© Eurofootball.lt
"Barsukai", be abejo, šią istoriją žino. Tačiau jaunesniesiems "FC Barcelona" gerbėjams, kurie žavisi Ronaldinho driblingu, Puyolio viena po kitos keliamomis taurėmis ir skaičiuoja būsimas pergales, verta priminti "Dogmos-95" istoriją. Taip buvo pavadinta iš 18 - 20 metų amžiaus dublerių surinkta komanda, kuri sudrebino Ispaniją ir Europą. Šį, mano manymu, vieną iš geriausių rašinių išspausdino barcamania.ru. Vertimas sutrumpintas ir gana laisvas, tad verčiau jį, o kas moka rusiškai, gali perskaityti originalo kalba.
"Dogma-95", arba vienos mirties istorija
"10 juodų dienų, kurios sukrėtė Barseloną"
Laikraščio "Sport" antraštė 1996. balandžio 22 d.
... Jie verkė pasikūkčiodami ir to visiškai nesigėdijo - trejetas vaikinukų, pradėjusių rungtynes, ir dar penki, dėl traumų sėdėję tribūnoje. 45 minutės gražiausio per visą sezoną futbolo galėjo išgelbėti "Barcą". Tačiau negailestinga Radomiro Antičiaus sukonstruota mašina, vadinama "Atletico", laimėjo rungtynes Nou Campe 3:1 ir praktiškai užsitikrino čempionų titulą likus 4 turams iki La Ligos pabaigos. Žiūrėdami į Ivano de la Pena skruostais riedančias ašaras, verkė ir 100 tūkstančių stadione buvusių žiūrovų bei milijonai "Barcos" sirgalių. Juk retai atsitinka tokia tragedija - per 10 dienų pamatyti komandos agoniją, tris konvulsijas, kurios nužudo puikų kolektyvą...
Nuslūgus emocijoms, atlėgus kartėliui, futbolo analitikai nutarė - komandai tiesiog pritrūko jėgų ir patirties finišo tiesiojoje. Juk kaip tik 1995/96 metų sezone Ispanijoje žaidė 22 komandos, o iš jaunų žaidėjų suburta "Barca” tą sezoną kovojo trimis frontais. Ir pralaimėjo tris lemiamus mūšius visuose frontuose per 10 dienų: balandžio 10 d. Ispanijos taurės finale pralaimėjo Madrido "Atletico", balandžio 16 d. savo aikštėje 1:2 (3:4 bendras rezultatas)
UEFA taurės pusfinalyje nusileido "Bayern", o po keturių dienų dar kartą pralaimėjusi Antičiaus "atletams" prarado šansus laimėti bent Ispanijos pirmenybes.Daugelis tos komandos, romantiškai pavadintos "Dogma-95" žaidėjų taip ir neatsigavo po šoko. Nors jiems buvo pranašaujama žvaigždėta ateitis, visi taip ir liko vidutiniokais. O baisiausia, mirė Komanda. Komanda, kuri turėjo karaliauti Europoje kaip Cruyffo "Svajonių komanda" ir kaip dabartinė Ronaldinho "Samba komanda"...
Gyvenimas
"Gyvenk greitai, mirk lengvai"... - 1970-ųjų hipių šūkis
1994 m. Johano Cruyffo treniruojama "Barca" buvo šlovės zenite:laimėta Europos čempionų taurė, 4 kartus laimėtas Ispanijos čempionatas, Europos Supertaurė, 3 kartus - Ispanijos Supertaurė. 9 "Barcos" auklėtiniai kviečiami vien tik į Ispanijos rinktinę. O kur dar Hristo Stoičkovas, Ronaldas Koemanas, Romario, Michaelis Laudrupas. Horizontas buvo šviesus, tačiau gana netikėtai komandą po įvairių skandalų ir nesutarimų su vadovybe bei treneriu paliko visos žvaigždės, o Laudrupas netgi pasirinko Madrido "Real".
Naujam sezonui teko formuoti naują komandą. Laimei, 1995 metais "Barcos" jaunimas vos nepateko į Primerą. Ir būtų patekęs, jei taisyklės leistu kartu su pagrindine Lygoje žaisti ir "dukterinei" komandai. Tad 18 - 20 metų jaunimėlis ir papildė Barcos gretas. Thomas Kristiansen, Jesus Mariano Angoy‘us, Luisas Carreras, Ivanas de la Pena, Toni Velamazanas, Rogeras Garcia, Alberto Celadesas, Robertas Eklundas ir Jordi Cruyffas (taip taip, Didžiojo Cruyffo sūnus). Juos į kolektyvą subūrė Johanas Cruyffas, jo padėjėjas Carlas Rexachas ir jaunimo komandos treneris Lorenzo Serra Ferreras.
Komanda, kaip ir daugumoje pasakų, gimė saulėtą vasaros dieną. Gampero taurės varžybose Sofijos CSKA buvo sutriuškinta 4:0, o "dogmatikai" įmušė 3 įvarčius. Pasižymėjo Jordi Cruyffas, Oscaras Garcia ir Angelis Cuéllaras, kuris, nors ir nebūdamas canteranosu, vis tiek priklausė "dogmai". Po dviejų dienų finale "Barca” 5:1 sutriuškina Argentinos "San Lorenzo". Visus 5 įvarčius įmušė "dogmatikai" - du Jordi, o Oscaras pasiekė hat-tricką.
Tačiau turnyras buvo neprestižinis, Ispanijos komandos į "Barcos" pergalę neatkreipė dėmesio. Atvirkščiai - tyčiojosi iš buvusios galiūnės, kurią paliko visos žvaigždės. Promadridistinis "AS" spausdino karikatūras, kuriose Cruyffas buvo vaizduojamas kaip vaikų darželio auklėtojas, o šalia jo griuvinėja blaugrana marškinėliais aprengti kūdikėliai su žindukais.
Prasidėjo čempionatas. Pirmose rungtynėse "Barcos" "vaikų darželis" lengvai įveikia "Valladolid". Jau penktame ture "dogmatikų" laukė pats "Real". Nors madridiečiai laukė "vaikų darželio" sutriuškinimo, rungtynės pasibaigė 1:1, o abu įvarčius įmušė 18 metų žaidėjai - Raul ir "dogmatikas" Rogeras. O paskui "Barca” įsižaidė. Sekė trys pergalės iš eilės (6:1 "Oviedo", 5:1 "Betis" ir 4:1 "Atletico"). UEFA taurėje pergalės buvo dar smagesnės. Į žydų "Hapoel" vartus per dvi rungtynes įmušta 13 įvarčių ir nė vieno nepraleista. Portugalijos "Guimaraes" išsisuko lengviau - praleido tik 7 įvarčius. 13 ture "Barca" 3:0 nugalėjo "Albacete" iškopė į pirmą vietą
Ispanija ir Europa pradėjo kalbėti apie naują jėgą futbolo pasaulyje. Ir, svarbiausia, vėl pradėjo minėti tokia primirštas sąvokas kaip "patriotizmas", ištikimybė klubui", "klubo auklėtiniai". Juk Ivaną de la Peną "Lazio" norėjo gauti bent kokia kaina, ir pradinė derybų suma buvo 30 milijonų (priminsime, kad tais laikais dar nebuvo nei Abramovičiaus, nei Perezo galaktiškos politikos). Tačiau derybos baigėsi nė neprasidėjusios - klubas nesiruošė išleisti, o de la Pena - kur nors išeiti. Per žiemos transferų langą prasidėjo jaunųjų "Barcos" talentų medžioklė. "Real" troško de la Penos bei brolių Oscaro ir Rogero. "Manchester City" siūlė bet kurį savo žaidėją ir milijonus už Kristianseną.
Agonija
Antras turas naujaisiais, tiek vilčių žadančiais 1996 metais prasidėjo pergale derbyje prieš "Espanyol". Po savaitės "Barcos" sirgaliai išvydo gražiausią sezono įvartį: Ivanas de la Pena iš aikštės vidurio įmušė baskams. Apogėjus buvo pasiektas, kai Nou Campe triumfuojant šimtatūkstantinei "Barcos" sirgalių jūrai "dogmatikai" 3:0 suspardė amžiną priešą "Real".
Pirmasis pavojaus skambutis nuskambėjo rungtynėse su "Compostela", kurias "Barca" pralaimėjo 2:1. Iki 75 min. "Barca" dar pirmavo, tačiau per dvi minutes praleido du įvarčius. Po 11 m. baudinio ir baudos smūgio. Kai triumfuojantis "Compostella" kapitonas Fabiano, įmušęs įvartį, "Barcos" atsarginiams parodė vidurinį pirštą, vos nekilo muštynės. Teisėjas Fabianą išvijo iš aikštės, bet aistrų suvaldyti negalėjo. Jos vėl įsiliepsnojo, kai "Barca"paskutinę minutę išlygino rezultatą, bet teisėjas įvarčio neužskaitė.
Gal viskas būtų buvę kitaip, jei ne prieš tai žaistose rungtynėse, kuriose "Barca" įveikė "Valencia", nebūtų diskvalifikuotas treneris J. Cruyffas... Kai 12 minutę kažkuris iš "šikšnosparnių" gynėjų grubiai pargriovė Albertą Celadesą, Cruyffo nervai neišlaikė, ir jis savo auklėtinio skriaudiko nubausti išbėgo į aikštę. Plevėsuojančiais savo kultinio balto palto skvernais jis grėsmingai artėjo prie teisėjo, ir tą nuo trenerio rūstybės išgelbėjo tik greitas bėgimas. Net raudoną kortelę Cruyffui teisėjas Vega parodė iš kitos aikštės pusės... Futbolo federacija neįvertino trenerio pastangų ginti jaunuosius auklėtinius, ir jis buvo diskvalifikuotas 5 rungtynėms. Vėliau sekė antausis 1:5 Katalonijos taurėje nuo "Espanyol", 4:1 pralaimėta tai pačiai "Valencia". Sunkiai 1:0 išvargtos pergalės prieš "Salamanca" ir "Compostela". Daugybės jėgų pareikalavo atkrintamosios Čempionų lygos rungtynės prieš "PSV", kurios laimėtos bendru santykiu 5:4.
Žiemos pabaigoje žaidėjus vieną po kito pradėjo pjauti traumos. Vienas po kito keliems mėnesiams iš aikštės į ligoninių palatas iškeliavo Jordi Cruyffas, Albertas Celadesas, Thomas Kristiansenas, Toni Velamazanas. Su nuolatiniais skausmais nugaroje ir tik pripumpuotas vaistų galėdavo žaisti de la Pena. Pasigirdo kalbų apie nesutarimus tarp legionierių Popesku, Robertas Prosinecki, Georghe`as Hagi ir likusių "dogmatikų"...
"Dogmai" skirtas laikas ėjo į pabaigą. Artinosi "juodasis balandis" ir tos 10 dienų, kurios nužudė komandą. Po jų amžiams su trenerio darbu, nė sezono neužbaigęs, atsisveikino Didysis Cruyffas. Albertas Celadesas perėjo į "Real". Jo komandos draugai, dėl kurių dar prieš pusmetį iš proto kraustėsi sirgaliai ir geriausių klubų vadybininkai taip ir baigė karjeras vidutiniuose klubuose...
"Dogma-95" mirė. Mirė greitai. Taip, kaip ir gyveno... Tačiau šis projektas, kai vienas iš garsiausių klubų, turintis aibes pinigų, nutaria ne pirkti žvaigždes, o remtis savo devyniolikamečiais auklėtiniais, kurių net klubo sirgaliai nepažinojo, įėjo į istoriją kaip legenda...
