Rinktinės kapitonė po Baltijos taurės: „Nepadarėme reikiamų žingsnių pergalei pasiekti“

2025-10-29 07:00 © lff.lt

Po Latvijos rinktinei pralaimėto moterų Baltijos taurės finalo Lietuvos rinktinės kapitonė Milda Liužinaitė akcentavo, jog nepavyko atlikti reikalingų žingsnių pergalei pasiekti.

Po pirmo kėlinio švieslentė rodė lygiąsias 0:0, tačiau po pertraukos viešnios iš Latvijos tiksliai smūgiavo tris kartus ir iškovojo Baltijos taurę.

Susitikimui pasibaigus rinktinės kapitonė Milda Liužinaitė kalbėjo apie tai, kad ekipai pritrūko tam tikrų detalių.

„Gaila, kad pralaimėjome rungtynes, tikrai norėjome tos pirmos vietos. Kalbėjome su komanda, jog tai nėra taurės siekimas, o tai – aikštėje daromi žingsniai, kurie atves į tą rezultatą.

Visgi, tų žingsnių mes nepadarėme, tokių, kuriuos turėjome padaryti pergalei pasiekti. Taip, per standartines situacijas buvome silpnesnės, latvės labai puikiai išnaudojo ūgio pranašumą, neuždengėme žmogaus, ant kurio žinojome, jog kels kamuolį.

Nesvarbu, ar 0:1, ar 0:3, tai yra pralaimėjimas ir tos mintys yra neigiamos. Iš esmės, antra vieta irgi iškovota, pirmąsias rungtynes laimėjome. Matosi, jog mums dar sunku yra rungtynes žaisti iš eilės, kai Lietuvoje nėra tokio didelio intensyvumo moterų aukščiausioje lygoje. Tą turime pakeisti ir pagerinti, kad mūsų rinktinė būtų stipresnė“, – kalbėjo kapitonė.

Ji taip pat pasidalino mintimis apie tai, kokių detalių pritrūko kovojant dėl pergalės.

„Pritrūko fiziškumo, psichologinės kantrybės – pakeisti atakos puses, labiau išnaudoti kraštus, atrodo, kad tiek degame noru, jog tas spaudimas, kai kurioms žaidėjoms, tarsi nepadeda. Reikėtų sustoti ir žaisti, lyg būtų 0:0, bet labai daug klausimų, kodėl taip atsitiko.

Matome, tikrai yra potencialo, bet reikia taisyti tuos minusus, tas klaidas“, – sakė futbolininkė.

Pasidžiaugė kapitonė ir rinktinės palaikymu stadione.

„Mums svarbus ir vienas sirgalius. Tai yra sirgalius ir jis ateina mums į širdį, žaidėjos tai jaučia, komanda irgi jaučia. Nesvarbu, ar vienas, ar 50, 150 būtų. Visi jie mums brangūs ir tas palaikymas jaučiasi. Atėjo dar daugiau šeimos narių, atėjo dar daugiau „Vyčio tribūnos“.

Nesvarbu, kaip mes sužaidėme, visi palaikė, o moterų futbole yra ta atmosfera, jog rezultatas nesvarbu – visada tave palaikys blogu ar geru metu“, – pozityvą žvelgė žaidėja.

Reziumuodama visus rinktinės prabėgusius metus, futbolininkė išskyrė banguotus periodus ir psichologinius momentus.

„Manau, jog mes mokame nustebinti. Per visus metus turėjome ir labai gerų rungtynių, ir rekordinių rungtynių, kaip prieš Azerbaidžaną 5:0, ko niekas nesitikėjo. Mes tai galime.

Dabar gal ir yra ta karta, tiek moterų, tiek vyrų futbole, kur reikia peržengti tą barjerą. Tai dažniausiai būna sunkiausia, bet kai mes jį peržengsime, o tikiu, kad galime, pradės ateiti dar daugiau pergalių ir pozityvo. Taip, tai priklauso nuo mūsų, nuo bendruomenės, nuo federacijos, nuo valstybės, investuojant į futbolą“, – akcentus dėliojo pašnekovė.

Pabaigoje ji taip pat įvertino darbą su šiemet prie rinktinės vairo stojusiu Tomu Ražanausku.

„Manau, jog rinktinės veidas nepriklauso vien nuo vyr. trenerio. Rinktinės veidas priklauso nuo visų žaidėjų, kurios čia yra. Jei ateina naujas treneris, jis visiškai nepakeis mūsų. Treneris turi kitokį priėjimą prie žaidėjų, taktinius sprendimus – treniruotėse labiau dirbame taktiškai, galbūt fiziškai tiek neužkrauna. Manau, kad mūsų veidas – mes turime charakterį ir esame labai emocionalios. Manau, kad mūsų tas emocionalumas ir galbūt pakišo koją, nes prie 0:1, 0:2, jau matosi iš akių, kad jau daugiau yra nusivylimo nei kovojimo“, – užbaigė ji.