© Eurofootball.lt
Prisimenate garsių keitimų, kurie čia nėra aprašyti? Pasidalinkite savo žiniomis su kitais futbolo mėgėjais komentaruose.
Taip pat laukiame Jūsų straipsnių, nuomonių bei kitų rašinių "Tribūnoje". Juos galite siųsti adresu [email protected]
Šių dienų futbolo klubų treneriai gauna didelius pinigus už tai, kad ruošia komandą ir jos žaidėjus rungtynėms. Bet jie niekada negauna premijų už tai, kad atlieka keitimus, kurie vėliau įeina į istoriją kaip neįtikėtini, rungtynių eigą pakeitę keitimai...
Davidas Fairclough, Liverpool – St.Etienne, 1977 m.
Ryškiai raudonos plaukų spalvos krašto puolėjas tapo Bitlų miesto numylėtinių po savo žygdarbio Liverpulyje Europos taurėje.
Atsakomajame šios taurės ketvirtfinalio mače, kuriame "Liverpool" turėjo panaikinti vieno įvarčio deficitą po pralaimėjimo 1-0 jis padarė tai, kas jį padarė Liverpulio dievu.
Likus žaisti mažiau kaip dešimt minučių Anfieldo švieslentėje degė skaičiai 2-1 "Liverpool" naudai. Tada „raudonųjų“ treneris Bobas Paisley ryžosi drąsiam sprendimui. Jis išėmė iš žaidimo galingąjį vidurio puolėją Johną Toshacką ir vietoj jo išleido greitą ir sumanų Fairclough. Dividendai jam nubyrėjo beveik iš karto. 84 minutę Fairclough prasiveržė kairiuoju kraštu ir tiksliai šovė į viršutinį vartų kampą, taip sukeldamas ant kojų daugumą iš 55 tūkstančių Anfielde susirinkusių žiūrovų. Šis įvartis įkvėpė anglus ir jie ne tik įveikė prancūzų klubą, bet ir laimėjo Europos taurę.
Per visą sezoną Davidas Fairclough pelnė 18 įvarčių pradėdamas rungtynes ant atsarginių suolo – tai klubo rekordas. Negana to, jis dar įmušė 37 įvarčius būdamas pagrindiniu žaidėju.
Karlas Heinzas Rumenigge, Vokietija – Prancūzija, 1982 m.
Šis keitimas buvo siaubingas Haraldo Schumacherio smūgis Patrickui Battissonui. Likus žaisti kelias minutes prancūzai dar pirmavo 3-1, tačiau Rummenigge apvertė viską aukštyn kojom. Jis per likusį laiką įmušė 2 įvarčius. Kai komandos stojo mušti 11m. baudinių jis sėkmingai smūgiavo paskutinįjį smūgį, kuris lėmė, kad vokiečiai pateko į Pasaulio čempionato finalą.
Ianas Wrightas, Crystal Palace – Man Utd, 1990 m.
Būdamas ką tik po traumos, kai buvo lūžusi koja, Wrightas buvo išleistas į aikštę "Crystal Palace" pralaimint 1-2 likus 20 minučių iki FA taurės finalo pabaigos. Puolėjas gavo perdavimą iš Marko Brighto ir pelnė išlyginąmąjį įvartį. Komandoms teko žaisti pratęsimą ir Wrightas įmušė dar vieną įvartį taip išvesdamas „erelius“ į priekį. Pakvipo sensacija, tačiau „velniai“ per likusį laiką sugebėjo išplėšti pergalę.
Giafranco Zola, Chelsea – Stuttgart, 1998 m.
Italų futbolo genijui užteko vos 19 sekundžių po pasirodymo aikštėje, kad įmuštų neįtikėtiną įvartį Taurių Laimėtojų Taurės finale ir "Chelsea" iškovojo pergalę.
Teddy Sheringhamas, Man Utd – Newcastle, 1999 m.
Sheringhamas pakilo nuo suolo keisdamas traumą gavusį Roy`ų Keane`ą. Šis keitimas tapo lemiamu sero Alexo Fergusono ėjimu. Teddy Sherinhamas įmušė 2 įvarčius ir "Man Utd" laimėjo 2:0.
Ole Gunnaras Solskjaeras, Manchester United – Bayern, 1999 m.
Žudikas kūdikio veidu pasirodė aikštėje 81 minutę UEFA Čempionų Lygos finale "Man Utd" pralaimint 0-1. Iš pradžių per teisėjo pridėtą laiką Teddy Sheringhamas išlygino rezultatą, o jau 3 teisėjo pridėtą minutę Solskjaeras koja pasiuntė kamuolį į tinklą ir tapo rungtynių didvyriu bei parvežė taurę į Mančesterį.
Savo Miloševičius, Jugoslavija – Slovėnija, 2000 m.
Sezonas Savo buvo prastas. Tačiau Europos čempionate Olandijoje ir Belgijoje jis parodė, kad dar tebemoka mušti įvarčius. Slovėnai pirmavo 3:0 ir jugoslavų treneris ryžosi šį puolėją išleisti žaisti ir jis išnaudojo savo šansą. Slovėnams turint kiekybinę persvarą jis įmušė 2 įvarčius i labai variai prisidėjo prie to, kad jugoslavai ištemptų lygiasiąs – 3:3. Savo Miloševičius vėliau tapo rezultatyviausiu čempionato žaidėju.
Wayne Rooney, Everton – Portsmouth, Leicester City, Birmingham City, 2003 m.
Talentingasis paauglys buvo geriausias Davido Moyeso atsarginis žaidėjas. Jis įmušė 3 įvarčius per 4 mačus visus juos pradėdamas ant atsarginių suolo.
