmens čempionatuose, kai kurie svariai prisideda prie komandų čempionų ir kitose Europos taurių lygose. Šioje vietoje grįžčiau į paskutines rungtynes su Turkija, kuriose buvo labai sudėtinga, pralaimėjome, tačiau kartu su komanda siekėme pasiimti maksimalią patirtį iš tų rungtynių, bei iš kitų dviejų buvusių oficialių rungtynių prieš Ukrainos ir Vengrijos rinktines.

Taigi su turima patirtimi, sukaupta visiems kartu, aikštėje prieš Nyderlandų rinktinę buvo šiek tiek lengviau, dar aiškiau žinojome, ko siekiame kiekvienoje rungtynių fazėje, kokių klaidų negalime kartoti, jautėsi komandos vieningumas ir susitelkimas siekiant geriausio įmanomo rezultato.

Norėjome išbandyti keletą kitų žaidėjų, išbandėme žaidėjus kitose pozicijose, gavome daug pozityvios informacijos ir dar daugiau patirties kovoms laukiančioms artimiausioje ateityje, kuri, tikimės, padės siekti taškų“, – teigė R. Garastas.

Kitoje barikadų pusėje stovėjo buvęs žinomas futbolininkas, Čempionų lygos laimėtojas olandas Michaelis Reizigeris. Kaip akcentavo R. Garastas, išmėginti jėgas prieš šį specialistą jam buvo ypatinga patirtis.

„Jau pati galimybė žaisti kontrolines rungtynes prieš tokią rinktinę yra neeilinė, tačiau rungtynės prieš tokio buvusio legendinio žaidėjo treniruojamą komandą suteikia dar daugiau malonumo, prieš ir per rungtynes.

Kadangi pats nuo seno esu „Barcelona“ klubo gerbėjas, tai tikrai buvo malonus jausmas žaisti prieš nuo vaikystės palaikomo klubo legendą“, – neslėpė treneris.

Į atrankos kovas lietuviai sugrįš jau lapkričio mėnesį. Iš pradžių išvykoje laukia kova su Kroatija, o lapkričio 18-ąją Druskininkuose lauks atsakomoji dvikova su Turkijos futbolininkais.

„Kadangi jau teko matyti ir analizuoti Kroatijos rinktinę, žinome, jog laukia dar vienas aukščiausio kalibro varžovas, o Turkijos rinktinės meistriškumas jau išbandytas.

Siekiame kuo geriau paruošti svarbiausią informaciją žaidėjams apie varžovus, savo plano susitarimus, kuriais sieksime taškų, bei stebėti rinktinės narių pasirodymus klubuose, kad galėtume iškviesti stipriausią įmanomą sudėtį tokioms rungtynėms“, – teigė R. Garastas.