Tribūna: Romario - Brazilijos velnias ir angelas © Eurofootball.lt
Legendinis Brazilijos rinktinės žaidėjas Romario tapo antruoju po Pele žaidėju futbolo istorijoje, kuriam, nors ir pagal jo neoficialius skaičiavimus, pavyko įmušti 1000 įvarčių. Ta proga spausdiname EuroFootball.lt lankytojo Regimanto atsiųstą trumpą futbolininko biografiją.

"Ispūdingas vien tas faktas, kad Romario yra antras rezultatyviausias žaidėjas po "karaliaus" Pele. Turbūt dauguma futbolo mėgėjų sutiks, jog jis - išskirtinis", - teigė Regimantas savo laiške.


Romario (Romario de Souza Faria) gimė sausio 29 dieną, 1966 metais, Jacarezinho, netoli Rio de Janeiro. Devynerių metų jis buvo pastebėtas "Vasco da Gama" skautų, tačiau jie nusprendė, jog vaikas - per mažas ir per daug drovus futbolui. Pravardžiuojamas "O Baixinho" (mažyliu, dėl mažo ūgio), trylikametis Romario pradėjo žaisti mažame "Olaria" klube, kur 1972-aisiais karjerą baigė legendinis Garrincha. Romario atsiskleidė mušdamas daugybę įvarčių ir privertė "Vasco da Gama" skautus pakeisti savo nuomonę ir pakviesti jaunuolį į jaunimo komandą. Po kelių mėnesių jaunasis stebukladarys sužaidė savo pirmąsias rungtynes profesionalo karjeroje už "Vasco". Per aštuonis sezonus, Romario "prispardė" varžovams 273 įvarčius, ir tai neliko nepastebėta - tuometinis Selecao (Brazilijos rinktinės) treneris Carlosas Alberto Silva suteikė Romario šansą rungtynėse prieš Airiją Dubline. Po penkių dienų jaunuolis įmušė savo pirmąjį įvartį už rinktinę į suomių vartus.

Romario pradėjo traukti Europos klubų dėmesį ir 1988-aisiais metais jis pasirašė sutartį su Eindhoveno "PSV" klubu. Puolėjas išgyveno labai sėkmingą karjeros tarpsnį Olandijoje ir per keturis sezonus įmušė 174 įvarčius bei laimėjo keletą šalies čempionatų. Tuometinis Eindhoveno "PSV" treneris, seras Bobby Robsonas, supertalentą apibūdino taip: "Romario buvo viena iš problematiškiausių asmenybių, su kuriomis man teko dirbti, tačiau jis buvo vienas iš geriausių futbolininkų, su kuriais man kada nors yra tekę susidurti".

1988-aisiais Brazilija Olimpinėse žaidynėse pralaimėję SSRS finale iškovojo sidabro medalį. Romario įmušė 7 įvarčius. Brazilija dar kartą laimėjo "Copa America" 1989-aisiais, ir finale prieš Urugvajų įvartį įmušė Romario.

1993-aisiais Romario perėjo į "Barcelona" ir sudarė "svajonių" duetą su bulgaru Hristo Stoičkovu. Tačiau Katalonijoje jis neužsibuvo, nepaisant to, jog įmušė 51 įvartį ir padėjo komandai tapti Ispanijos čempionais.

1994-ieji buvo geriausi metai Romario karjeroje. "O Baixinho" draskė tvirčiausias pasaulio gynybas ir nuvedė Selecao link ketvirtojo pasaulio čempionų titulo. Jis žaidė visose Brazilijos rungtynėse, pelnė 5 įvarčius, taip pat įmušė ir 11 metrų baudinį finalo serijoje prieš Italiją. Romario buvo pripažintas geriausiu turnyro žaidėju. Tais pačiais metais jis pripažintas FIFA Pasaulio metų žaidėju, o 1993-ųjų rinkimuose liko antras.

Po Pasaulio čempionato Romario, kaip vakarėlių liūto, kuris dažnai vėluodavo į treniruotes ir buvo "sunkus" auklėtinis treneriams, reputacija privertė jį trumpam grįžti į Braziliją, "Flamengo" ekipą. Po to sekė sunkus periodas "Valencia" klube (1996-1998 m.). 1998 metais jis praleido Pasaulio čempionatą dėl traumos ir grįžo į "Flamengo" iki 1999-ųjų. Grįžęs į Braziliją, jis žaidė už "Vasco da Gama", 2002-2004 už Fluminense (trumpas periodas "Al Saad" 2003-ais), iš kurio buvo atleistas po konflikto su treneriu. Tada jis grįžo į "Vasco".

Nepaisant solidaus 40 metų amžiaus, Romario tapo rezultatyviausiu Brazilijos čempionato žaidėju 2005-aisiais. Carlosas Alberto Parreira, atsidėkodamas už žaidėjo indėlį į Brazilijos futbolą, surengė jo atsisveikinimo rungtynes prieš Gvatemalą, kur jis įmušė savo 55-ąjį įvartį už rinktinę (daugiau yra įmušę tik Pele ir Ronaldo), sužaidęs vos 70 varžybų.

Siekdamas pelnyti 1000-ąjį įvartį, 2006 metų pradžioje Romario su kitu 1994 metų pasaulio čempionu Zinho perėjo į "Miami" klubą ir JAV pasižymėjo 18 kartų, o vėliau dar kartą pakeitė žemyną ir persikėlė į Australiją žaisti už "Adelade United". Vis dėlto šioje komandoje brazilas užsibuvo neilgai, ir 2007 metų sausį sugrįžo į "Vasco da Gama", kur gegužės 20-ąją pagaliau pasiekė tikslą ir įmušė, pagal jo skaičiavimus, 1000-ąjį įvartį.

Pabaigai šiek tiek statistikos.

Karjera rinktinėje: 1988 Olimpinių žaidynių sidabro medalininkas; "Copa America" laimėtojas 1989, 1997; 1994 metų Pasaulio čempionato laimėtojas, 1999 metų Konfederacijų taurės laimėtojas
70 rungtynių, 55 įvarčiai.

Klubinė karjera: Olandijos čempionas (1989, 1991), Ispanijos čempionas (1994), Brazilijos taurės laimėtojas ir lygos čempionas (2000).

Asmeniniai rezultatai: 1994-aisiais išrinktas geriausiu Pasaulio, 2000 - geriausiu Pietų Amerikos futbolininku. Septynis sezonus buvo rezultatyviausias lygose, kuriose žaidė (Olandija 1989-91, Ispanija 1994, Brazilija 1998-99, 2005). Geriausias Olandijos (1989), Brazilijos (2000-01) lygos žaidėjas.