Stadione pagerbtas A. Liubinskas: „Jauti, kad neveltui praėjo gyvenimas“

2026-08-15 08:47

Vilniaus „Žalgirio“paskutinių namų rungtynių su Splito „Hajduk“ pertraukos metu stadione pagerbta žaliai balta legenda – buvęs futbolininkas ir treneris Algimantas Liubinskas.

Pokalbyje prieš rungtynes jis prisiminė savo kelią nuo vaikystės Kybartuose iki darbo su Lietuvos rinktine.

A. Liubinskas „Žalgiryje“ debiutavo 1973 metais. Vėliau žaidė kitur, ten patirta kelio trauma anksti užbaigė futbolininko karjerą.

Vis dėlto nuo futbolo jis nenutolo – jau 1983 metais, būdamas vos 31-erių, tapo Vilniaus „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu Sovietų Sąjungos aukščiausioje lygoje.

„Buvau jaunas, ambicingas. Kaip sakoma, bijai vilko – neik į mišką“, – apie tuomet priimtą iššūkį pasakojo treneris.

Užduotis buvo nelengva: iki tol A. Liubinskas dirbo su jauniais, o staiga turėjo perimti stipriausią Lietuvos komandą. Be to, kai kurie futbolininkai buvo net vyresni už patį trenerį. Nepaisant sunkumų ir pagrindinio vartininko traumos, pirmąjį sezoną aukščiausioje lygoje „Žalgiris“ baigė penktoje vietoje.

A. Liubinsko meilė futbolui prasidėjo Kybartuose – mieste, turinčiame gilias šios sporto šakos tradicijas. Vaikystėje vasaras jis leisdavo futbolo aikštėje, o žiemomis stodavo ant ledo. Būsimasis treneris pasižymėjo ir ledo ritulyje – tapo Lietuvos čempionu.

1969 metais baigęs mokyklą jis įstojo į Kūno kultūros institutą, kuriame sutiko vieną svarbiausių savo mokytojų – trenerį ir pedagogą Algirdą Klimkevičių.

„Institute subrendome kaip žaidėjai ir kaip treneriai. Algirdas Klimkevičius padarė didelę įtaką daugelio jaunų žmonių gyvenimams“, – prisiminė A. Liubinskas.

Baigęs darbą „Žalgiryje“, treneris išvyko mokytis į Maskvos aukštąją trenerių mokyklą, stažavosi stipriausiose Sovietų Sąjungos komandose bei Milane. Vėliau jo karjera nuvedė ir į Bangladešą, kur su „Abahani“ klubu iškovojo šalies taurę. Sugrįžęs į Lietuvą jis dirbo su jaunimu, o su Šiaulių „Kareda“ tapo Lietuvos čempionu.

Ypatingą vietą A. Liubinsko karjeroje užima Lietuvos rinktinė. Prie jos vairo jis stojo 1992 metais – trenerio teigimu, jo kandidatūrą tuomet pasiūlė patys futbolininkai. Nacionalinei komandai A. Liubinskas vadovavo beveik šimtą kartų. Jo treniruojama rinktinė lygiosiomis sužaidė su tokiomis futbolo galiūnėmis kaip Vokietija ir Ispanija, įveikė Ukrainos, Slovėnijos bei Gruzijos ekipas.

Per savo karjerą treneris suteikė galimybę ne vienam jaunam futbolininkui. Jo vadovaujamose komandose atsiskleidė Arminas Narbekovas, Valdas Ivanauskas, Viačeslavas Sukristovas, Robertas Tautkus ir kiti žinomi Lietuvos futbolo atstovai.

Paklaustas, ką jaučia vadinamas žaliai balta legenda, A. Liubinskas atsakė: „Jauti, kad ne visai veltui praėjo tas gyvenimas. Malonu, kad dar prisimena.“

Futbolas iki šiol išlieka neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Treneris seka Lietuvos ir užsienio klubų rungtynes, tačiau ryšys su Vilniaus „Žalgiriu“ – ypatingas. Pokalbio metu A. Liubinskas pabrėžė, kad šį sezoną nepraleido nė vienų komandos rungtynių šiame stadione.