© Eurofootball.lt
"Sostinės" teigimu, sostinės valdžia užsimojo per šiek tiek daugiau negu porą metų pastatyti stadioną, kuriame tilptų 25 tūkstančiai žiūrovų. Dar neseniai teigę, kad stadiono iki 2009-ųjų pastatyti neįmanoma, dabar valdininkai pakeitė nuomonę ir nutarė strimgalviais kibti į darbus.
Pagal nacionalinio stadiono programą, iki šių metų pabaigos turi būti paruoštas arenos techninis projektas. Jo pagrindu taps projektas, kurį dar 1988 metais perengė architektas Algimantas Nasvytis.
Baigti dar sovietmečiu suprojektuotą ir net statyti pradėtą stadioną nuspręsta ne dėl futbolo, o dėl to, kad 2009-aisiais, kai Lietuva švęs savo tūkstantmečio jubiliejų bei bus Europos kultūros sostine, tokios didelės arenos prireiks į Pasaulio lietuvių jaunimo dainų šventės Šokių dieną susirinksiantiems dalyviams.
Dienraščio teigimu, bus naudojami ne tik 19 metų senumo brėžiniai, bet ir užsienyje sukurtos stadiono koncepcijos. Arenos vizijas savarankiškai yra kūrusi Didžiosios Britanijos bendrovė "Sport Concepts", savivaldybės užsakymu koncepciją parengė Kanados architektų kompanija BBB. Savivaldybė taip pat ketina pasitelkti užsienio specialistus, kurie yra statę tokius objektus.
Kaip rašoma straipsnyje, stadiono statybas planuojama skaidyti į du etapus. Pirmiausia iki 2009-ųjų metų vasaros būtų skubama pastatyti pačią areną, kuri būtų skirta ne tik futbolui, tačiau turėtų ir bėgimo takus. Po to planuojama įrengti komercinį sporto centrą su universalios paskirties sporto sale, baseinu, treniruočių centru ir sporto medicinos klinika, vieną dengtą futbolo aikštę, dvi atskiras sporto aikštes, teniso aikštes ir krepšinio aikšteles.
Vyriausybė Šeškinės stadionui yra suteikusi nacionalinės svarbos objekto statusą ir jau skyrė 2 milijonus litų parengiamiesiems darbams. Manoma, kad pagrindiniam stadionui pastatyti reikėtų 120-130 milijonų litų, kuriuos tikimasi surinkti jau prasidėjus statyboms.
1985 metais pradėtas statyti stadionas turėjo tapti pagrindiniu šalies stadionu, talpinančiu 30 tūkstančių žiūrovų - beveik dvigubai daugiau nei "Žalgirio" stadionas. Tačiau statybos įstrigo 1993-iaisiais, nutrūkus finansavimui. Tada jau buvo pastatyta stadiono arenos požeminė dalis, išbetonuoti pilonai, pradėta lieti dalis arenos viršutinės dalies konstrukcijų. Specialistai tikina, kad šių konstrukcijų būklė iki šiol yra gera, mat statyboms naudotas korozijos beveik neveikiamas betonas, o atviros plieno konstrukcijos taip pat buvo užkonservuotos.
