Sportas padeda stiprinti sveikatą, palaikyti gerą fizinę formą ir aktyviai leisti laisvalaikį. Tačiau net ir atsargiai sportuojant ne visada pavyksta išvengti traumų. Bėgant galima pasitempti čiurną, važiuojant dviračiu nukristi, o žaidžiant krepšinį susižeisti kelį. Tokius sužalojimus gali tekti gydyti, o tai gali pareikalauti papildomų išlaidų. Todėl verta iš anksto pagalvoti, kaip pasiruošti netikėtoms situacijoms.
Kokios traumos dažniausiai patiriamos sportuojant?
Sportuojant patiriamos traumos gali būti labai įvairios. Vienos jų nėra sunkios ir užgyja per kelias dienas, o kitoms gali prireikti ilgesnio gydymo ar reabilitacijos.
Dažnai pasitaiko raumenų ir raiščių patempimų, sąnarių išnirimų bei kaulų lūžių. Pavyzdžiui, bėgikai gali susižeisti čiurną, futbolą ar krepšinį žaidžiantys žmonės dažniau patiria kelių traumas, o važinėjantys dviračiais gali susižaloti rankas ar pečius.
Traumų pasitaiko ir sporto salėje. Netinkamai atliekant pratimus, patiriant per didelį krūvį ar neatsargiai judant galima susižaloti raumenis ar sausgysles. Nors tinkamai pasiruošus galima sumažinti traumų riziką, visiškai jų išvengti neįmanoma.
Kokių papildomų išlaidų gali atsirasti po traumos?
Patyrus traumą, pirmiausia tenka pasirūpinti sveikata. Tačiau gydymas ir sveikimas kartais pareikalauja daugiau, nei buvo planuota.
Priklausomai nuo traumos sunkumo, gali atsirasti įvairių išlaidų:
- Gydytojų konsultacijos ir tyrimai. Gali prireikti specialisto apžiūros, rentgeno, magnetinio rezonanso ar kitų tyrimų.
- Vaistai ir gydymo priemonės. Kartais reikia įsigyti vaistų, įtvarų, ramentų ar kitų priemonių.
- Po sudėtingesnių traumų gali prireikti kineziterapijos, masažų ar kitų procedūrų.
- Kelionės į gydymo įstaigas. Reguliariai lankantis pas gydytojus gali padidėti transporto išlaidos.
- Pagalba namuose. Sunkiau judant gali tekti kreiptis pagalbos atliekant kasdienius darbus.
Dalis gydymo paslaugų gali būti apmokama valstybės lėšomis, tačiau kai kurias išlaidas gali tekti padengti pačiam. Dėl to net ir nesunki trauma kartais tampa papildoma finansine našta.
Kaip sportinė trauma gali paveikti pajamas?
Viena didžiausių problemų po traumos gali būti tai, kad žmogus kurį laiką negali dirbti. Pavyzdžiui, susilaužius ranką ar patyrus rimtesnį kojos sužalojimą, gali tekti kelias savaites ar net mėnesius skirti gydymuisi.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurių darbas susijęs su fizine veikla. Tačiau ir dirbantiems biure tam tikros traumos gali apsunkinti kasdienes užduotis.
Laikinas nedarbingumas gali turėti įtakos gaunamoms pajamoms. Net jei žmogus gauna ligos išmoką, ji nebūtinai kompensuoja visas prarastas pajamas. Tuo metu būsto paskolos įmokos, komunaliniai mokesčiai ir kitos būtinosios išlaidos niekur nedingsta.
Sudėtingesnė situacija gali susidaryti savarankiškai dirbantiems žmonėms, kurių pajamos tiesiogiai priklauso nuo atliktų darbų. Todėl svarbu iš anksto įvertinti, kaip laikinas nedarbingumas paveiktų asmeninius ar šeimos finansus.
Kada draudimas gali padėti patyrus traumą sportuojant?
Patyrus traumą, finansinę pagalbą gali suteikti draudimas nuo traumų. Jis gali būti naudingas tiek reguliariai sportuojantiems, tiek aktyvų laisvalaikį mėgstantiems žmonėms.
Pavyzdžiui, PZU Lietuva siūlomas nelaimingų atsitikimų draudimas numato galimybę gauti išmokas patyrus įvairius sužalojimus, įskaitant kaulų lūžius, sąnarių išnirimus, raiščių ar sausgyslių traumas.
Išmokos dydis priklauso nuo patirto sužalojimo, pasirinktos draudimo sumos ir draudimo sutartyje numatytos traumų lentelės.
Papildomai pasirinkus atitinkamas draudimo apsaugas, gali būti mokami ir dienpinigiai laikino nedarbingumo atveju arba ligonpinigiai gydymosi ligoninėje laikotarpiu. Tokios išmokos mokamos laikantis sutartyje nustatytų sąlygų.
Svarbu suprasti, kad draudimo išmoka nebūtinai bus lygi patirtoms gydymo išlaidoms. Todėl prieš sudarant sutartį verta išsiaiškinti, kokiais atvejais ir kokio dydžio išmokos priklauso.
Cituoti komentarą
Pranešti apie netinkamą komentarą