Eurofootball.lt Eurofootball.lt
Premier League Čempionų Lyga Bundesliga La Liga
  2. Futbolo naujienos

Talentų kalvė (straipsnis)

Talentų kalvė (straipsnis)
Pastarųjų metų Vokietijos rinktinės šuolis sukuria iliuziją, kad ši šalis dominuoja pagal ugdomus futbolo talentus. Iš tikrųjų, gerokai į priekį išsiveržę vieni principinių vokiečių varžovų – prancūzai. Prancūzų futbolo revoliucija prasidėjo 9-ojo dešimtmečio pabaigoje, o skaniausius vaisius „Les Bleus“ raškė po 10 metų, kai Zinedine’o Zidano vedama komanda tapo ir pasaulio, ir Europos čempione. Nuo to laiko prancūzai gyrėsi užauginę bent dešimt naujųjų zidanų (pavyzdžiui, Hatemą Ben Arfą), bet nė vienas taip ir netapo rinktinės veidu. Tikėtina, kad naujo genijaus jiems ir nereikia, nes jaunoji karta su Pauliu Pogba, Eliaquimu Mangala, Raphaëliu Varane’u priešakyje vis rimčiau beldžiasi į futbolo elitą. Tai daro pačiu laiku, nes 2016 m. Europos čempionatas vyks būtent Prancūzijoje. Neišsenkantis šaltinis Šveicarijos Nešatelio mieste veikianti CIES Futbolo observatorija neseniai paskelbė, kurie klubai užaugino daugiausia žaidėjų penkioms didžiosioms žemyno lygoms: Anglijos „Premier“, Ispanijos „Primera“, Vokietijos Bundeslygai, Italijos „Serie A“ ir Prancūzijos „Ligue 1“. Niekas pernelyg nenustebo, kad pirma vieta atiteko „Barcelonai“ ir garsiajai klubo akademijai „La Masia“. Šiuo metu pagrindinei Katalonijos komandai atstovauja trylika akademijos auklėtinių, dar 30, iš kurių galima paminėti tokias žvaigždes kaip Cescą Fàbregasą ir Thiago Alcântarą, žaidžia kituose elitiniuose Europos klubuose. Mažiau įgudusią akį daug labiau nustebino CIES ataskaitoje mirganti Prancūzijos klubų pavadinimų gausa. Liono „Olympique“ išsirikiavo tiesiai už grandų („Barcelonos“, „Manchester United“ ir Madrido „Real“), o į pirmąjį 20-uką pagal užaugintus talentus pateko net devyni Prancūzijos klubai. Įdomiausia, kad toks rezultatas jokia naujiena. CIES tyrimai taip pat parodė, kad „Ligue1“ žaidžia daugiausia vietos klubų išugdytų futbolininkų – 24,6 proc. Kitos lygos gerokai atsilieka, o priešingame poliuje įsitvirtinusi Italijos „Serie A“, kurioje tik 9,6 proc. žaidėjų yra vietiniai. Akivaizdu, kad Prancūzijos klubų akademijos moka užčiuopti ir šlifuoti brangakmenius. Iškart reikia pridurti, kad pačios komandos retai pasinaudoja šio įdirbio rezultatais. „Ligue 1“ yra vadinamoji maitintojų lyga, nes finansinėmis galimybėmis klubai negali varžytis su Anglijos, Ispanijos ar Vokietijos ekipomis. Tam tikrų pokyčių įnešė naujieji „Paris Saint-Germain“ ir „Monaco“ savininkai. Blogai, kad jų milijonai labai iškreipia rinką, tačiau dėl to Prancūzijos pirmenybės vis įdomesnės visų šalių TV kanalams. Jaunieji deimantai tampa dar paklausesni. Ir tokie klubai, kaip „Rennes“, „Montpellier“ ar „RC Lens“, gauna vis didesnį atlygį už pastangas. Išaugintos žvaigždutės iškeliauja kitur, atėję milijonai investuojami į elitines akademijas, kurios ruošia naujus talentus. Aiški sistema Prancūzai savo talentų rengimo sistemą suformavo 1988 m. Šalia įprastų futbolo mokyklų buvo atidaryta 12 nacionalinių futbolo akademijų, o šios piramidės viršūnė – garsioji Klerfonteno akademija netoli Paryžiaus. Paraiškas į tokias įstaigas jauni žaidėjai gali teikti sulaukę 12–13 metų, bet vien to neužtenka. Reikia ir trenerių rekomendacijų, ir išlaikytų fizinių testų, ir motyvacijos siekti tikslų šalia aikštės. Prancūzai nuo pat sistemos sukūrimo akcentuoja, kad futbolas negali būti visas gyvenimas. Todėl akademijų auklėtiniams kuriamos specialios mokymosi sistemos, o tie, kuriems nepavyksta tapti profesionaliais žaidėjais, be didelių sunkumų patenka net į elitinius šalies universitetus. Klerfonteno ar kitoje nacionalinėje akademijoje žaidėjai praleidžia nuo dvejų iki penkerių metų. Prieš 15–16 metų sulaukusius futbolininkus jau rikiuojasi visas būrys Prancūzijos klubų ir siūlo savo sąlygas pačiam jaunuoliui ir jo gimdytojams. Kaip tai veikia praktiškai, galima iliustruoti alžyriečio Yacine’o Brahimi pavyzdžiu. 2006 m. Klerfonteno auklėtinis iš pradžių treniravosi su „Paris Saint-Germain“, bet jo tėvai nusprendė, kad „Stade Rennais“ klubas gali pasiūlyti geresnes mokymosi sąlygas. Tiesa, šis niekada nebuvo pėsčias ir vertinant talentų rengimą, nes jo akademiją baigė tokios žvaigždės, kaip Sylvainas Wiltordas, Yoannas Gourcuffas ir Yannas M’Villa. „Stade Rennais“ akademija daugelį metų pirmavo Prancūzijos sudaromuose reitinguose, bet pastaraisiais metais ją aplenkė Liono „Olympique“. Didelę pažangą daro ir „AS Monaco“ klubas, kuris gali pasigirti ne vien rusiškais milijonais, bet ir tikrai talentingais, akį traukiančiais jaunais futbolininkais. Svarbiausia, kad Prancūzijoje jauni žaidėjai nuolat būna aikštėje. Rezervinėms komandoms organizuojama tiek daug įvairiausių rungtynių, kad akademijų skalbyklės vos spėja skalbti aprangas. Įdomu, kad Prancūzijoje elitinių akademijų turi ne vien „Ligue 1“ klubai. Kai kurios antrojo diviziono komandos gali pasigirti net geresne infrastruktūra ir rimtesnėmis specialistų pajėgomis, nes talentų ugdymas – vienintelė jų galimybė išgyventi šiais futbolo verslo laikais. Rasizmo šmėklos Prancūzijos futbolo padangė būtų tobulai šviesi, tačiau daugeliu atvejų atsiranda bent vienas „bet“. Pirmiausia žaidėjų charakteriai. Neaišku, kaip prie to prisideda akademijos (o gal nepakankamai dėmesio skiria psichologiniams aspektams?), bet prancūzų futbolo žvaigždės – vienos aikštingiausių. Turbūt nereikia geresnio pavyzdžio nei 2010 m. pasaulio čempionate vykusių skandalų. Dar fundamentalesnis elementas – vis prasprūstančios rasizmo grimasos. Daugiakultūrėje visuomenėje į akademijas atkeliauja vis daugiau juodaodžių ir arabų, o rimtas pareigas einantys etniniai prancūzai kartais sunkiai nulaiko liežuvį už dantų. Prieš kelerius metus kilo skandalas, kai tuometis rinktinės strategas Laurent’as Blanc’as skundėsi, kad akademijos ugdo talentus ne Prancūzijos, o Alžyro, Tuniso ar Senegalo rinktinėms. Naujausias įvykis – Bordo „Girondins“ trenerio Willy Sagnolio pasakyti žodžiai. Buvęs garsus futbolininkas interviu minėjo, kad afrikiečiai pasižymi fizine jėga, bet „kiekvienai komandai reikia ir inteligencijos, todėl ieškome europiečių žaidėjų“. W. Sagnolis teisinosi, kad ši frazė ištraukta iš konteksto, bet jis toks ir yra. Kol prancūzai galutinai neatsikratys rasizmo šmėklų ir egoizmo, šalies rinktinė nepasinaudos savo potencialu. O jis gąsdina.

Gediminas Reklaitis, www.iq.lt

Lietuvos A lyga Italijos Serie A Prancūzijos Ligue 1 Ispanijos La Liga Vokietijos Bundesliga Anglijos Premier League Konferencijų lyga UEFA Europos lyga UEFA Čempionų Lyga Europos futbolo čempionatas

    Komentarų kol kas nėra...

    Komentarų kol kas nėra...

    Komentarų kol kas nėra...

Kitos naujienos

Visos futbolo naujienos